- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-276-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00429-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1926 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2011 m. gruodžio 30 d. nustatyta galutine subendrinta neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskiriant G. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2016 m. gegužės 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 mėnesiai 8 dienos.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje, todėl nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1926 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos G. M., konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo nuomone, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, net ir taikant intensyvią nuteistojo priežiūrą, nebus pasiekti nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nei bausmės tikslai, ir priešingai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, G. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įpareigojimus, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, o elgesys, mąstymas ir nuostatos keitėsi teigiama linkme. Taigi, anot pareiškėjo, bendra jo elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, ką konstatavo ir institucija, kuriai suteikti įgaliojimai spręsti dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo kriterijams, trims komisijos nariams ir pirmininkui balsavus „už“ ir trims komisijos nariams balsavus „prieš“.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija numato vienintelį vertinamąjį kriterijų – pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba šios rizikos pokytį, o BVK 164 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsniu vienintele vertinančiąja institucija numatyta Komisija. Teismo kompetencijai yra priskirtas Komisijos nutarimų teisėtumo, bet ne pagrįstumo tikrinimas. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenagrinėjęs BPK 360 straipsnyje apibrėžtų klausimų, ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą, vertinti Komisijos nutarimą ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu, kas yra vertinama kaip veikimas ultra vires. Tai, kad apylinkės teismas savo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo grindė asmenybės ir nuosprendžiu inkriminuotų veikų vertinimu, anot nuteistojo, laikytina absoliučiu tokios nutarties negaliojimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį. Be to, pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės kvestionuoja įstatymų leidėjo valią, pasisakydamas dėl bausmės tikslų, paskirties įgyvendinimo ir bausmės individualizavimo bei teisingumo principų. O teismo teiginys, esą tinkamas elgesys nėra pagrindu lygtiniam paleidimui, prieštarauja BVK 9 straipsnyje įtvirtintam progresyvaus bausmių atlikimo principui ir laikytinas jo teisės į teisingą teismą pažeidimu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra ne atleisti asmenį nuo bausmės pripažinus jį pasitaisiusiu, o sudaryti galimybę asmenims atlikti likusią bausmės dalį ne įkalinimo įstaigoje, toliau taisyti šiuos asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ne tik lygtinio paleidimo kriterijus, kompetencijas bei prerogatyvas, bet ir plečiamai aiškino paties lygtinio paleidimo sampratą, sąmoningai siekiant apsunkinti asmens lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Kaip teisingai pažymėjo G. M. skunde, BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. gruodžio 10 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 83 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas aukštai rizikos grupei (nuo 100 balų), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad bendra jo elgesio dinamika pataisos namuose rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra išsilavinimo, specialybės, darbinės motyvacijos ir patirties neturėjimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Kaip kriminogeninis veiksnys įvardijamas ir ankstesnis nusikalstamas elgesys, tačiau šis veiksnys yra statinis ir jo nuteistasis bausmės atlikimo metu pakeisti praktiškai negali. Visgi, ir kitus kriminogeninius veiksnius nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad G. M. nors ir yra jauno amžiaus (23 metų), tačiau nei specialybės, nei darbinės patirties neturi ir net nesiekia jų įgyti pataisos namuose, juolab, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, kuriems įvykdyti taip pat nededa jokių pastangų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atsainus požiūris į specialybės įgijimą ir siekį įsidarbinti pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, atlyginti priteistus civilinius ieškinius bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra labai svarbus kriterijus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad, nors nuteistasis šiuo metu iš tiesų neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jis per bausmės atlikimo laikotarpį (mažiau nei pusantrų metų) buvo baustas drausmine tvarka ir nebaustu laikomas tik nuo 2015 m. gruodžio 9 d., t. y. vos keturiolika dienų iki nuteistojo svarstymo Komisijos posėdyje. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Juolab, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles neabejotinai žinojo. Taigi, toks jo elgesys neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, net ir su intensyvia priežiūra, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.