- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2-116-802/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03292-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- S. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Sollor“
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui adv. padėjėjui T. T., atsakovui S. A., jo atstovui adv. R. B., trečiojo asmens UAB ,,Sollor“ atstovui A. Z., viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui UAB ,,Sollor“, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5060 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei kitas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-3). Posėdžio metu reikalavimą ieškovė palaikė ir paaiškino, kad atsakovas iš jos skolinosi pinigus savo reikmėms, skolinosi kaip fizinis asmuo, ne kaip įmonės direktorius. Vėliau dalį pinigų jis, ieškovei sutikus, perskolino J.. Abu skolininkai nurodė skolų grąžinimo terminus. Kodėl raštelyje nurodė, kad bus grąžinama iš gamybinio pelno (dividendų) ji nežino, jų neklausė, nes jai tas nebuvo aktualu. Nurodo, kad atsakovas skolos jai nė kiek negrąžino, todėl prašo ją iš atsakovo priteisti. Trečiajam asmeniui UAB ,,Solor“ ieškovė jokių pretenzijų neturi, nurodo, kad ją atleidžiant iš darbo įmonėje darbo užmokestis jai buvo išmokėtas.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad ieškovė, laikotarpyje nuo 1997 m. iki 2000 m. atsakovui skolino pinigus įvairiomis sumomis, 1997 m. – 1000 Lt, 2000 m. pradžioje – 860 Lt. Kadangi CK numato, kad didesnėmis sumoms nei 2000 Lt reikalinga rašytinė sutartis, atsakovui paprašius paskolinti dar daugiau pinigų, buvo parengta paskolos sutartis. 2000-11-01 ieškovė atsakovui perdavė 4850 Lt, atsakovas pažadėjo pasirašyti sutartį. Tačiau atsakovas įsipareigojo pasitikslinti ar per visą tą laikotarpį paskolinta teisinga suma. Atsakovas pasiėmė pinigus, pasiėmė paskolos sutartį ir šalys išsiskirstė. 2000 m. gruodžio mėn. atsakovas paskambino ir pasakė, kad sutartis pasirašyta. Ieškovė nuvyko į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas buvo su J. J.. J. paklausė ieškovės ar ji negalinti iš pinigų perduotų A., jam paskolinti 1500 Lt. Ieškovė tam neprieštaravo. Kad pinigai buvo perduoti per kelis kartus patvirtina atsakovo parašai. Atsakovas papildomai įsipareigojo skolą grąžinti per du metus. Apie tai, kad skola susidarė dėl darbo santykių, dėl neišmokėto atlyginimo dalies negali būti kalbos, kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta 2000-11-01, ieškovė tuo metu jau nebuvo darbuotoja. Iš darbo ji buvo atleista 2000 m. kovo mėn., o didžioji paskolos dalis atsakovui duota būtent 2000 metais. Dėl šio negali būti, kad tai skola dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nes šis buvo minimalus, be to ieškovė dirbo tik 4 mėnesius, todėl tokio dydžio įsiskolinimas dėl neišmokėto niekaip atlygio negalėjo susidaryti. Jeigu ieškovė negrąžino įmonės dokumentų, tol kol nebus pasirašytas šis raštelis, atsakovas galėjo kreiptis į tam tikras institucijas, o ne prisiimti įmonės skolas kaip asmenines.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis pats pinigų iš atsakovės neėmė. Tai buvo susidaręs įsiskolinimas iš atlyginimo. Atėjus pagrindiniam akcininkui Z., atsakovui ir kitam įmonės akcininkui J. J. buvo pasakyta, kad administracinis klausimas būtų išspręstas. Darbuotojų klausimai buvo sprendžiami kartu jiems mokant pinigus, pasirašant algalapiuose. Kad būtų perduoti buhalteriniai dokumentai, turėjo pasirašyti L. P. ir L. A. ant algalapių. Ieškovės darbo užmokestis buvo minimali alga, buvo vėluojama išmokėti. Tie minimumai kisdavo, buvo 200 Lt, po to 400 - 500 Lt. Paaiškino, kad dirbdamas „Sollor“ jis būtų galėjęs ieškovei skolą grąžinti. Būtų ir iš savo atlyginimo jai atidavęs, jei būtų turėjęs galimybę toliau dirbti. Jiedu su J. J. kalbėjo, kad per pirmą ketvirtį atiduos ieškovei skolą. Atėjus naujam akcininkui turėjo būti piniginė injekcija, iš kurios būtų grąžintos skolos. Nurodo, kad sutartis buvo pasirašyta Maironio g. esančiame bute. Ją pasirašant dalyvavo pats atsakovas, J. J., L. P. ir L. A.. L. A. turėjo spausdinimo mašinėlę, ji sutartį ir atspausdino. Sumos buvo paruoštos. Skolos atidavimą atsakovas įsivaizdavo taip: kadangi jis perleido-pardavė akcijas ir įsivaizdavo, kad vis tiek dalyvaus įmonės veikloje, turės balsavimo teisę, kad bus galima P. skolą padengti iš tų dividendų, kuriuos ateitį kažkaip išspręstų. Nurodo, kad tai buvo jo vaikiškas naivumas. O dabar taip išeina, kad jis dabar turi skolą pats atiduoti.
