Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus (Jonavos) prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48028-23, kurioje:

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavoje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent 2023 m. gruodžio 13 d., dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine A. Z. metu, tyčia rankomis sudavė A. Z. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės rankos žastą bei galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai A. Z. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis P. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 13 d., dienos metu namuose kartu su sugyventine A. Z. ir kaimynu I. Z. vartojo alkoholį. Būnant kaimyno namuose tarp jo ir I. Z. prasidėjo konfliktas. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau pamena, kad konflikto metu jis pastūmė I. Z. ir rankomis sudavė smūgius sugyventinei į galvą ir į ranką, nes norėjo, kad ji atsitrauktų nuo I. Z. ir jo negintų. Po to kartu su sugyventine pakėlė kaimyną nuo grindų, pasodino jį ant lovos ir patys iš buto išėjo. Kaltinamasis atsiprašė I. Z. ir nukentėjusiosios, dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 87–90, 98–100).

Be kaltinamojo P. K. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 13 d. kartu su kaltinamuoju ir kaimynu I. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Būdama balkone, I. Z. namuose, išgirdo kritimo ant grindų garsą, o išbėgusi iš balkono, koridoriuje pamatė ant grindų gulintį I., prie kurio buvo P.. Ji puolė prie I., jį apglėbė ir tuo metu pajuto smūgį į galvą bei smūgį į ranką (jai buvo suduota į galvos dešinę pusę bei į dešinę ranką). Negali pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti rankomis ar kojomis, tačiau jautė stiprų fizinį skausmą. Po šių smūgių kartu su kaltinamuoju I. Z. pasodino jį ant lovos ir išėjo namo. Dėl sugyventinio jai sukelto fizinio skausmo pas gydytojus nesikreipė, o apie patirtą smurtą papasakojo policijos pareigūnams tik 2023 m. gruodžio 17 d., kai pareigūnai atvyko pas juos į namus dėl neva keliamo triukšmo. Nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir ji dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 54–57).

Liudytojas I. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 13 d., kartu su P. K. ir A. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu P. K. pradėjo iš jo reikalauti A. Z. priklausančios banko kortelės, tačiau jis nurodė, kad kortelę grąžins A. Z.. Liudytojas į koridorių tikslu paimti iš striukės banko kortelę ir grąžinti ją A. Z., tačiau P. jį pastūmė ir jis nukrito ant grindų. Kai jis nukrito, prie jo pribėgo nukentėjusioji, kuri nuo jo nustūmė kaltinamąjį ir pati užgulė liudytoją, taip apsaugodama jį nuo kaltinamojo smūgių, tačiau kaltinamasis ir jam, ir A. pradėjo sudavinėti smūgius. Kaltinamasis jam sudavė smūgį į veido sritį, o į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius A., pasakyti negali, nes nematė, buvo užsidengęs veidą. Dėl suduotų smūgių P. K. pretenzijų nereiškia, pareiškimą rašyti atsisako. Paaiškino, kad po įvykusio konflikto A. Z. veide ir ant žasto atsirado kraujosruvos (b. l. 67–70).

2023 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie 20.59 val. pagal gautą pranešimą, kad kaimynai triukšmauja, daužo indus, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Jonavoje, bute rasta neblaivi A. Z., kurios veido dešinėje matėsi senas sumušimas (kraujosruva), tačiau ji nurodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d. jos sugyventinis P. K., prieš ją tikrai nesmurtavo, o matomi sužalojimai yra jai sugyventinio padaryti 2023 m. gruodžio 13 d., kuomet, išgertuvių pas kaimyną I. Z., metu, tarp kaltinamojo ir kaimyno kilus konfliktui ir A. Z. mėginant ginti I. Z., kaltinamasis jai ir I. Z. sudavė smūgius, ką patvirtino ir I. Z. (b. l. 20–22).

2023 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, A. Z., nurodė, kad prieš ją 2023 m. gruodžio 13 d. smurtavo sugyventinis P. K., kuris jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruvos dešiniame žaste ir veido dešinėje ties smilkiniu (b. l. 7–10).

2023 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje (b. l. 30–38).

2023 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (A. Z.), kuri nurodo, kad 2023 m. gruodžio 13 d. jai kartu su sugyventiniu P. K. būnant pas kaimyną I. Z., P. K. jos ir I. Z. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jai sužalojimus veide bei dešiniame žaste (b. l. 26–28).

2023 m. gruodžio 19 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikus asmens apžiūrą nukentėjusiosios A. Z. veido dešinėje pusėje ir ant dešinio žasto užfiksuotos kraujosruvos (b. l. 58–63).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, tarp jo ir kaimyno I. Z. kilusio konflikto metu ir nukentėjusiajai mėginant ginti I. Z., tyčia rankomis sudavė A. Z. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės rankos žastą bei galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai A. Z. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas P. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

P. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 145–151).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narį – sugyventinę; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę: teistas (b. l. 111–119), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį (b. l. 125–135), nedirba (b. l. 136–138), duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – areštą. Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101–105), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašas, esantis Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, P. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, esantį Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.