Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo J. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, J. O. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. O. yra nubausta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 0 val. iki 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino (toliau ir – bendrovė) (duomenys neskelbtini) administratorės pareigas pagal 2006 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 160, veikdama pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. pasirašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, patvirtintus (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), privalėdama užtikrinti, kad azartiniai lošimai automatų salone būtų organizuojami pagal azartinius lošimus reglamentuojančius teisės aktus (10.2 papunktis) ir (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo, patvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini), 4 punkto, nurodančio, jog „darbuotojas privalo užtikrinti, kad lošimo automatų salone nebūtų asmenų, įtrauktų į Registrus“, ir 5 punkto, nurodančio, kad „lošimo automatų salono darbuotojas, prieš lošėjui suteikiant galimybę būti lošimo automatų salone ir (ar) lošti, privalo nustatyti kiekvieno lošimo automatų salone apsilankiusio lošėjo tapatybę, sutikrinant pateikto asmens dokumento duomenis su Registrų duomenimis“, vykdymą, 2017 m. gegužės 22 d. įleido D. A., kuri buvo pateikusi prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 3 d. įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, į bendrovės lošimo automatų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatą, draudžiančią „asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, <...> įleisti į lošimų organizavimo vietas <...> jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos“.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. O. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. O. apeliacinį skundą LPT – institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. O., kuri ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.J. O. administracinėn atsakomybėn yra traukiama už tai, kad ji, nesilaikydama bendrovės direktoriaus įsakymu patvirtintose vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos, įleido D. A. į bendrovės lošimų automatų saloną, kai D. A. buvo pateikusi prašymą neleisti lošti ir buvo įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, taip pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalį.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta J. O. savo kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teismas J. O. kaltę pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį grindė surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pačios J. O. parodymais pripažįstant faktą, jog įvykio dieną ji į LAS patalpas įleido D. A., liudytojų L. V., K. G., D. A. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro (toliau – Registras) duomenų išrašu, LPT pateiktais neplaninio specialiojo patikrinimo dokumentais, J. O. darbo sutartimi ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, su kuriomis J. O. buvo susipažinusi (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini patvirtintas (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais (toliau – Pareiginiai nuostatai) ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė teigia, jog ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje, kadangi ji turėjo įleisti asmenis į LAS tam, kad patikrintų, ar šie asmenys gali lošti. Ji D. A. neleido lošti. Pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį (2016 m. gruodžio 15 d. redakcija), azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. J. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 21 dalies reikalavimus.Pagal ALĮ 10 straipsnio 20 dalį (2016 m. birželio 30 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę LPT arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Nagrinėjamoje byloje D. A. yra pateikusi tokį prašymą ir yra įtraukta į Registrą (t. 1, b. l. 16, 50).ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje (2016 m. birželio 30 d. redakcija) yra nustatyta, jog asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo LPT arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Nagrinėjamoje byloje D. A., kuri yra įtraukta į Registrą, t. y. yra pateikusi prašymą neleisti lošti, buvo įleista į LAS.