Atsakovo atstovas mano, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškinio reikalavimui yra suėjęs senaties terminas, kuris prasidėjo dar galiojant senam kodeksui ir kurį prašo taikyti. Be to pats raštas atsakovo atstovui kelia abejonių, nes ieškovė jį pateikė dalimis ir bando įrodyti, kad tai yra vientisas dokumentas. Abu byloje apklausti liudytojai nurodė, kad skola ieškovei susidarė neišmokant darbo užmokesčio, atsakovas jokių asmeninių skolų su ieškove neturi. Liudytojas J. J. savo skolos dalį pagal šį paskolos raštelį pripažino, kaip asmeninę, tačiau nežino ar atsakovas šią skolą prisiėmė kaip asmeninę skolą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo asmens UAB ,,Sollor“ atstovas A. Z. nurodė, kad tokia situacija yra todėl, kad atsakovas painiojo įmonės skolas su nuosavomis. Įmonės įsiskolinimai fiksuojami sutartimis ar buhalteriniais dokumentais, o tokie įmonei pateikti nebuvo. Byloje esantis paskolos raštelis nepasirašytas atsakovo kaip įmonės direktoriaus, jis pasirašytas kaip fizinio asmens. Pasirašant šį raštelį atsakovui buvo žinoma, kad jis nuo gruodžio 8 d. jau nebus įmonės direktorium, todėl prisiimti finansinius įsipareigojimus įmonės vardu jis negalėjo. To jis negalėjo padaryti ir be įmonės akcininkų sutikimo, o toks klausimas akcininkų susirinkime nebuvo svarstomas. Be to dokumentai privalomai turėjo būti įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, o šioje jokių skolų ieškovei įmonė neturi. Atsakovas daug kam buvo skolingas, jam taip pat. Tačiau įvardinti, kad šios skolos – įmonės skolos, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų L. A. ir J. J. parodymais, neginčijamai nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuose atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei viso 5060 Lt skolą iš šios gautą įvairaus dydžio sumomis per keletą kartų (LR CK 6.870 str., 6.871 str. 1 ir 3 d., 6.873 str. 1 d.).
Dėl ieškinio senaties
Atsakovo atstovas nurodo, kad reikalavimo teisė ieškovei atsirado galiojant senajam civiliniam kodeksui ir šiuo metu reikalavimui pareikšti jau yra suėjęs senaties terminas. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš byloje pateikto paskolos raštelio seka, kad jis atsakovo buvo pasirašytas 2000 m. gruodžio 3 d. Kitas jame esantis įrašas nurodo, kad įsiskolinimą ieškovei jis įsipareigoja grąžinti per 2 metus, skaičiuojant nuo 2000-12-13. Iš šio seka, kad reikalavimo teisė ieškovei atsirado 2002-12-14. Bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (LR CK 1.125 str. 1 d.) ir ieškinio pareiškimo teismui metu jis nebuvo suėjęs (LR CK 1.127 str. 1 ir 2 d.). Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovei skola turėjo būti atiduota per pirmą ketvirtį, įrašas dėl skolos grąžinimo per 2 metų laikotarpį abejotinas ir ieškinio senaties pradžia skaičiuotina pagal senąjį CK, nes prasidėjo jam dar galiojant. Teismas sprendžia, kad šie atsakovo atstovo motyvai teisiniam kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, kadangi remiantis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, naujo CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ,,reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo“. Esant tokiai situacijai, iki įsigaliojant naujam CK praėjusi ieškinio senaties dalis yra įskaitoma į CK numatytą senaties terminą. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškinio senatis ieškovei būtų prasidėjusi, kaip nurodo atsakovo atstovas, pasibaigus pirmam ketvirčiui, t.y. 2001-04-01, jos pabaiga būtų 2011-04-01, tuo tarpu į teismą ieškovė kreipėsi 2010-07-07. Todėl senatis reikalavimui pareikšti net ir tokiu atveju nebūtų suėjusi (LR CK 1.130 str.).
