- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1290-1072/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25050-18, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. liepos 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Paskirtą subendrintą bausmę bei bausmę paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą bendrinti BK 63 straipsnio 4 dalį pagrindu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir E. V. (B.) skirti galutinę subendrintą bausmę - 9 MGL (1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. V. (E. B.) galutinę bausmę – 6 MGL (780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2018 m. gegužės 27 d., apie 22 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilės neblaivumas), konflikto metu, tyčia keturis kartus delnu sudavė savo žmonai V. B. į kairę jos ausį ir veidą, po ko rankomis suėmė jai už jos kaklo ir taip jį spaudė, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui nukentėjusiajai savo žmonai V. B..
Kaltinamasis E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekada nebuvo negydytas gydytojo psichiatro nuo priklausomybių ar kokių psichikos ligų ar sutrikimų. Supranta, kad kaltinamas dėl smurto panaudojimo prieš žmoną. Su žmona V. B. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2018 m. gegužės 27 d., nuo ryto buvo nuėjęs pas savo mamą R. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją gėrė alų. Jis daug buvo išgėręs, negali pasakyti kiek. Jis namo parėjo vakare, apie 22 val. 00 min. – 22 val. 30 min. Svetainėje įvyko jo ir žmonos konfliktas. Ji jam neleido paimti automobilio raktelių ir važiuoti. E. B. žmona atsistojo prieš jį svetainėje neleisdama surasti ir paimti raktus. Jis nesusivaldė ir V. B. sudavė delnu į veidą. Jis neatsimena, negali pasakyti kiek kartų sudavė jai, nes buvo girtas. Žmona, manytina, pasakoja tiesą, ja ir reikia tikėti. Jis pripažįsta, kad jai sudavė, o kiek kartų negali pasakyti, bet savo kaltės neneigia. Turbūt ne be reikalo jį išsivežė policija (b. l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nuketėjusioji V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su vyru gyvena apie 5 metus, augina mažamečius vaikus: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. 27 min. į namus parėjo girtas vyras E. B., gim. 1995 m., kuris namuose pradėjo triukšmauti (priežastis – laiku neatvažiavo taksi), daužyti namuose esančius daiktus. Ji bandė E. B. raminti, kad netriukšmautų, kad nebūtų gėda prieš kaimynus. Vaikai buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. E. B. į jos prašymus nekreipė dėmesio, nereagavo. Kuomet norėjo sudaužyti televizorių, ji atsistojo į vidurį, tuomet ranka 3-4 kartus sudavė jai į kairės pusės ausį, veido šoną. Kadangi norėjo paimti telefoną iš vaikų kambario, ji neleido ten eiti, E. B. ranka pradėjo jai spausti kaklą. Pradėjus prašyti jis ją paleido, pradėjo stumdyti ją, t. y. V. B. į sieną, lovą (b. l. 17).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įėjus į butą patenkama į prieškambarį, kuriame tiesiai yra koridorius, o koridoriaus dešinėje pusėje pro duris patenkame į kambarį. Kambaryje tiesiai prie priešakinės sienos yra svetainės spinta, kurios dešinėje pusėje ant grindų matomi išmėtyti įvairūs daiktai, sudaužytas vazonas su gėle, visur mėtosi žemės, išstumdyti baldai. Kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nematyti (b. l. 10-14).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su V. B. suaugusiojo paciento ambulatorinės apžiūros lapo kopija padarė išvadą, kad V. B. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 36).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę V. B. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 78, 79-81).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 76-83). Be to, baustas administracine tvarka (b. l. 86). E. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką E. B. padarė būdamas neblaivus. Yra nedirbantis (b. l. 85), registruotas darbo biržoje (b. l. 84). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, E. B. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 72² straipsniais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. B. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
2018 m. gegužės 28 d. E. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 71-73).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu į paskirtiną bausmę įskaitytinas E. B. laikinas sulaikymas nuo 2018 m. gegužės 27 d., 22 val. 37 min., iki 2018 m. gegužės 28 d., 14 val. 04 min. (b. l. 69-70), t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė52,30 eurų civilinį ieškinį (b. l. 40-41), kurį kaltinamasis atlygino (b. l. 68), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra;
3) tęsti mokslą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti E. B. laikiną sulaikymą nuo 2018 m. gegužės 27 d., 22 val. 37 min., iki 2018 m. gegužės 28 d., 14 val. 04 min., t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.