Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-353

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-07
Bylos Nr.
2-353
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė (pran.), Donatas Šernas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
A. P., L. P., O. M., R. B.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-353/2005Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje Nr.2-13-44/2005 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P. , L. P. , O. M. bei R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. P. pateikė teismui šešis papildytus bei patikslintus ieškinio pareiškimus, kuriais keitė (didino) reikalavimus, ir galutiniu pareiškimu prašė teismo pripažinti negaliojančiais bei laikyti tariamais tokius sandorius: 1) 1996 m. balandžio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė atsakovei L. P. UAB ,,Padvaiskas ir Ko“ akcijų už 10 tūkst. Lt; 2) 1997 m. kovo 14 d. akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią L. P. padovanojo A. P. minėtos bendrovės akcijų už 10 tūkst. Lt; 3) 2000 m. sausio 3 d. akcijų už 32 tūkst. Lt pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. P. ir R. B. dėl UAB ,,Padvaiskas ir Ko“; 4) 2000 m. balandžio 8 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. B. ir O. M.; 5) 2000 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų O. M. ir A. P. ; 6) 2001 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. P. bei L. P. . Taip pat prašė atstatyti ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į šiais sandoriais perleistus UAB ,,Padvaiskas ir Ko“ vertybinius popierius (t. 2, b. l. 146).

Kartu ieškovė, keisdama ieškininius reikalavimus, vis prašė teismą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, motyvuodama sunkia materialine padėtimi, liga bei invalidumu. Iš viso dalimis ji yra sumokėjusi 3 500 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 20, 73; t. 2, b. l. 22, 160). Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas keletą kartų sprendė šiuos ieškovės prašymus ir atleido nuo dalies mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino paskutinio ieškovės prašymo, konstatavęs, kad nėra aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šį klausimą teismas sprendė vadovaudamasis 1964 metų redakcijos civilinio proceso kodekso normomis ir nurodė, jog ieškovė ginčija 100 vienetų bei 6690 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės įmonės akcijų pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sandorius. Pateikdama paskutinį papildomą reikalavimą, ieškovė papildomai prašė pripažinti niekine minėtąją 1997 m. kovo 14 d. akcijų dovanojimo sutartį ir už šį reikalavimą turėtų sumokėti 500 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į medicininius dokumentus apie ieškovės sveikatos būklę bei aplinkybę, jog ieškovė ginčija didelės vertės sandorius, o sumokėjusi yra sąlyginai nedidelį žyminį mokestį, sprendė, kad reikalaujamas 500 Lt mokestis iš esmės nėra per didelis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti minėtąją nutartį bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už 1997 m. kovo 4 d. sandorio ginčijimą. Nurodo, jog:

Teismas nepagrįstai atmetė prašymą, nes yra pateikti įrodymai dėl sunkios ieškovės turtinės padėties: ji yra invalidė, gauna 314 Lt pensiją, jokio kito turto neturi. Keisti reikalavimus ji buvusi priversta, nes atsakovas A. P. pateikė akcijų registracijos žurnalą, kuriame yra klaidingų, suklastotų įrašų ir dėl šio reikėjo skirti dokumentų techninę ekspertizę. Ginčas iš esmės vyksta dėl to paties turto – akcijų, todėl atsižvelgiant į turtinę padėtį, ji yra sumokėjusi pakankamai didelę dalį žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes:

Ieškovė ginčija šešis UAB ,,Padvaiskas ir Ko“ akcijų perleidimo sandorius, ieškinio kaina iš viso yra 2 696 tūkst. Lt. Vadovaujantis 1964 m. CPK ieškovė turėtų sumokėti 134 800 Lt žyminio mokesčio, o yra sumokėjusi 3 500 Lt. Dėl šio, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė yra sumokėjusi sąlyginai nedidelę žyminio mokesčio sumą ir įpareigojo sumokėti dar 500 Lt. Šioje byloje jau yra atsižvelgta į ieškovės turtinę padėtį, nes jau aštuntą kartą sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovės teisė būti atleistai nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo šioje byloje jau yra įgyvendinta ir išnaudota. Neproporcingas ieškovės atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio paneigė žyminio mokesčio prevencinę bei taikinamąją funkcijas, nes leido ieškovei reikšti vis naujus nepagrįstus reikalavimus, užvilkino ieškovės ir atsakovo A. P. skyrybų procesą, panaikino galimybę santuokos nutraukimo byloje sudaryti taikos sutartį.Nepagrįstas ieškovės teiginys dėl jos sunkios materialinės padėties, nes nors ji yra invalidė bei gauna 314 Lt pensiją, tačiau atsakovas kas mėnesį jai moka 1 200 Lt vaikų išlaikymui, apmoka visas vaikų išlaidas bei namo, kuriame gyvena ieškovė, eksploatavimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus.

Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tiek pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, tiek pagal 1964 m. redakcijos CPK 102 straipsnio antrąją dalį, teismas turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu, nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmenys gali būti tik įstatymu. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, kaip minėta, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalingumą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į medicininius dokumentus apie ieškovės sveikatos būklę bei aplinkybę, jog ieškovė ginčija didelės vertės sandorius, sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymą. Kartu laikė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę ir nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo, nurodęs, jog reikalaujamas 500 Lt mokestis iš esmės nėra per didelis.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo argumentais. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovė pareikštą ieškinį pildė ne kartą. Paskutiniame papildytame ieškinyje ji papildomai prašė pripažinti negaliojančia 1997 m. kovo 14 d. akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią L. P. padovanojo A. P. vieną šimtą UAB ,,Padvaiskas ir Ko“ akcijų, kurių nominali vertė yra po vieną šimtą Lt kiekviena. Taigi šio sandorio vertė yra 10 tūkst. Lt. Todėl teismas teisingai nustatė, jog pagal 1964 m. CPK už tokios vertės reikalavimą turi būti sumokėtas 500 Lt žyminio mokestis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proporcingumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai reikalauja, jog panašios situacijos teismo būtų įvertintos panašiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad už reikalavimą pripažinti negaliojančia 1996 m. balandžio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė minimas akcijas atsakovei L. P. , ieškovė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. nutartimi iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Ji buvo įpareigota sumokėti 200 Lt (t. 1, b. l. 1, 3). Akivaizdu, kad naujai pareikštas reikalavimas, kurio apmokestinimo klausimas yra sprendžiamas šia nutartimi, yra analogiškos vertės, o dalykas - tos pačios akcijos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės turtinė padėtis būtų pasikeitusi. Tuo tarpu atsakovo argumentas, jog jis kas mėnesį moka 1 200 Lt vaikų išlaikymui, o taip pat apmoka visas vaikų išlaidas bei namo eksploatavimo išlaidas, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis pačios ieškovės turtinės padėties pagerėjimą (CPK 185 str.).

Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir ji atleistina nuo 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Kartu ieškovė įpareigotina iki 2005 m. liepos 22 d. sumokėti likusią 200 Lt žyminio mokesčio dalį ir teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 83, 86 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti.

Atleisti ieškovę D. P. nuo 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Įpareigoti ieškovę D. P. iki 2005 m. liepos 22 d. sumokėti 200 Lt (du šimtai litų) žyminio mokesčio ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Gintaras PečiulisDonatas Šernas