Dėl paskolos santykių subjektų
Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas nurodė, kad dalimis pateiktas paskolos raštelis jam kelia abejonių, tačiau šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ir tiriamos posėdžio metu (LR CPK 253 str. 4 d.). Jo atstovaujamasis, taip pat liudytoja byloje apklausta L. A. nurodė, kad įrašai skolos raštelyje daryti atsakovo. Savo įrašų bei parašų neneigė liudytoju byloje apklaustas J. J.. Atsakovas posėdžio metu buvo išreiškęs dvejonę dėl įrašo nurodančio paskolos grąžinimo terminą, tačiau nurodė, kad klastojimo įtarti nenori. Minėta, jog skolos grąžinimo data šiuo atveju ieškinio tenkinimui didesnės reikšmės neturi, nes senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra suėjęs. Susitarimas dėl paskolos nėra nuginčytas, todėl jame nustatytos teisės ir pareigos šalims galioja. Kartu teismo buvo nustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: kad buvo pasirašytas toks paskolos raštelis atsakovas neginčija, jis neginčija skolos sumos, nežino ar paskolos grąžinimo terminas įrašytas jo ranka, tačiau nemano, kad tai galėtų būti klastotė, sutinka, kad ieškovei yra likusi skola ir jokia jos dalis nebuvo gražinta, tačiau nesutinka, kad ši skola yra atsakovo asmeninė, nes jo nuomone paskolos sutartį jis pasirašė kaip įmonės direktorius, todėl skola turėtų būti pripažinta įmonei. Dėl nurodyto byloje egzistavo ginčas tik dėl paskolos teisinių santykių šalių, - ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas iš jos pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo, atsakovas,- priešingai, kad šie pinigai yra įmonės, t.y. trečiojo asmens skola ieškovei. Teismas su atsakovo nurodytais motyvais nesutinka. Įsiskolinimo sumas ieškovei fiksuojančio paskolos raštelio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog šis raštelis atsakovo pasirašytas kaip fizinio asmens, ne įmonės vadovo. Jame nėra ,,įmonės skolininkės“ rekvizitų, nenurodytos ją atstovaujančio asmens pareigos ir atstovavimo pagrindas, ji nepatvirtinta įmonės antspaudu (nepasirašyta ir sumos nesuderintos, kaip to reikalauja įstatymas, įmonės buhalterės, kuria tuo metu ieškovė jau nebuvo). Teismas taip pat nustatė, kad ši skola nėra įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, tą nurodė trečiojo asmens UAB ,,Sollor“ direktorius, patvirtino ir pats atsakovas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebėra teisiškai reikšminga paskolos prigimtis ar paskirtis, nes atsakovas, nors ir teigdamas kad tai įmonės skola ieškovei, ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad šią įmonės skolą jis ketino grąžinti ieškovei iš savo asmeninių lėšų (algos, piniginių lėšų, gautų pardavus jam nuosavybės teise priklausiusias akcijas J. J. arba dividendų). Kad tai asmeninė skola pripažino ir liudytoju byloje apklaustas J. J., kuris nors ir teigė, kad tai įsiskolinimas ieškovei už neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau laiko tai asmenine skola ieškovei, kurią turi grąžinti jis, ne įmonė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas nesuprato jog skolą dėl nežinojimo įforminta netinkamai, nes tiek jis pats, tiek paskolos raštelyje pasirašęs J. J. turėjo vadovavimo įmonei patirties (abu yra/ buvo ėję direktoriaus pareigas), todėl negalėjo nežinoti kuo skiriasi fizinių asmenų paskolos sutartys nuo paskolos sutarčių, kuriose skolininku yra įmonė, t.y. kaip jos įforminamos ir kieno tvirtinamos, kokie įgalinimai tam reikalingi, kad jos privalomai turi būti apskaitomos įmonės buhalterinėje apskaitoje, t.y. įtraukiamos į apskaitos registrus ir metinę finansinę atskaitomybę ir pan. Minėta, jog paskolos raštelis nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Teismas sprendžia, kad jeigu ieškovei skirtą atlygį atsakovas jo ieškovei neišmokėdamas, bet su jos sutikimu, paimdavo ir naudojo asmeninėms reikmėms, ir, kaip nurodo tretysis asmuo, taip supainiojo asmenines ir įmonės skolas, tokia skola negali būti laikoma įmonės skola ieškovei, kuriai ieškovė jokių pretenzijų neturi, įmonės buhalterinėje apskaitoje duomenų apie įmonės skolą ieškovei dėl neišmokėto atlygio nėra, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai.
Skatinant prievolės įvykdymą ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos jos prašomos 5 proc. metinės palūkanos (LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus ieškovės ir jos pusėje veikusio trečiojo asmens UAB ,,Sollor“ turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems priteistinos iš atsakovo (b.l.4,10,47,64,65). Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, viso 10,95 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, T., b.l.1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 265 str. 1 d., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5060 Lt (penkis tūkstančius šešiasdešimt litų) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą - 5060 Lt (penkis tūkstančius šešiasdešimt litų) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1453 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB ,,Sollor“ (į.k.111513642, buv. Kauno m. Butrimonių g. 5) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo S. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 10,95 Lt (dešimt litų, 95 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.