Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-05 · Administracinė byla Nr. eI3-2219-983/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
eI3-2219-983/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03653-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gedminas Užubalis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. eI3-2219-983/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedmino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 1 d. sprendimą „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21RE4-80 (AG4-83/20-2024) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja nurodo, kad su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2024 m. gegužės 23 d. administracinės procedūros sprendimą (dokumento Nr. P2-8) ir įpareigoti Panevėžio AVMI mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu atlikti iš naujo. Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir pastebi, kad Panevėžio AVMI 2024 m. gegužės 23 d. administracinės procedūros sprendimas (dokumento Nr. P2-8) atitinka viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto požymius, todėl kilęs ginčas yra priskirtinas Komisijos kompetencijai. Tai patvirtina ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtintas administracinio ginčo apibrėžimas bei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 str. 1 d., kur nustatyta, kad skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija.

Be to, nurodo, kad pačiame Panevėžio AVMI 2024 m. gegužės 23 d. sprendime yra nurodyta, kad jis skundžiamas Komisijai arba teismui. Pareiškėjos supratimu, taip yra neatsitiktinai, pareigą nurodyti apskundimo tvarką numato įstatymai.

Atsiliepimas

Atsakovė Panevėžio AVMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

Nurodo, kad 2024 m. balandžio 19 d. Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą pareiškėjai nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), galintys daryti įtaką jos teisėms ir pareigoms.

Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą tėra tik vienas iš tarpinių dokumentų ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei kilti, todėl jis negali būti laikomas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1054-858/2017).

Nesutikdama su 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą, pareiškėja šio nesutikimo argumentus galės pareikšti ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių administravimo procedūroje – sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 22 d. skundu „Skundas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-04-19 Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą“ (toliau – ir Skundas) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą ir įpareigoti vietinį mokesčių administratorių mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu atlikti iš naujo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius) pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas tikslu išnagrinėti pareiškėjos skunde nurodytus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmus, pareiškėjos teigimu, pažeidžiančius jos interesus ir įvertinti pareiškėjos įtarimus dėl tų veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1-47 „Dėl komisijos administracinei procedūrai atlikti sudarymo“ sudarė komisiją administracinei procedūrai atlikti ir pavedė jai atlikti administracinę procedūrą.

Atlikus administracinę procedūrą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos teikimą, priėmė 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. P2-87 „Administracinės procedūros sprendimas dėl S. G. skundo“, kuriuo nusprendė pripažinti, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Pareiškėja pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 23 d. administracinės procedūros sprendimą (dokumento Nr. P2-87) ir įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu atlikti iš naujo.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21RE4-80 (AG4-83/20-2024) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėja nesutikdamas su Komisijos Sprendimu su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą bei prašydama įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundą atsisakyta priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų (toliau – ginčai), kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 22 d. skundu „Skundas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-04-19 Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą ir įpareigoti vietinį mokesčių administratorių mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu atlikti iš naujo. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. P2-87 „Administracinės procedūros sprendimas dėl S. G. skundo“ nusprendė pripažinti, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėja pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 23 d. administracinės procedūros sprendimą (dokumento Nr. P2-87) ir įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją mokestinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu atlikti iš naujo. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21RE4-80 (AG4-83/20-2024) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Taigi, šioje byloje reikia išsiaiškinti, ar ginčas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. P2-87 „Administracinės procedūros sprendimas dėl S. G. skundo“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai priėmus 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą nebuvo pažeisti yra teismingas Komisijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254-263 p.). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Be to, suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-320/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-836/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą (LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-860/2011; 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-220/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-921/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011; 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-607/2012; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-625/2013, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-836/2013). Pažymėtina, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą yra procedūrinis dokumentas, kuris pats niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir (ar) pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Pranešimu apie mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojas yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Taigi akivaizdu, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą ar mokestinį tyrimą yra tarpinis dokumentas, priimamas mokesčių administravimo procedūros metu, tačiau jis konkrečių materialinių teisinių pasekmių mokesčių mokėtojui nesukelia. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje mokesčių mokėtojui sukelia galutinis sprendimas, užbaigiantis mokestinio patikrinimo procedūrą, – t. y. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1–3 d.).

Taigi, pareiškėja nesutikdamas su teismui skundžiamu procedūriniu (tarpiniu) sprendimu (Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. P2-87 „Administracinės procedūros sprendimas dėl S. G. skundo“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai priėmus 2024 m. balandžio 19 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą nebuvo pažeisti), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos tokį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokį tarpinį (procedūrinį) sprendimą bei šiuo procedūriniu (tarpiniu) sprendimu padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/2011).

Taigi, teismas įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Sprendimą bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), skunde išsakytus argumentus dėl Komisijos Sprendimo, atsižvelgęs į MAĮ nuostatas, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Analogiškas situacijos vertinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1054-858/2017.

Pasisakant dėl skundo argumento dėl Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymėtina, jog administraciniai teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju Sprendime pareiškėjai klaidingai išaiškinta jo apskundimo tvarka nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių pobūdžio.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas prieina prie išvados, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 1 d. sprendimas Atsisakyti priimti nagrinėti skundą Nr. 21RE4-80 (AG4-83/20-2024) priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGedminas Užubalis