- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- AN2-121-635/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00008-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-02-06 nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023-01-21 09:36 val., kelyje (duomenys neskelbtini), pirmajame kilometre vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,64±0,02 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-28 nutartimi A. J. skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-28 nutartį ir pakeisti Institucijos 2023-02-06 nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba neskirti administracinio poveikio priemonės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliantas mano, kad apylinkės teismo ir Institucijos, priimtuose sprendimuose, pateikti argumentai yra formalūs, kadangi teisingumo samprata suponuoja, ne nominalų teismo ir Institucijos vykdomą teisingumą, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.2. Skunde teigia, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o atsikėlęs ryte pasitikrino nuosavu alkotesteriu, kuris rodė leistiną normą, todėl jis (A. J.) pakankamai neįvertinęs alkotesterio galimybių ir alkoholio poveikio organizmui, pavalgė ir 2023-01-21 9.36 val. vairavo automobilį. Nurodo, kad automobilį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietoje, nedideliu ir leistinu greičiu. Automobiliu važiavo vienas, t. y. be keleivių, tą rytą neplanuotai reikėjo j ligoninę nuvežti dukros inhaliatorių. Pažymi, kad klaidingai interpretuojant „Body“ kameromis filmuotą vaizdą teigiama, kad A. J. pamatęs atliekamą patikrinimą sustojo kelkraštyje ir tik policijos pareigūnų pakviestas privažiavo arčiau. Teigia, kad visiškai sustojęs nebuvo, privažiavo lėtai kaip ir visi kiti, neturėjo minčių vengti patikrinimo ar pasišalinti iš patikrinimo transporto priemonių eilės. Pareigūnų patikrinimo metu matosi „Body“ kameromis filmuotame įraše inhaliatorius ir specialus jo skystis. Nurodo, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,66 promilių neblaivumas. Pabrėžia, kad nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui bei nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo.
4.3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, būtent dėl klaidingų alkotesterio parodymų, kaltę pripažino ir labai gailėjosi, yra atsakingas asmuo ir tėvas, policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iki šio įvykio už analogiško ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nebuvo baustas, turi didesnį nei 11 metų vairavimo stažą. Akcentuoja, kad yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirba pilnu etatu, rūpinasi šeima, vaiku, savo darbine, namų bei bendrijos aplinka, aplinkinių ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
4.4. Apeliantas pažymi, kad pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“ Todėl darbo funkcijų atlikimui yra svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi A. J. privalo vykti į skirtingus darbo objektus visoje Lietuvoje ir Latvijoje. Jo (A. J.) pareigos yra tiesiogiai susijusios su įvairių transporto priemonių vairavimu, be to teisė vairuoti yra būtina ne tik važiuoti į/iš darbo vietos Vilniaus mieste, tačiau ir tinkamam darbo funkcijų atlikimui. Teigia, kad netekęs teisės vairuoti, netektų darbo ir prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą ne tik jam, bet ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų sudėtinga. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad gyvena (Duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Be to augina mažametę dukrą ir teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti dukros saugų patekimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Taip pat teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų pasirūpinti neįgaliu tėvu, kuris gyvena (Duomenys neskelbtini), kadangi A. J. mama teisės vairuoti neturi.
4.5. Teigia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytų, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Apelianto nurodoma 2018-2023 metų praktika įtvirtina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nereikalaujama nustatyti kokias nors ypatingas aplinkybes. Šios normos taikymui užtenka įvertinti kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu A. J. neginčija kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
8. A. J. Institucijos 2023-02-06 nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. paskirta minimali bauda ir švelnesnis administracinio poveikio priemonės variantas, numatytas sankcijoje, t. y. minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas ir minimalus terminas, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apelianto vertinimu, paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra per griežta, vertinant skunde nurodytų aplinkybių kontekste. Apygardos teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi vertinti, jog asmuo nubaustas per griežtai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti A. J. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu A. J. paskirtas administracinio poveikio priemones (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui). Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
11. Nagrinėjamu atveju Institucija, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,64±0,02 promilės neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę (dirbantis, administracine tvarka nebaustas). Institucija, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pažeidėjas, visapusiškai įvertino tiek jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes (nusižengimas padarytas ryte, todėl šiuo atveju buvo kilusi reali grėsmė kitų asmenų saugumui). Teikdamas skundą apylinkės teismui, pažeidėjas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą nagrinėjamu atveju grindė tuo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbovietę, darbo funkcijoms vykdyti. Pirmosios instancijos teismas įvertino skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakė, konstatuodamas, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo pobūdžio, ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. A. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti A. J. galimybes dirbti, turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, padėti savo tėvui, mažametei dukrai, tačiau akcentuojama, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kartu akcentuojama, kad ir iki nusižengimo padarymo apeliantas puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, pasirūpinant savo tėvu, dukra, taip tenkinant tiek jo paties, tiek ir jo artimųjų poreikius, finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų A. J. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, atsakingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos A. J. teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantui galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.
13. Skunde apeliantas pabrėžia, kad už analogiškus nusižengimus nėra baustas administracine tvarka, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, būtent dėl klaidingų alkotesterio parodymų. Byloje esantys Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad A. J. išties nėra baustas administracine tvarka. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ A. J. charakterizuoja kaip pareigingą darbuotoją. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskirtą 800 Eur baudą A. J. sumokėjo 2023-02-10. Sutiktina su apeliantu, kad šios aplinkybės teigiamai jį charakterizuoja, tačiau nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę, juo labiau, kad nepažeisti įstatymų nuostatų yra kiekvieno asmens pareiga. Į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant A. J. nuobaudą, t. y. parenkant minimalų baudos dydį ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus. Nors, kaip teigia apeliantas, prieš vairuodamas automobilį, pasitikrino nuosavu alkotesteriu, kuris rodė leistiną normą, todėl jis (A. J.) pakankamai neįvertino alkotesterio galimybių ir alkoholio poveikio organizmui, šios aplinkybės nepateisina priešingo teisei apelianto elgesio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde apeliantas nurodo priešingas aplinkybes dėl nuosavo alkotesterio rodmenų. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad iš policijos pateikto vaizdo įrašo, daryto „Body“ kameromis matyti, jog pareigūnams atliekantiems patikrinimą, stabdant iš eilės visus automobilius, A. J. tai pastebėjus, jis sustojo kelkraštyje, ir tik pareigūnams pakvietus jį privažiuoti ir tikrinant jo neblaivumą, jis pats pripažino, kad prieš vairuodamas pasitikrino savo turėtu alkotesteriu, kuris parodė daugiau kaip 0,4 promilių neblaivumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. J. veiksmai vertintini kaip tyčiniai, jis privalėjo nevairuoti automobilio, žinodamas, kad yra neblaivus. Pažymėtina, kad A. J., būdamas atsakingas, pareigingas ir ilgametį vairavimo stažą turintis vairuotojas, nesant abejonių dėl galimo neblaivumo, turėjo atsisakyti vairuoti transporto priemonę. Apelianto veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jo turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Apeliantas galėjo ir privalėjo suvokti, jog negali vairuoti automobilio ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Vien tai, kad nebuvo sukelta žala ar padaryti kiti KET pažeidimai, neleidžia teigti, kad toks A. J. elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Tik dėl atsitiktinumo išvengta rimtesnių pasekmių.
14. Apelianto skunde minimos bylos, kuriose apylinkių ir apygardų teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, savaime neįpareigoja tokį sprendimą dėl minėto straipsnio taikymo priimti ir šioje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis skunde nurodytomis apylinkių teismų nutartimis. Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir apelianto minimose bylose nustatytoms aplinkybėms (esant skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, skirtingai nusižengimų teisinei kvalifikacijai), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra pagrindo.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį nėra pagrindo. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju, apeliaciniame skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.