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime darė išvadą, jog J. O. įleidus D. A. į LAS, nors ir nebuvo nustatyta aplinkybė, jog ji leido D. A. lošti, buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 134 straipsnio 3 dalyje. Apeliantė neginčija fakto, kad ji įleido D. A. į LAS. Ginčas nagrinėjamoje byloje dėl to nekyla. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis įleido į LAS Registre įtrauktą asmenį tam, kad nustatyti jo duomenis dėl jo galimumo lošti, nors lošti tokiam asmeniui nebuvo leista. Kitaip tariant, ar asmens įleidimas į lošimų organizavimo vietos patalpas tam, kad nustatyti šio asmens tapatybę dėl jo galimumo lošti, gali būti laikomas įleidimu į lošimų organizavimo vietą ALĮ 10 straipsnio 21 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog lošimų organizavimo vietos patalpose galima nustatyti, ar asmuo įėjęs į lošimų organizavimo vietos patalpas yra įtrauktas į Registrą. ALĮ 10 straipsnio 21 dalis turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip draudimas prašymus neleisti lošti pateikusius asmenis įleisti į lošimų organizavimo vietas, kai yra nustatoma aplinkybė (lošimo organizavimo vietos patalpose), jog jiems lošti yra draudžiama, bet šiems asmenims yra leidžiama pasilikti lošimų organizavimo vietoje ir tokiu būdu leidžiant jiems lošti. Asmens įleidimas į lošimų organizavimo vietos patalpas tam, kad nustatyti šio asmens tapatybę dėl jo galimumo lošti, negali būti laikomas įleidimu į lošimų organizavimo vietas ALĮ 10 straipsnio 21 dalies prasme. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad D. A. buvo įleista į LAS patalpas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog D. A. buvo įleista į LAS patalpas ne būti LAS patalpose siekiant patikrinti jos asmens tapatybės duomenis dėl jos galimumo lošti, bet nustačius, jog jai lošti yra draudžiama, jai buvo leista pasilikti LAS patalpose ir tokiu būdu leidžiant jai lošti.Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta J. O. Iš jos parodymų turinio matyti, kad D. A. buvo įleista į LAS patalpas tik tiek, kiek reikėjo nustatyti jos asmens tapatybę ir nustatyti, ar ji nėra įtraukta į Registrą. Kadangi D. A. neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, J. O. neleido jai lošti, tačiau D. A. pati nuėjo prie vyriškio, kurio duomenis patikrinus jam buvo leista lošti. Visa tai truko 15 minučių. Kadangi moteris kartu su vyriškiu nebuvo agresyvūs, tai J. O. apsaugos nekvietė (t. 1, b. l. 144–145). D. A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji neprisimena, ar buvo tikrinama jos tapatybė, ji buvo įleista į LAS lošti (t. 1, b. l. 187–189). Taigi J. O. ir D. A. davė prieštaringus parodymus ir byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų J. O. ir D. A. nurodytas aplinkybes. Liudytojai L. V. bei K. G. davė parodymus apie aplinkybes, kurias jiems pateikė D. A. bei J. O. (t. 1, b. l. 145–146). Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 26 d. defektų akte yra nustatyta, jog dėl techninio gedimo visi įrašai laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. nebuvo išsaugoti (t. 1, b. l. 155). Vartotojo veiksmų ataskaitoje, kurios laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. 0.00 val., nurodyta, kad J. O. patikrino šešis asmenis, iš jų šešiems buvo leista lošti (t. 1, b. l. 89). Tačiau iš šios ataskaitos negalima neabejotinai nustatyti, kad vienas iš patikrintų asmenų buvo į LAS su D. A. atvykęs D. K., bet ji leidžia teigti, kad vienas iš patikrintų asmenų negalėjo būti D. A., nes ji yra įtraukta į Registrą. Fizinio asmens tikrinimo ataskaitoje, kurios laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 20 d. 0.00 val. iki 2017 m. gegužės 25 d. 00.00 val., nustatyta, kad D. A. asmens kodas buvo tikrintas du kartus ir tikrintoja nebuvo J. O. Taigi šie duomenys leidžia tik teigti, kad veikos padarymo laiku D. A. asmens kodas nebuvo patikrintas Registre, bet nepaneigiamas J. O. parodymų teisingumas, jog D. A. nebuvo pateikusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tam, kad būtų galima patikrinti jos asmenį Registre. