- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-704-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Petrina“
- Atsakovas
- UAB „Sunetora“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-704-212/2014
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08405-2013-6
2014 m. spalio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Petrina“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Petrina“ ieškinį atsakovui UAB „Sunetora“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir UAB „Sunetora“ priešieškinį dėl netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 949,90 Lt skolos (sumokėto avanso), 9 464,57 Lt netesybų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2013-10-23 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2013/10/23-1 dėl vienkartinio 48 tonų grikių nupirkimo ir atsakovui sumokėjo 13 440 EUR avansą. Atsakovas, negalėdamas sutarties įvykdyti, ieškovui į sąskaitą grąžino 22 770 Lt (6 594,65 EUR). Pasibaigus sutarties vykdymo terminui – 2013 m. lapkričio mėn. atsakovas ieškovui pateikė 15,94 tonas grikių. Kadangi atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, ieškovui turi grąžinti sumokėto avanso dalį bei sutartyje numatytas netesybas.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 14 170,29 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal sutartį ieškovas atsakovui turėjo sumokėti pilną išankstinį mokėjimą – 13 680 EUR, o sumokėjo tik 13 440 EUR. Ieškovui elektroniniuose laiškuose nurodydavo tikslią prekių pasiėmimo vietą, tačiau šių prekių nepaėmė. Todėl pagal sutarties 4.2 punktu ieškovas turi sumokėti 30 proc. netesybas nuo sutartos parduoti prekių sumos, kas sudaro 4 104 EUR arba 14 170,29 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 7 949,90 Lt skolos (sumokėto avanso), 2 000 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos - (9 949,90 Lt.) nuo bylos iškėlimo - 2014-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 298,30 Lt žyminio mokesčio, 1 427,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2013-10-23 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo iš atsakovo per laikotarpį nuo 2013-10-24 iki 2013-10-31 nupirkti 48 tonas grikių, kurių kaina buvo nustatyta 285 EUR už toną pagal LT buhalterinį kursą be PVM. Atsakovas įsipareigojo prekes pateikti supakuotas į didmaišius po 0,5 kg vakuuminiame įpakavime. Ieškovas prekes turėjo paimti savo transportu, pranešus atsakovui apie transportą prieš 24 val. Ieškovas įsipareigojo prekės kainą apmokėti išankstiniu banko pavedimu pagal atsakovo pateiktą sąskaitą. Sutartimi šalys susitarė dėl 30 proc. abipusių netesybų nuo sutartos parduodamų prekių sumos. Ieškovas 2013-10-24 atsakovui už grikius, pirktus pagal sutartį, sumokėjo 13 440 EUR pagal pateiktą sąskaitą. Teismas atsakovo teiginį, kad nebuvo sumokėtas visas avansas laikė nepagrįstu, nes ieškovas mokėjo pagal atsakovo pateiktą sąskaitą. Konstatavo, kad ieškovas sutartį vykdė tinkamai, sumokėjo pilną avansinį mokėjimą pagal atsakovo pateiktą sąskaitą. Atsakovas savanoriškai, abiems šalims pasiekus susitarimą, 2013-10-25 ieškovui grąžino 22 770 Lt, nurodydama, kad grąžinama permoka. Teismas darė išvadą, kad pats atsakovas sumažino sutarties apimtį. Atsakovo argumentus, kad jis buvo nupirkęs ir ieškovui turėjo parduoti visą pirminėje sutartyje sutartą 48 tonų grikių kiekį, laikė nepagrindžiančiais priešieškinio. Ieškovas atsakovui sumokėjo – 6 845,35 EUR (13 440 EUR – 6 594,65 EUR (22 770 Lt)). Atsakovas ieškovui pateikė grikių už 4 542,90 EUR. Sutarties terminas yra pasibaigęs. Nė viena iš šalių jos tęsti neketina. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui permokėtą sumą, už kurią jis pagal sutartį prekių nepateikė – 2 302,45 EUR (7 949,90 Lt, 6 845,35 EUR- 4 590,90 EUR). Priešieškinį teismas atmetė, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį. Šalių susirašinėjimą teismas vertino kaip sutarties sąlygų žodinį koregavimą abipusiu susitarimu. Be to, ieškovas sutiko pasiimti prekes ir pasibaigus sutarties terminui. Atsakovo pateikti liudytojo S. M. parodymai, kad jis turėjo paruošęs parduoti grikių, neįrodo, kad tarp šio liudytojo ir atsakovo buvo pasiektas galutinis susitarimas dėl grikių pirkimo, kuris nebuvo realizuotas dėl ieškovo kaltės, t. y. jam netinkamai įvykdžius sutartį. Kitų nurodomų aplinkybių dėl nuostolių atsiradimo, ieškovui netinkamai vykdžius sutartį atsakovas niekaip neįrodė. Todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinį dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo įrodė pilnai. Vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į prašomos priteisti skolos sumą, bei prievolės grąžinti sumokėtą avansą neįvykdymo laikotarpio trukmę ir į tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė