Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. G., A. Š., atsakovui P. K. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams R. V., A. A., trečiajam asmeniui V. P. ir jo atstovei advokatei A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, P. K., trečiajam asmeniui V. P., dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo solidariai iš atsakovų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. priteisti valstybės naudai 80 728,50Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimui (II tomas, b.l. 8-9). Ieškovo atstovai nurodo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės pakrantės apsaugos juostoje Jurbarko r., Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, Jurbarko rajono savivaldybės administracija-jos darbuotojas V. P.- kartu su P. K. organizavo ir nuo 2011m. gruodžio pabaigos iki 2012-01-10 neteisėtai, neparengus Mituvos upės pakrančių tvarkymo projekto ir neišdavus leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, iškirto 410vnt. saugotinų medžių, augusių ne miško ūkio paskirties žemėje. Buvo sudaryta komisija ir nustatyta, kad atsakovai padarė aplinkai 80728,50Lt žalą pagal metodiką. Neteisėtai buvo iškirsti želdiniai sureguliuotos upės šlaituose. Nors V. P. ir P. K. paskirtos administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus buvo panaikintos, kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga saugoti gamtą, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas visiškai.

Atsakovai ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka.

P. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad 2011m. atsakovas norėjo pasigaminti malkų ir tuo tikslu kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotoją V. P.. Atsakovui buvo paaiškinta, kad malkas jis galės ruošti kirsdamas Mišiūnų kaime esantį melioracijos griovį. V. P. P. K. nurodė, kur jis galės kristi krūmus ir medžius. Atsakovui taip pat buvo paaiškinta, jog kitokio leidimo vykdant kirtimo darbus melioracijos griovyje gauti nereikia. P. K. su Juodaičių seniūnijos seniūnės žinia ir vykdė krūmų bei medžių kirtimo darbus. Vykdant kirtimo darbus, atvyko aplinkosaugininkas A. Š. ir paprašė darbus sustabdyti, nes gautas skundas. P. K. nuo to laiko darbų nevykdė. Nukristų medžių atsakovas niekur nepanaudojo, medžiai iki šio laiko yra sukrauti kirtavietėje. P. K. taip pat nurodė, jog jis buvo nubaustas aplinkosaugos pareigūnų už tariamai padarytus pažeidimus, tačiau tiek Jurbarko rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas pripažino, jog jam paskirta nuobauda neteisėtai ir nuobaudą panaikino. Atsakovo nuomone jis, kirsdamas melioracijos griovyje esančius medžius, žalos niekam nepadarė, nes ant griovio augantys medžiai kliudė seniūnijos keliui ir eismo saugumui, melioracijos įrenginiams. Be to atsakovo P. K. nuomone matavimai buvo atlikti netiksliai, jis nekirto visame tame ruože, kaip nurodyta ieškinyje, taip pat P. K. nurodė, kad panašiu laiku kirtimus atliko kiti asmenys.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad savivaldybei yra perduotas melioracijos įrenginys, ir duomenys, kad tai yra sureguliuota upė, nepakeisti, dėl to yra prieštaravimai tarp dviejų viešųjų kadastrų, taip pat egzistuoja teisės normų kolizija, valstybė šiuo metu tobulina šios srities teisinį reguliavimą. Jurbarko rajono savivaldybė P. K. davė leidimą kirsti tik krūmus. Apie medžių kirtimą leidime nebuvo kalbama, o, atsižvelgiant į tai, kad P. K. kirtimą vykdė melioracijos griovyje, leidimo medžiams kirsti ir nereikėjo. R. V. taip pat nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, jog jokios realios žalos dėl nukirstų medžių padaryta nebuvo, nes melioracijos griovyje augantys medžiai trukdė eismo saugumui seniūnijos kelyje, be to gadino melioracijos įrenginiams, kuriuos taip pat reikia prižiūrėti ir saugoti.

