Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. R. gynėjui advokatui G. M.,

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei I. S. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. R. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2020 m. lapkričio 16 d. gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl M. R. taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo pratęsimo. Akte nurodoma, kad M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą. Todėl išlieka įtari, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Pacientė dažnai vartoja alkoholį, ko pasekoje elgesys dažnai sunkiai prognozuojamas. Jai skirtus vaistus vartoja savo nuožiūra. Išlieka įtari, kritikos savo ligos atžvilgiu nėra. Paskutinį mėnesį konsultuota telefonu.

2. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto dėl M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo tęsimo išvadas. Paaiškino, kad M. R. psichinė būklė iš esmės negerėja, vartoja vaistus nereguliariai pagal savo nuožiūrą, dėl to jai reikalingas gydymas, prašo pratęsti ambulatorinį gydymą ir stebėjimą M. R..

3. Asmuo, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. R. teismo posėdyje nedalyvavo. Komisija rekomendavo nekviesti pacientės į teismo posėdį, nes toks dalyvavimas apsunkina tolimesnį pacientės ir psichiatro terapinį santykį. Atsižvelgiant į tai, kad ją atstovauja gynėjas ir teikimas paduotas remiantis ne asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais, teikimas išnagrinėtas šiam asmeniui nedalyvaujant (BPK 405 straipsnio 4 dalis).

4. Asmens, kuriam prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą, M. R. gynėjas G. M. siūlo pratęsti gydymą, nes M. R. būklė negerėja.

5. Prokurorė Gitana Kaupė siūlo tenkinti prašymą, kadangi M. R. būtinas gydymas, pagrindas taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą neišnyko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

6. Prienų rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) nutartimi 2006 m. liepos 27 d. M. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o 2009 m. spalio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2011 m. gegužės 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. birželio 5 d.,2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gegužės 21 d. teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęsta.

7. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras, kreipdamasis į teismą, siūlo M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nenutraukti.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalis).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

12. Iš teismui pateikto VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2020 m. lapkričio 12 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto matyti, jog pacientė per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari, nėra kritikos savo ligos atžvilgiu. Pacientė dažnai vartoja alkoholį, ko pasėkoje jos elgesys dažnai sunkiai prognozuojamas. Vaistus vartoja savo nuožiūra, išlieka įtari, kritikos ligos atžvilgiu nėra. Vertinant pacientės psichinę būklę ir tai, kad ji dažnai vartoja alkoholį ir išlieka nekritiška savo ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu, prašoma nenutraukti priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo.

13. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2020 m. lapkričio 11 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. R. vertinta dinamikoje taikant priverstinį ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre. Pagal numatytą lankymosi grafiką nesilankė. Apie neatvykimą neinformavo. Epizodiškai konsultuota nuotoliniu būdu (telefonu) dėl karantino sąlygų. Savo būklei nekritiška. Ligos ir gydymo atžvilgiu ypatingai gynybiška. Ligos simptomus neigia. Emocijų fone būdinga didelė įtampa, nerimas, epizodiškai psichomotorinis sujaudinimas, ūmios, neadekvačios emocinės bei elgesinės reakcijos, sutrikęs stresorių toleravimas, impulsų kontrolės stoka. Kognityvinis funkcionavimas nepakankamas. Mąstymo, suvokimo, atminties, dėmesio funkcijos netolygios, atitinkančios defekto lygį. Neadekvatus savęs ir aplinkos vertinimas. Įtarimų laukas platus. Išreikštas priešiškumas. Psichologinė adaptacija, asmenybė, valios sfera pakitusi ženkliai. Padaryta išvada, kad teigiamų pokyčių stebint pacientę dinamikoje nepastebima. Išlieka ryškus visų psichinės veiklos funkcijų defektas.

14. Bylos duomenimis sprendžiama, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo M. R. psichikos būklė nepasikeitė, jai reikalingas gydymas, kadangi vaistus vartoja savo nuožiūra, vartoja alkoholį, išlieka nekritiška savo ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu, jos elgesys sunkiai prognozuojamas. Ambulatorinis gydymas ir stebėjimas turi įtakos jos psichinei sveikatos būklei. Teismo manymu, pagal medicininius duomenis, ligos eigą, psichologinę išvadą, priverčiamoji medicinos priemonė yra veiksminga ir reikalinga M. R., nes ji mažina asmens socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms nenustatyta pagrindų nutraukti taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita, M. R. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, o jos sveikatos būklė lyginant su buvusia 2020 m. gegužės 21 d. nėra pasikeitusi ar pagerėjusi, kaip nurodyta psichologinio tyrimo išvadoje, M. R. savo ligos atžvilgiu išlieka visiškai nekritiška, ligos ir gydymo atžvilgiu ji yra ypatingai gynybiška, todėl tikslinga pratęsti M. R. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro prašymą tenkinti.

Pratęsti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre taikymą.

Išsiųsti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui įsiteisėjusios nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.