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. O. neterminuota darbo sutartimi buvo priimta dirbti administratore į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino (t. 1, b. l. 44–49). Ji buvo supažindinta su Aprašo nuostatomis bei Pareiginiais nuostatais (t. 1, b. l. 26–28, 29–38). Skundžiamu teismo nutarimu buvo nustatyta, jog J. O. nesilaikė Apraše nustatyto reikalavimo – LAS darbuotojas, prieš lošėjui suteikdamas galimybę būti LAS ir (ar) lošti, privalo nustatyti kiekvieno LAS apsilankiusio lošėjo tapatybę, sutikrindamas pateikto asmens dokumento duomenis su Registrų duomenimis (5 punktas), tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog J. O. nesiėmė veiksmų nustatyti D. A. tapatybę, sutikrindama pateikto asmens dokumento duomenis su Registrų duomenimis, jog ji nepareikalavo iš D. A. jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. D. A. nepateikus tokio dokumento, J. O. objektyviai negalėjo įvykdyti šios pareigos. Skundžiamu teismo nutarimu buvo nustatyta, jog J. O. nesilaikė Apraše nustatyto reikalavimo – LAS darbuotojas privalo užtikrinti, kad LAS nebūtų asmenų, įtrauktų į Registrą (4 punktas), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog J. O. būtų žinojusi, kad D. A. yra įtraukta į Registrą, o, pagal turimus duomenis, ji šios aplinkybės negalėjo žinoti, nes veikos padarymo laiku J. O. nebuvo suvedusi D. A. asmens kodo dėl jos patikrinimo Registre ir negalėjo to padaryti, kadangi jai nebuvo pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. J. O. gali ir kartu privalo užtikrinti, kad LAS nebūtų asmenų, įtrauktų į Registrą, kai ji turi duomenų, kad tokie asmenys yra įtraukti į Registrą. Iš J. O. parodymų turinio galima teigti, kad pati D. A. neturėjusi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento sakė J. O., kad jos asmens tapatybės dokumentą kažkas turėtų tuoj atvežti, o paskui pati nuėjo prie jau lošiančio vyriškio, su kuriuo ji atėjo į LAS. J. O. prašė D. A. palikti LAS patalpas, ji apsaugos nekvietė, nes asmenys nekėlė agresijos, viskas truko 15 minučių. Šios aplinkybės, kai pati D. A., kuri nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tam, kad LAS darbuotojas būtų galėjęs nustatyti, jog jai lošti yra draudžiama ir kuri pati savavališkai, be LAS darbuotojo leidimo, nuėjo prie lošiančio vyriškio, su kuriuo ji atėjo, o LAS darbuotojas, kuriam tuo momentu nėra žinoma, ar toks asmuo gali lošti, mėgino susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai nepasitelkus apsaugos, kai viskas truko trumpą laiko tarpą, negali būti vertinama leidimu tokiam asmeniui būti LAS patalpose ir tokiu būdu leidžiant jam lošti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, skundžiamo teismo nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su skundžiamo teismo nutarimo išvadomis pripažinti J. O. kalta ir nubausti ją pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog D. A. buvo įleista į LAS ir tinkamai konstatavo, jog negali nustatyti aplinkybės, kad J. O. leido D. A. lošti lošimo automatais. Tačiau nenustačius, jog J. O. asmenį, pateikusį prašymą neleisti lošti, įleido į lošimo organizavimo vietą sudarant jam galimybes būtent lošti, negalėjo būti daroma išvada, jog ji pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalį padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. O. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2017 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 0 val. iki 2 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino (duomenys neskelbtini) administratorės pareigas pagal 2006 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 160, veikdama pagal Pareiginius nuostatus, privalėdama užtikrinti, kad azartiniai lošimai automatų salone būtų organizuojami pagal azartinius lošimus reglamentuojančius teisės aktus (10.2 papunktis) ir Aprašo 4 punkto, nurodančio, jog „darbuotojas privalo užtikrinti, kad lošimo automatų salone nebūtų asmenų, įtrauktų į Registrus“, ir 5 punkto, nurodančio, kad „lošimo automatų salono darbuotojas, prieš lošėjui suteikiant galimybę būti lošimo automatų salone ir (ar) lošti, privalo nustatyti kiekvieno lošimo automatų salone apsilankiusio lošėjo tapatybę, sutikrinant pateikto asmens dokumento duomenis su Registrų duomenimis“, vykdymą, 2017 m. gegužės 22 d. įleido D. A., kuri buvo pateikusi prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 3 d. įtraukta į Registrą, į bendrovės lošimo automatų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatą, draudžiančią „asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, <...> įleisti į lošimų organizavimo vietas <...> jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos“, turi būti panaikintas, o pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes J. O. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižengiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismui pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebėra prasmės, todėl jie paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes J. O. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas neskundžiamas.