Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS dėl 2010-01-06 nutarimu paskirtos papildomos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo specialisto Romo Piko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 724848 E. K. pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2009-11-21 apie 18 val. 38 min., magistralinio kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 5 kilometre (A 5), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir vairuodamas automobilį VW Golf bei esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 108 km/h greičiu ir leistiną važiavimo greitį viršijo 38 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 139 p. reikalavimus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla buvo nagrinėjama Institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E 724848 dokumentų (b.l. 15-19) duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas 2009-11-21 apie 18 val. 38 min. magistralinio kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 5 kilometre, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir galėdamas važiuoti tik 70 km/h greičiui, važiavo 108 km/h greičiu, tuo leistiną važiavimo greitį viršijo 38 km/h. Pareiškėjo automobilio greitis buvo užfiksuotas stacionariu automatiniu greičio matavimo prietaisu. Iki šio pažeidimo padarymo pareiškėjas turėjo 2 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimas, o po šio pažeidimo vėl padarė KET pažeidimą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų visuma duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas viršijo jam leistiną važiavimo greitį 38 km/h ir pažeidė KET 139 p. reikalavimus. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad protokole bei nutarime minimu laiku buvo įvykio vietoje ir savo automobiliu viršijo leistiną važiavimo greitį. Institucijoje rašytame paaiškinime pareiškėjas taip pat visiškai pripažino pažeidimo faktą (b.l. 18). Dėl šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124 str. 4 d. Buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Dėl šių priežasčių baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas iš esmės pagrįstai parinkti minimalių dydžių – tai kategoriškai neprieštarauja ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimams. Šių aplinkybių visuma taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirtos iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 27 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str., 272 str., 284 str., 256 str., 260 str. 280 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 str. – 257 str., 297 str.).

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą. Teismas daro išvadą, kad taikyti ATPK 30-1 str. nėra pagrindo, nes ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė grubų bei pavojingą KET pažeidimą, tuo potencialiai sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, pareiškėjas per trumpą laiko tarpą jau ne pirmą kartą baudžiamas už KET pažeidimų padarymą, todėl laikytina, kad paskirtosios administracinės nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, nuo 2009-10-31 jis jau 4 kartus nubaustas už KET pažeidimus. Iš to taip pat seka, kad policijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą, tinkamai vadovavosi ATPK normomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimais, kurie teigia, jog priimdamas sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydamas administracinio poveikio priemones, policijos pareigūnas privalo įvertinti visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30-1 str. pagrindu panaikinti papildomą administracinę nuobaudą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, nuvykti pas giminaičius yra reali galimybė ir visuomeniniu transportu. Pasiekti gydymo įstaigą taip pat galima visuomeniniu transportu arba greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Apie tetos egzistavimą, būtinumą ją lankyti bei jos sveikatos būklę pareiškėjas jau žinojo tuo metu, kai sąmoningai viršijo leistiną važiavimo greitį. Įspėjamojo ženklo nebuvimas nešalina pareiškėjo atsakomybės ir nesuteikia jam teisės važiuoti didesniu greičiu negu numatyta KET. Jokių kitų išimtinių faktinių aplinkybių, duodančių pagrindą taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas, teismas nenustatė.

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2010-01-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo specialisto Romo Piko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 724848, kuriuo E. K. pagal ATPK 124 str. 4 d. nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, palikti nepakeistą ir E. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.