Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-509-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
2A-509-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
D. N.
Atsakovas
G. N.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-509-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovei D. N.,ieškovės atstovei adv. Aurelijai Vingrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. N. 2009 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai I.N., gimusiai 2002-03-06, periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu G. N. 2002-03-06 gimė duktė I. N.. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nepilnametės dukros I.N. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. N., o tėvas G. N. dukrai išlaikymą teiks nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Atsakovas savo įsipareigojimus, susijusius su dukros išlaikymu, vykdė tinkamai, tačiau po kelių mėnesių nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo tapo akivaizdu, kad atsakovo teikiama išlaikymo suma yra nepakankama dukrai išlaikyti. Ieškovės paskaičiavimu per mėnesį dukros I. išlaikymui išleidžia 1600 Lt. Ieškovė dirba mokytoja, jos pajamos vidutiniškai yra apie 2600 Lt. Kadangi dukra gyvena su motina, jai tenka visi kasdieniai dukros priežiūros, lavinimo bei ugdymo rūpesčiai. Ieškovės nuomone, atsakovas galėtų žymiai daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo, skirti dukros išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas G. N. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1dalies nuostatas teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį tik tuo atveju, kai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Jis niekada nevengė išlaikyti savo vaiką. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, praėjo tik vieneri metai ir per šį laikotarpį nė vienos iš šalių turtinė padėtis nepasikeitė tiek, kad būtų pagrindas reikalauti padidinti teikiamą periodinėmis išmokomis išlaikymą vaikui nuo 350 Lt iki 1000 Lt per mėnesį. Per šį laikotarpį taip pat nepasikeitė esminiai dukros poreikiai, o ieškovės pajamos išaugo. Atsakovo paskaičiavimu faktinio jo dukrai teikiamo išlaikymo bendra suma yra 1797,50 Lt (per mėnesį dukros išlaikymas turtu sudaro apie 1447,50 Lt bei 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų), todėl išlaikymas yra ne tik pakankamas tokio amžiaus vaikui, bet ir viršija realius vaiko poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo G. N. nepilnametei dukrai I. N., gimusiai 2002-03-06, periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai I. N. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-10 iki dukros pilnametystės. Teismas nustatė, jog atsakovas vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ir šio fakto nepaneigė ieškovė. Teismas konstatavo, jog per vienerius metus, praėjusius nuo teismo sprendimo priėmimo, I. N. tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl šiuo pagrindu vaiko išlaikymo dydis negali būti koreguojamas, tačiau nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo nepilnametės dukros poreikiai. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsirado papildomos išlaidos mokymosi reikmenims, daug lėšų nuolatos skiriama dukros ugdymui bei lavinimui, po teismo sprendimo priėmimo šalių dukrai nustatytas alerginis dermatitas, dėl ko kas mėnesį atsirado papildomų išlaidų vaistams bei vitaminams, mergaitės mitybai. Teismas padarė išvadą, kad papildomos išlaidos, atsiradusios po minėto teismo sprendimo priėmimo, turėtų būti paskirstytos tarp abiejų tėvų. Atsižvelgęs į ženkliai padidėjusius vaiko poreikius, į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuriai tenka visi kasdieniai vaiko auginimo bei priežiūros rūpesčiai, kasdienės išlaidos, susijusios su vaiku, ir nenustatęs, jog vaiko tėvo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis negalėtų skirti dukrai didesnio išlaikymo dėl padidėjusių vaiko poreikių, taip pat į nepilnamečio vaiko teisių bei interesų prioritetą bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą jų nepilnametei dukrai yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau, atsižvelgęs, jog dalis išlaikymo yra skiriama nekilnojamuoju turtu ir vaiko tėvo finansinė padėtis nuo sprendimo priėmimo iš esmės nepagerėjo, išlaikymo sumą padidino iki 600 Lt per mėnesį, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-10 iki šalių dukros pilnametystės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. N. prašo sprendimą pakeisti: pilnai tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo G. N.s išlaikymą nepilnametei dukrai I. N., gimusiai 2002-03-06, periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, mokant šią sumą iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą ir nustatyti jo mokėjimo tvarką – iki einamojo mėnesio 10 dienos, taip pat ieškovės reikalavimo išlaikymo sumą indeksuoti kasmet teisės aktų nustatyta tvarka, nenurodydamas šių reikalavimų netenkinimo motyvų. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi šių reikalavimų pagrindą - CK 3.208 straipsnį. Nustatyti išlaikymo tvarką būtina, kadangi atsakovas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos pradėjo nereguliariai mokėti dukros išlaikymui skirtas sumas, todėl ieškovė, ir taip gaudama nedideles pajamas, negali planuoti išlaidų ir tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros tenkinimo poreikių. Taip pat teismas, padaręs išvadą, jog nuo teismo sprendimo priėmimo šalių padėtis nepasikeitė iš esmės, sprendime net neanalizavo atsakovo turtinės padėties. Ieškovė ieškinyje pateikė vidutines būtinąsias ir papildomas nepilnametės dukters išlaikymui ir ugdymui reikalingas išlaidas, o atsakovas atsiliepime šių sumų neginčijo, nepateikė įrodymų apie kitokius dukters poreikius, apsiribojo tik bendro pobūdžio pastabomis. Atsakovas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad dėl sunkmečio jo padėtis pablogėjo. Priešingai, remiantis Gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalu 2009 metais atsakovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 23280 Lt, kai ieškovės pajamos yra 10 kartų mažesnės. Taip pat po santuokos nutraukimo atitekusi ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis I. N. kaip tėvo, atsakovo, teikiamas išlaikymas turtu, realiai yra ieškovės ir atsakovo kartu santuokoje užgyventas turtas. Po santuokos nutraukimo atsakovui liko garažas prie buto, visos piniginės lėšos buvusios atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, transporto priemonės. Atsakovas po ištuokos įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog jo turtinė padėtis žymiai pagerėjo. Nors šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau santuokos nutraukimą inicijavo atsakovas, kuris ir rūpinosi reikalingų teismui dokumentų pateikimu, dėl to sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo parengta vienašališkai. Dėl patirto emocinio smūgio, ieškovė negalėjo įvertinti pasirašomos sutarties nuostatų dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir auklėjimo pasekmių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. N. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teikiamas išlaikymas, padidinus išlaikymo dydį, siekia daugiau kaip 2000 Lt, kuris kelis kartus viršija realius vaiko poreikius. Nustačius indeksavimą, bus pažeistas proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių principas, kadangi priteisiamas išlaikymas kasmet ženkliai didės, o tėvų pajamos mažės. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesine teise, siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Vaiko poreikius ieškovė nurodė nepagrįstai didelius ir dvigubai viršijančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytą orientacinį išlaikymo dydį. Mergaitė yra sveika, neturi ypatingų poreikių dėl kurių reiktų pakeisti išlaikymo dydį. Atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo, butą įsigijo paėmęs paskolą iš banko, moka didelius mokesčius valstybei. Tam, kad verslas vystytųsi ir teiktų pajamų, turi skirti lėšų reklamai, mokesčiams už domenus, hostingą, programinę įrangą, pirkti brangias kompiuterines programas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės D.N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Ieškovė D. N., prašydama padidinti dukrai I.N., gimusiai 2002 m. kovo 6 d., priteisto išlaikymo dydį nuo 350 Lt iki 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, jog išaugo dukros poreikiai, padidėjo bendros išlaidos prekėms, paslaugoms ir mokymo reikmėms, po santuokos nutraukimo žymiai pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus bankui, reikalingas išlaidas verslui išlaikyti) bei į tai, kad padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų vaiko sveikatai dėl alerginio dermatito, kad vaikas gyvena su motina, kuriai tenka visi kasdieniniai vaiko auginimo bei priežiūros rūpesčiai, atsakovas vykdo savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (priteisto išlaikymo dydį padidino iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), konstatavęs, jog vaiko išlaikymo dydis turi būti koreguojamas dėl to, kad išaugo nepilnametės dukters I.N. poreikiai ir atsiradusios papildomos išlaidos turi būti paskirstytos tarp abiejų tėvų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dabar nereguliariai mokamas išlaikymas (nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis po 350 Lt išmokomis), nepilnametei dukrai I.N., gimusiai 2002 m. kovo 6 d., yra per mažas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Savo reikalavimą padidinti išlaikymo dydį ieškovė grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes – ieškovės pajamos yra nedidelės, tuo tarpu atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės ir po santuokos nutraukimo jo finansinė padėtis žymai pagerėjo, kadangi atsakovui liko garažas prie buto, visos piniginės lėšos buvusios atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, transporto priemonės, be to, atsakovas po ištuokos įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo teikiamas išlaikymas nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), realiai yra ieškovės turtas. Ieškovė pažymėjo, kad ji ieškinyje nurodė ir pateikė vidutines būtinąsias ir papildomas nepilnametės dukters išlaikymui ir ugdymui reikalingas išlaidas, o atsakovas atsiliepime šių sumų neginčijo. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir remdamasis CPK 185 straipsniu, konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-09 sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai I. N. nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis išmokomis po 350 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas nevykdytų savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, šio fakto neneigia ir pati ieškovė (b.l. 83-85). Nors apeliaciniame skunde ieškovė ir tvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra kur kas geresnė, o ypač pagerėjo po santuokos nutraukimo, todėl jis yra pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau iš byloje esančių duomenų tokios išvados daryti nėra pagrindo. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2500 Lt (b.l. 14), t.y. po 2008-07-09 teismo sprendimo priėmimo šiek tiek padidėjo. Atsakovo individualios veiklos pajamos per 2008 metus, neatskaičius mokesčių, sudarė 422088,62 Lt (b.l. 58-62). Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, iš byloje esančių gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo matyti, kad be vien gaunamų pajamų atsakovas turi ir didelių išlaidų savo vykdomai individualiai veiklai vystyti (b.l. 41-48, 130-132). Iš 2008-11-13 kredito sutarties matyti, kad atsakovui yra suteiktas 69508,80 eurų dydžio kreditas būsto pirkimui, kuriame po santuokos nutraukimo iki šiol gyvena ir už kurį atsakovas moka bankui mėnesines įmokas (b.l. 49-57). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, yra nepagrįsti.