Trečiasis asmuo V. P. su ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog savivaldybės žinioje nebuvo duomenų apie sureguliuotą upę, leidimas buvo išduotas kirsti augmeniją, pirmiausia krūmus, melioracinio griovio tvarkymu nebuvo pakenkta gamtai, medžių būklė nebuvo nustatinėjama, be to reikia atsižvelgti ir į teismų sprendimus administracinėse bylose, kuriose nebuvo nustatyta kaltė. Iškirstieji medžiai augo atokioje vietovėje, jie tik kliudė melioracijos įrenginių eksploatacijai, eismo saugumui

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų kadastrinių žemėlapių ištraukų (III t., b.l. 28-29), iš Nekilnojamojo turto registro išrašų (III t., b.l. 30-47), Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro išrašų (III t., b.l. 84-94, 122-124) darytina išvada, kad Jurbarko r., Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, vietoje, kurioje buvo kertami teka upė Mituva, kurios dalis yra sureguliuota. Tai, kad upė, vykdant ūkinę veiklą, sureguliuota ir 3 km. jos juostos sudaro melioracinis statinys, nekeičia upės statuso iš esmės. Valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės pakrantės apsaugos juostoje kirsti medžius galima tik sudarius upės pakrančių tvarkymo projektą ir gavus leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje.

Taip pat nustatyta, kad atsakovui P. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas 450Lt bauda už tai, kad nuo 2011 m. gruodžio pabaigos iki 2012 m. sausio 10 d.,, Mišiūnų k., Juodaičių sen., Jurbarko r., prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos juostoje, neteisėtai, neturėdamas būtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai sunaikino 410 saugotinų medžių, tai yra buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje. Šį nutarimą P. K. apskundė ir Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutarimu nutraukė P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavus, kad neįrodyta R. K. kaltė padarius minėtą pažeidimą. Šį Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2013m.gegužės 9d. nutartimi Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.I-29-523/2013). Nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. P., dirbančiam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje vyresniuoju specialistu, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas 650Lt bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-01-10, Jurbarko rajone, Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos zonoje, neteisėtai organizavo melioracijos priežiūros darbus, neturėdamas parengto bei suderinto projekto, taip pat neturėdamas būtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško ūkio paskirties žemėje, todėl buvo iškirsta 410 saugotinų medžių, tai yra organizuodamas neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų sunaikinimą (iškirtimą) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktą. Šį nutarimą V. P. apskundė ir Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-09-18 nutartimi bylą nutraukė konstatavus, kad neįrodyta V. P. kaltė padarant šį pažeidimą. Šią Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūra apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2012m.lapkričio 15d. nutartimi Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-19-670/2012).

Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimai primti P. K. ir V. P. administracio teisės pažeidimo bylose bei Kauno apygardos teismo nutartys šiose bylose įsiteisėję. Šie teismų procesiniai sprendimai yra svarbūs nustatant kaltę.

Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamieji nuosprendžiai (šiuo atveju teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose) absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstami prejudicinę galią turinčiais ir eliminuojančiais išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nutarimai (nutartys), kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje (administracinio teisės pažeidimo) byloje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Akivaizdu, kad išteisinamąjį nuosprendį byloje priėmus dėl to, kad, pvz., surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese, civilinėje byloje teismas privalėtų spręsti dėl tokių įrodymų leistinumo civiliniame procese ir, pripažinus juos leistina įrodinėjimo priemone, atitinkamai priimti sprendimą dėl asmens kaltės atsižvelgdamas į šių įrodymų turinį.

Išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. II-19-670/2012 ir Nr. II-2-523/2013 konstatuota, kad V. P. negali būti traukiamas atsakomybėn dėl dviejų ministerijų ir savivaldybių duomenų bazių neatitikimo ir prieštaravimo, duomenų, kad V. P. veikoje buvo tyčia, nėra (adm.byla Nr. II-19-670/2012, b.l. 27-28), byloje Nr. Nr.II-2-523/2013 konstatuota, kad dėl valstybės institucijų tarpusavio nesutarimų asmeniui (P. K.) negalima taikyti administracinės atsakomybės, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad P. K. suvokė savo daromos veikos neteisėtumą (adm.byla Nr. II-2-523/2013, b.l. 109-110). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl upės statuso, anksčiau išnagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 182str. 3p.).