atsakovo nevykdant prievolės jam atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, sprendė, kad ieškovas prašė nepagrįstai didelių netesybų už prievolės nevykdymą. Tokių didelių netesybų priteisimas galėtų turėti neigiamos įtakos atsakovo, sąlyginai neseniai pradėjusios vykdyti komercinę veiklą, finansinei situacijai, todėl teismas savo nuožiūra sumažino prašomų priteisti netesybų dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimą dalyje dėl netesybų – priteisti ieškovo naudai sumažintą 7 464,57 Lt baudą kaip sutartines netesybas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas pažeidė sutarties laisvės principą, nes šalys pačios susitarė dėl netesybų ir atsakovui tokios netesybos nepasirodė didelės, nes jis pats priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Byloje atsakovas neprašė mažinti netesybų, neginčijo sutarties 4.2 p. sąlygos, neįrodinėjo, jog reikalaujama suma yra per didelė, kad paveiks jo finansinę padėtį, todėl teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kad netesybų priteisimas gali turėti neigiamos įtakos atsakovo vykdomai komerciniai veiklai. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nes netesybų instituto paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Atsakovas padarė esminius sutarties pažeidimus, nes neįvykdė sutarties sąlygų, o dalį jos įvykdė jau sutarčiai pasibaigus. Teismas visiškai nevertino sudarytos sutarties svarbos šalims, nes ieškovas turėjo sutartinių įsipareigojimų su užsienio kompanija ir šiai dienai negali atsiskaityti su jam 2013-10-23 BHZ AGROMAT sutarties vykdymui pervestais pinigais, turėjo patirti bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo nesąžiningo elgesio. Teismas nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl ko šalių sutartą netesybų sumą sumažino 79 proc. Mano, jog teismas atsakovui suteikė privilegiją už sutarties pažeidimą nemokėti baudos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2013-10-23 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per laikotarpį nuo 2013-10-24 iki 2013-10-31 nupirkti iš atsakovo 48 tonas grikių, kurių kaina 285 EUR už toną pagal LT buhalterinį kursą be PVM. Sutartimi šalys susitarė dėl 30 proc. abipusių netesybų nuo sutartos parduodamų prekių sumos (b. l. 15-17). Ieškovas 2013-10-24 atsakovui už grikius, pirktus pagal sutartį, sumokėjo 13 440 EUR pagal pateiktą sąskaitą. Atsakovas ieškovui 2013-10-25 grąžino 22 770 Lt bei pateikė grikių už 4 542,90 EUR.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netesybų sumažinimo. Įstatymas reglamentuoja, kad teismas gali mažinti netesybas, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Ši teisės norma suteikia teisę teismui savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Vienintelė sąlyga, ribojanti mažinamų delspinigių dydį, yra nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, dydis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos yra per didelės. Kolegija iš esmės sutinka su teismo argumentais ir išvadomis. Pažymėtina, jog nė viena sutarties šalis negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita. Ta aplinkybė, jog šalys numatė netesybų 30 proc., nereiškia, jog teismas privalo priteisti tokio dydžio netesybas. Ieškovas neįrodinėjo savo nuostolių dėl atsakovo nepristatytų sutarto kiekio grikių. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nuostoliai dėl neįvykdytos sutarties nėra dideli, kaip reikalaujama priteisti baudos (netesybų) suma. Be to, atsižvelgtina ir į sutarties šalių patirtį. Ieškovas yra patyręs verslininkas, veiklą vykdo nuo 1996-12-04, tuo tarpu atsakovas įmonę įregistravo 2012-08-24 ir tai akivaizdžiai liudija apie verslininko patirties stoką (b. l. 10-14, 55) Todėl, atsižvelgęs į prievolės pažeidimo aplinkybes: skolos sumą, prievolės grąžinti sumokėtą avansą neįvykdymo laikotarpio trukmę, nesant konkretaus nuostolių dydžio ir remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai
sumažino netesybas iki 2 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, jog ieškovas patyrė didelius nuostolius dėl neįvykdytos sutarties.
Ieškovas byloje neįrodinėjo nei nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, fakto, nei jų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad priteista netesybų suma yra mažesnė už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba kad toks sumažinimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad įrodinėti nuostolių dydžio ir nereikėjo, nes sutartimi šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, CK 6.73 straipsnis buvo pritaikytas teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nebuvo atsižvelgiama į teismų praktiką, nes įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.