Apeliantė skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), I. N. kaip tėvo, atsakovo, teikiamas išlaikymas turtu, realiai yra ieškovės ir atsakovo kartu santuokoje užgyventas turtas, o be to, po santuokos nutraukimo atsakovui liko garažas prie buto, visos piniginės lėšos buvusios atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, transporto priemonės. Tačiau, nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo, šalys laisva valia abipusiu sutarimu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, kuriame, be kitų klausimų, sulygta, įvertinus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, mokėti atitinkamo dydžio ir formos išlaikymą. Jau buvo minėta, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai, todėl išlaikymo dydžiui pakeisti ir būtina nustatyti šiuos esminius padėties pasikeitimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė.

Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog, nors šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau santuokos nutraukimą inicijavo atsakovas, kuris ir rūpinosi reikalingų teismui dokumentų pateikimu, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo parengta vienašališkai, o dėl patirto emocinio smūgio, ieškovė negalėjo įvertinti pasirašomos sutarties nuostatų dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir auklėjimo pasekmių. Tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, manydama, jog teismo sprendimu buvo pažeistos jos ar nepilnamečio vaiko teisės ar teisėti interesai per 30 dienų būtų apskundusi 2008-07-09 sprendimą apeliacine tvarka. Iki šiol ieškovė taip pat nėra kreipusis į teismą ir dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo turto pasidalijimo dalyje ar pan.

Apeliantė iš esmės teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nenurodė reikalavimo priteisti išlaikymą ir nustatyti jo mokėjimo tvarką – iki einamojo mėnesio 10 dienos, taip pat ieškovės reikalavimo išlaikymo sumą indeksuoti kasmet teisės aktų nustatyta tvarka, netenkinimo motyvų, tačiau šis teismo sprendimo trūkumas nesudaro pagrindo iš esmės pagrįstam ir teisėtam sprendimui panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę papildyti ginčijamą teismo sprendimą ieškovės prašomomis nuostatomis, kadangi jos atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 376 str., CK 3.208 str.).

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti sprendimo rezoliucinę dalė sakiniu, kad „priteistas išlaikymas I. N. mokamas iki einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją”.

Priteisti iš ieškovės D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Virginija VolskienėAlgirdas Auruškevičius