Pripažinus, kad buvo iškirsti želdiniai sureguliuotos upės šlaituose, svarstytinas klausimas, ar buvo padaryta žala aplinkai, kas ir kokiu mastu turėtų atlyginti žalą valstybei.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Patikslintu ieškiniu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas padarytos žalos atlyginimui prašo priteisti iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. solidariai 80728,50Lt. Padarytai žalai suskaičiuoti buvo vadovautasi nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodikos 14 punkto nuostatomis ir želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr.D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (II t.,b.l. 7). Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė neigiamas poveikis aplinkai ar gamtai Susipažinus su iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (I t., b.l. 10-14), taip pat išklausius liudytojų parodymus, galima daryti išvada, kad atliekant matavimus buvo išmatuoti visi nukirsti medžiai, matavimai buvo atlikti praėjus keturiems mėnesiams nuo kirtimo sustabdymo. Dėl šių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad liudytojai D. K. ir D. Z. nurodė, kad jie P. K. pavedimu iškirto želdinius daug mažesniame, 30-40 metrų ilgio ruože, kyla abejonių, ar tikrai šio konkretaus kirtimo metu aplinkai buvo padaryta tokio dydžio žala, kaip nurodyta ieškinyje. Kai teismui dėl teismui pateiktų pateiktų rašytinių įrodymų iškyla abejonių, šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šia nuostata įstatymo leidėjas suteikė diskreciją teismams spręsti dėl dokumentų įrodomosios vertės, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Tokių abejonių kyla dar ir dėl to, kad sureguliavus upę, ji atlieka ir kita funkciją kaip melioracinis statinys (Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo (toliau tekste įstatymas) 2str. 5d.). Pagal to paties įstatymo 3str. 2d. sureguliuoti upeliai priklauso valstybei, patikėjimo teise juos valdo rajonų savivaldybės (Įstatymo 7str. 3d.). Todėl ta aplinkybė, kad savivaldybei sureguliuotas upės Mituva ruožas buvo perduotas kaip melioracijos griovys, yra akivaizdus prieštaravimas, nulėmęs įvykių eigą. Šioje vietoje atsakomybę turėtų prisiimti ir valstybinę melioracijos sistemos ir statinių priežiūrą vykdančios institucijos (Įstatymo 7str. 2d.).

Sureguliuoto upelio aplinką atitinkamai reikia prižiūrėti, derinant kelis visuomenei ir valstybei svarbius interesus: aplinkos apsaugą, melioracinės sistemos ir žmonių ūkinės veiklos, šiuo atveju byloje yra duomenų, kad melioracinės sistemos, į kurią įeina ir sureguliuotas upelis, naudojimas turėjo įtakos ir vietinės reikšmės keliui. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 06 02 Nr. O1-51 buvo sudaryta komisija įvertinti krūmų ir medžių šalinimo būtinybę (III t., b.l. 61). Komisijos posėdyje 2014 06 04 dalyvavo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. Š. (III t., b.l. ), buvo nutarta, kad būtina tvarkyti sureguliuoto upelio šlaitus.. Įvertinus drenažo rinktuvų apsauginę juostą, sąnašų valymo technologiją, kelio juostą ir apsaugos zoną bei paliktus augančius medžius, proporcingai pagal plotą padaryta žala 2 678,72Lt (III t., b.l. 74-77). Šio žalos paskaičiavimo ieškovas niekaip neginčijo.

Prieš organizuodamas medžių kirtimą P. K. kreipėsi į savivaldybę, jam buvo rekomenduota, siekiant išsaugoti drenažo sistemas, kirsti krūmus ir išvežti malkas iš valstybei priklausančių melioracijos griovių Juodaičių, Veliuonos ir Juodaičių seniūnijose (I t., b.l. 91). Savivaldybės darbuotojas V. P. parodė kirtimų vietas. Atsakovui P. K., kuris bylos duomenimis medžių iškirtimo metu užsiėmė individualia miškininkystės veikla, nebuvo pagrindo abejoti savivaldybės tarnautojų veiksmais, jis neturėjo pagrindo galvoti, tarkim dėl to, ar V. P. turi įgaliojimą nurodyti kirtimų vietas ar ne. Kaip asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, jis atliko viską, kas jam priklausytų pagal įstatymą. Jo veiksmai šioje konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną: asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, laikoma, kad asmuo yra kaltas, kai atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis būtų būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248str. 1d., 3d.). Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o ūkio subjektai atsako be kaltės Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 d.).

