Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ir Ž. B. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-3642-356/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis nustato, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones (toliau – EPP). Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. CPK 175¹ straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Per EPP sistemą dokumentus teikiant ir pasirašant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Kad dokumentą teismui teikiantis asmuo atlieka tik jų perdavimą teismui būtų pripažįstama tokiu atveju, jei įgaliotas asmuo dokumentus būtų pasirašęs kvalifikuotu parašu.

Taikos sutartis (PDF formatu) ir prašymas teismui pateikti per EPP, duomenų, kad prieš šiuos dokumentus perduodant teismui per EPP jie būtų pasirašyti kvalifikuotais šalių parašais, nėra. Nors Taikos sutarties 19 punktu šalys susitarė, kad sutartis teismui būtų teikiama pasirašyta e. būdu, net ir tuo metu, kai jis pats, klientas, nesinaudoja e. teismų sistema, tačiau esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad juos pasirašė tik UAB „General Financing“ atstovė S. J., nors kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas.

Kaip matyti, pareiškėjų žinioje yra prašymo ir taikos sutarties originalai, todėl teismui pareikalavus jie galėtų būti pateikti, tačiau net ir pateikus dokumentų originalus, taikos sutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų tvirtinti pagrindo nebūtų. Vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šia nutartimi prašymas spręstinas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Kaip Taikos sutarties 11 punkte nurodė pareiškėjai, teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai, todėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, be jau minėtų reikalavimų, turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Susipažinus su pareiškėjų Taikos sutarties turiniu, darytina išvada, kad yra sąlygų, kurios nepakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų, yra sąlygų, kurios iš esmės pablogintų skolininko, kuris yra vartotojas, padėtį.

Taikos sutarties 3 punktu Ž. B. įsipareigojo grąžinti UAB „General Financing“ visą nesumokėtą vartojimo kredito sumą – 956,68 EUR taikos sutarties 3 punkto papunkčiuose nustatytomis dalimis ir terminais. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, jog Ž. B. ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų praleidus bet kurį iš 3 punkte numatytą mokėjimo terminą, ar sumokėjus ne visą sutartos įmokos sumą, UAB „General Financing“ turės teisę (teismą prašys išduoti vykdomąjį raštą - Taikos sutarties 8 punktas) iš Ž. B. reikalauti sumokėti visą nesumokėtą ir negrąžintą kreditą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 956,58 EUR už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki Taikos sutarties visiško įvykdymo, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis bei vartojimo kredito sutarties pasibaigimo bei paskutinės sutartinės įmokos mokėjimo terminą. Atsižvelgus į pateikto rašytinio įrodymo – Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl sutarties nutraukimo kreditoriaus iniciatyva, Taikos sutarties 7 punktu iš esmės yra keičiamos šios sąlygos, nes sutartis būtų nutraukta vienašališkai kreditoriaus net neatsižvelgiant į įmokų nesumokėjimo priežastis, skolos sumą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-1253 su pakeitimais) 19 straipsnis nustato, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvarioje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvirtintoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Taigi akivaizdu, kad patvirtinus Taikos sutarties 7 punktą, būtų pažeistos vartotojų teisių apsaugai skirtos, maksimalią kredito gavėjo apsaugą dėl sutarties nutraukimo užtikrinančios teisės normos. Tokia Taikos sutarties sąlyga iš esmės pablogintų pareiškėjo Ž. B. padėtį ir sąlygotų naujų ginčų atsiradimą ateityje. Taikos sutarties 9 punktas yra neaiškiai išdėstytas, t. y. neaišku, ar 5 proc. dydžio palūkanas reikėtų mokėti bet kuriuo atveju nuo 2019-08-30, jeigu ir nebūtų praleistas mokėjimo terminas, be to, neaišku, koks Taikos sutarties 7 ir 9 punktų ryšys, nes juose yra numatyta mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už mokėjimo termino praleidimą. Taip pat, Taikos sutarties 10 punkte nustatyta, kad Ž. B., praleidęs terminą sumokėti įmoką pagal 3 punktą daugiau kaip 5 kalendorines dienas, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo UAB „General Financing“ mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. Teismo vertinimu, Taikos sutarties 10 punktas yra prieštaringas, delspinigių mokėjimo tvarka nenustatyta, neaiški delspinigių apskaičiavimo tvarka Taikos sutarties nevykdymo atveju ir bendrovei pasinaudojus Taikos sutarties 7 punkte jai nustatyta teise reikalauti sumokėti visą nesumokėtą ir negrąžintą kreditą, todėl Taikos sutarties sąlyga dėl prievolės mokėti delspinigius yra neaiški, neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti taikos sutarties sąlygas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tokio turinio taikos sutartis nutartyje nurodytais motyvais negali būti tvirtinama. Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ir Ž. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.