Ieškovas nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijai civilinei atsakomybei atsirasti šiuo atveju pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei žalos ryšio. Nagrinėjant V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apygardos teisme, buvo konstatuota, kad „ nėra įrodyta, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija ar jos kiti specialistai organizavo melioracijos statinių darbus ar jų priežiūrą, tai yra vykdė techninių ir organizacinių priemonių visumą, melioracijos statinių techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrintas šių statinių funkcionavimas per tam tikrą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką (nėra pateikti melioracijos statinių priežiūros rangos darbus patvirtinantys dokumentai, leidimai, įsakymai, darbų priėmimo aktai ir pan.); nėra įrodyta, jog būtent patrauktas administracinėn atsakomybėn specialistas V. P. pagal kompetenciją organizavo, davė leidimą kirsti medžius ar buvo atsakingas už saugotinų medžių kirtimo melioracijos objektuose teisėtumo kontrolę. 2012m.lapkričio 15d. Kauno apygardos nutartyje V. P. administracinėje byloje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros „ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius organizavo melioracijos statinių priežiūros darbus Juodaičių seniūnijos teritorijoje, Misiūnų kaime, valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose, nuo piketo 43+00 iki 65+00, ir kad už Juodaičių seniūnijos teritorijoje esančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose augusių krūmų kirtimo darbų priežiūrą atsakingas buvo šios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas V. P., yra nepagrįsti.“ Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai išsiaiškino, kad jokiuose Jurbarko rajono savivaldybėje esančiuose melioracijos įrenginių dokumentuose nėra nurodyta, kad griovys „M“, kuriame buvo nukirsti medžiai, yra Mituvos pakrantės apsaugos juostos teritorija. VĮ Valstybės žemės fondo duomenys patvirtino, jog ši teritorija yra melioracijos griovys, todėl melioracijos griovio tvarkymo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008.(1t.,b.l.42,82-91). Tačiau būtent savivaldybės darbuotojams priklausė pareiga, prieš duodant leidimą (rekomendaciją, kaip nurodoma 2011 12 27 rašte, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes apie jų žinioje esančius melioracinius statinius.

Ieškovo atstovai taip pat pripažino, kad sureguliuota upės Mituva vaga taip pat atlieka ir melioracijos statinio funkciją. Iš visų bylos nagrinęjimo metu nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nors atsakovas P. K. medžius kirto sureguliuotame upės Mituva ruože, kuriame želdiniai galėtų būti šalinami tik sudarius upės pakrančių tvarkymo projektą ir gavus leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje. Šalinti augmeniją iš šio ruožo buvo būtina, nes to nepadarius, galėjo nukentėti brangi melioracijos įranga, sugadintas Juodaičių seniūnijos žinioje esantis kelias. Siekdama vykdyti melioracinio statinio naudojimo ir priežiūros funkcijas savivaldybės administracija tai vykdė pažeisdama nustatytą tvarką, ką įtakojo netikslūs viešųjų registrų duomenys, ir leido (rekomendavo) kirsti želdinius pažeidžiant nustatytą tvarką. Todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir P. K. atžvilgiu tenkintinas iš dalies priteisiant valstybės naudai 2 678,72Lt.

Atlygintinos žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (viešų registrų duomenis, administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagą, dviejų visuomenei svarbių interesų (aplinkos apsaugos ir melioracijos sistemos veikimo) derinimo svarbą, ieškovo, kaip institucijos vaidmenį, derinant viešųjų registrų duomenis, taip pat tai, kad nuo medžių iškirtimo jau praėjo beveik treji metai, atsakovas savivaldybės administracija imasi priemonių padėčiai pagerinti, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 1.5str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kodas 188713933, ir P. K., a.k. solidariai valstybės naudai 2678,72Lt / 775,00 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismą.