Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atstovės pagal įgaliojimą D. R. ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10018-429/2012 pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S. ir E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10018-429/2012 patenkino pareiškėjos S. S. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjo faktiškai valdyti palikimą 2000 m. birželio 11 d. po sūnaus A. S. mirties. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turint tikslą įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad pareiškėja S. S., 2000-06-11 mirusio A. S., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), motina šioje byloje siekia įteisinti velionio įrengtas patalpas priestatą 2a2/pž, kuriame įrengta virtuvė (3-7/10,77 kv. m), virš jos koridorius (3-9/3,05 kv. m) ir kambarys (3-10/16,63 kv. m) bei kambarys (3-11/23,76 kv. m). Tačiau ginčo patalpų įteisinti negali, nes po velionio mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir neperėmė palikėjos teises paveldėjimo būdu. Teismas nurodė, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti po sūnaus mirties likusius daiktus, rūpindamasi jam priklausiusiomis gyvenamosiomis patalpomis, likdama gyventi nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje. Teismas nurodė, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja, kaip paveldėtoja, siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia suinteresuoto asmens V. S. vardu įgaliotas asmuo D. R., apeliantės atstovė prašo: 1. Išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo apžiūrai civilinę bylą Nr. 2-05-3-06248-2011-4 Į 2-13163-528/2012; 2. Panaikinti 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-10018-429/2012 ir priimti naują – netenkinant pareiškėjos S. S. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo; 3. Priteisti suinteresuotam asmeniui V. S. iš pareiškėjos S. S. bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skundė nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas dėl nurodytų apeliaciniame skunde aplinkybių. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantės atstovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: Įgaliojimą, išduotą 2010-04-12 V. S. vardu įgaliotinei D. R. ir patvirtintą Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje, apeliantės, patikslintą 2002-05-13 ieškinio pareiškimą, surašytą ieškovų S. G. S., S. S. vardu civilinėje byloje Nr. 2-63-02, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Aservis“, akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos“ Kauno filialo, Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės 2006-2009 metų laikotarpiu surašytas S. ir V. S. vardu sąskaitas už suteiktas paslaugas (b. l. 54-75).

Apeliantė V. S. yra mirusio A. S. žmona, o E. S. yra mirusio A. S. sūnus. Pateiktas byloje 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimas patvirtina, kad sutuoktinė V. S., įgaliojusi D. R. rūpintis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė mirusio A. S. palikimą faktiškai pradėdama valdyti jo daiktus ir siekia įteisinti rekonstruotas palėpės patalpas, esančias minėtame gyvenamajame name..

Pareiškėjos sūnus A. S. mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Liko daiktai, kuriuos, kaip palikimą priėmė mirusiojo žmona V. S. ir sūnus E. S.. Pareiškėja negalėjo priimti palikimo net teoriškai, nes jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pažymėtina tai, kad LR Civilinio kodekso 5.51 str. 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tai reiškia, kad visi mirusiojo daiktai buvo ne Lietuvoje, kai juos perėmė mirusiojo sūnus E. S. ir sutuoktinė V. S., išskyrus rekonstruotą gyvenamąją patalpą. LR Civilinio kodekso nuostata numato, kad palikimo dalimis negalima priimti, todėl pripažintina, kad S. S. negalėjo priimti palikimo, kadangi mirusio A. S. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti, priėmė V. S. ir E. S..

Be to, pareiškėja S. S. nurodo klaidingą faktinę aplinkybę, kad ji priėmė palikimą faktiškai rūpindamasi palėpės patalpomis ir patalpa (3-7/10,77 kv. m.), tai prieštarauja pareiškėjos S. S. 2002 m. gegužės 13 d. patikslinto ieškininio pareiškimui (jo kopija yra civilinėje byloje Nr. 2-63-02), kuris patvirtina, kad pareiškėja S. S. ne tik kad nepriėmė palikimo, tačiau buvo išreiškusi mirusio A. S. palikimą priėmusiems asmenims V. S. ir E. S. įpareigojimą pašalinti savavališkos rekonstrukcijos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y., nugriauti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 3-10/16,63 kv. m. ir pakeisti koridorių, pažymėtą indeksu 3-7/10,77 kv. m.

Apeliantės pateikiami kvitai už komunalinius patarnavimus ir buto mokesčius patvirtina, kad ginčo daiktą išlaikė ir rūpinosi ne pareiškėja S. S., o suinteresuoto asmens V. S. įgaliotas asmuo D. R. ir J. R.. Dėl šių aplinkybių, apeliantės manymu, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas neprivalėjo įtraukti D. R. ir J. R. suinteresuotais asmenimis.

LR Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Šiuo atveju, Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-05-3-06248-2011-4|2-13163-528/2012, kurioje ieškovė Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad patalpos 3-7/10,77 kv. m. savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Šiai aplinkybei patvirtinti reiškiamas prašymas išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-05-3-06248-2011-4|2-13163-528/2012.

Aukščiau nurodytoje byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja S. S. yra įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Paskutiniame teismo posėdyje jos atstovė nurodė, kad yra priimtas šis skundžiamas sprendimas, kuris prijungtas prie paminėtos bylos. Apeliantės manymu darytina išvada, kad vienoje ir kitoje byloje priimti teismo sprendimai gali turėti įtakos tiek pareiškėjai S. S., tiek Kauno miesto savivaldybei, tiek V. S. ir E. S., tiek J. ir D. R., t. y. jų teisėms ir pareigoms. Paminėtina ir tai, kad D. ir J. R. yra pareiškę reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su jais nuomos sutartį dėl patalpų 3-7/10,77 kv. m. civilinėje byloje Nr. 2-05-3-06248-2011-4I2-13163-528/2012.

Tad apeliantės atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl aukščiau įvardintų asmenų teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas naikintas, esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.

Apeliantės atstovė yra tos nuomonės, kad pareiškėja S. S. sąmoningai nurodė klaidingas aplinkybes bei nepagrįstai nenurodė, kad visi daiktai mirus A. S. liko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriuos, kaip palikimą priėmė jo sutuoktinė ir jo sūnus bei sąmoningai neįtraukė Kauno miesto savivaldybės, D. R. ir J. R. suinteresuotais asmenimis, nes šis sprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – pareiškėjos S. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą skundžia neįtraukta dalyvauti byloje Kauno miesto savivaldybė. Apeliantės atstovas prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10018-429/2012 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į šią bylą proceso dalyviu Kauno miesto savivaldybę.

Apeliantė Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad nebuvo, nors, kaip tiesiogiai suinteresuotas asmuo, turėjo būti įtraukt į bylą, ir tai yra, apeliantės manymu, absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 d.). Kartu su apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją, AB „City Service“ 2010-11-19 rašto Nr. 1610 kopiją, AB „City Service“ 2010-09-23 rašto Nr. 1264 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-10-07 rašto Nr. 53-5-3594 kopiją, D. R. 2010-11-30 paaiškinimą (b. l. 81-96).

Skundžiamo sprendimo motyvai, jog išnagrinėjus bylą bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą, yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtina priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kad pareiškėjos pareiškimas neturi būti patenkintas.

Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių, 60,72 kv. m bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpa 3-7/10,77 kv. m, į kurią teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą yra minėto buto pagalbinė patalpa, kurią be teisinio pagrindo yra užėmę D. R., J. R. bei jų nepilnamečiai vaikai E. D., gim. 2000-10-31, ir V. R., gim. 2009-01-11. Kauno miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-13163-528/2012, kurioje ieškovė, šios patalpos savininkė, Kauno miesto savivaldybė, atsakovai D. R., J. R., dėl iškeldinimo iš patalpos 3-7/10,77 kv. m, todėl teismo nurodytas argumentas, jog ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja S. S. nagrinėjamoje civ. byloje Nr. 2-13163-528/2012 yra patraukta trečiuoju asmeniu ir žino apie nagrinėjamą civilinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja S. S. priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus A. S. 2000-06-11 mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Teismo nurodyti argumentai visiškai nepagrįsti. Iš Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės byloje Nr. 2-13163-528/2012 matyti, jog ginčo patalpa be jokio teisinio pagrindo naudojasi D. ir J. R., todėl faktiškai valdyti pagalbinės patalpos 3-7/10,77 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teise priklausančios Kauno miesto savivaldybei, pareiškėja niekaip negalėjo ir jokių teisių į ją neįgijo.

LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų, o būtent dėl jai priklausančios patalpos 3-7/10,77 kv. m, neįtraukdamas jos dalyvaujančiu byloje asmeniu, apeliantė mano, kad šis atvejis laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Atsiliepimus į V. S. ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus pateikė pareiškėjos S. S. atstovė advokatė D. V., kuri prašė apeliacinius skundus atmesti, skundžiamo sprendimo nekeisti. Priteisti iš V. S., pareiškėjos S. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliantės teiginiai dėl paveldėjimo priėmimo yra nepagrįsti, nes po sūnaus mirties pareiškėja S. S., nors ir nesikreipė į notarų biurą, tačiau pradėjo faktiškai valdyti sūnaus turtą (LR Civilinio kodekso (toliau ­ LR CK) 5.50 str. 2 d.), nes nuo 1965 metų gyveno (nuo 1970 m. balandžio 16 d. registruota kartu su savo motina A. K.) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi bendro naudojimo patalpomis, prižiūrėjo ir tvarkė sūnui tenkančią patalpų dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. savavališkai rekonstravo patalpą 3-7/10,77 kv. m., padidindamas jos plotą nuo 7,68 kv. m. iki 10,77 kv. m., bei į tai, kad minėtoje patalpoje liko A. S. baldai, asmeniniai daiktai, ši patalpa buvo pareiškėjos prižiūrima. Šiuo atveju nėra svarbu, kam ši patalpa priklauso ­ ar Kauno miesto savivaldybei, ar A. S., nes nėra ginčo, jog minėtoje patalpoje buvo A. S. daiktai, nes jis ją buvo rekonstravęs. Mirusio A. S. daiktai buvo likę ne tik toje patalpoje, bet ir Kauno miesto savivaldybei priklausančiame kambaryje 3-3/13,93 kv. m., kuriame gyvena pareiškėja ir kuris 2001 m. liepos 4 d. buvo išnuomotas pareiškėjos dukrai Stasei G. S..

Pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl neteisėtai rekonstruotų patalpų pasinaudojo LR CK 4.43 str. 1 d. įtvirtinta teise ginti esamą valdymą, tačiau šie teisiniai santykiai yra visiškai nesusiję su paveldėjimo teisiniais santykiais, kurie susiklostė per šešis mėnesius nuo palikėjo A. S. mirties (2000 m. birželio 11 d.), ieškinys dėl savavališkos statybos pašalinimo buvo surašytas 2002 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo palikėjo mirties.

Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai vertino pareiškėjos aktyvius veiksmus, kuriais buvo išreikšta S. S. valia priimti palikimą atsiradusį po sūnaus A. S. mirties, todėl pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja nesutinka su naujų įrodymų pateikimu, mano, kad teismas turėtų atsisakyti juos priimti remiantis LR CPK 314 str. Apeliantė V. S. apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų būtinybę (LR CK 306 str. 1 d. 4 p.), be to, jie nėra susiję su civilinės bylos pagrindu ­ paveldėjimo teisiniais santykiais, susiklosčiusiais per šešis mėnesius po palikėjo A. S. mirties (2000 m. birželio 11 d.).

Byloje pateiktas 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimas patvirtina, kad mirusio A. S. sutuoktinė V. S. įgaliojo D. R. rūpintis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimą jos vardu. Tačiau palikimą faktinio valdymo būdu gali priimti tik įpėdinis, o ne jo įgalioti asmenys. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pati apeliantė būtų faktinio valdymo būdu priėmusi A. S. palikimą. Pateikiamas įgaliojimas yra surašytas 2010 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus dešimčiai metų po palikėjo mirties, o mokėjimo kvitai patvirtina mokėjimus už komunalines paslaugas nuo 2006 m. gruodžio mėn., todėl jie negali būti laikomi įrodymu apie A. S. palikimo priėmimą faktinio valdymo būdu.

Apeliantė netinkamai aiškina LR CK 5.51 str. 1 d. nuostatą ir tokiu būdu klaidina teismą, jog A. S. palikimo negalėjo priimti du įpėdiniai – pareiškėja ir apeliantė kartu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8 išaiškinta, dėl LR 1964 m. CK 587 str., kad pradėjus valdyti nors ir dalį paveldėto turto, įpėdinis laikomas priėmusiu visą mirusiojo palikimą, tačiau mirusiojo turtą gali paveldėti keli įpėdiniai, todėl tiek pareiškėja, tiek kitas asmuo galėjo paveldėti ginčo turtą, ypač kai mirusiojo turtas buvo keliose valstybėse, kaip šioje civilinėje byloje

Civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo suinteresuoti asmenys yra V. S. ir E. S., bet ne J. R. ir D. R. ar Kauno miesto savivaldybė.

Civilinės bylos dalykas yra paveldėjimo teisiniai santykiai, atsiradę per šešis mėnesius po palikėjo A. S. mirties (2000 m. birželio 11 d.). Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13163-528/2012 dėl iškeldinimo iš patalpų, kurioje J. R. ir D. R. yra atsakovai, o Kauno miesto savivaldybė ­ ieškovė. J. R. ir D. R. minėtoje byloje ginčija jų iškeldinimą ir siekia, kad su jais būtų sudaryta nuomos sutartis. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybei būtų pripažinta nuosavybės teisė į A. S. rekonstruotą patalpą 3-7/10,77 kv. m., yra absoliučiai nesusijusi su paveldėjimo teisiniais santykiais, nors pareiškėja nurodo, jog priėmė palikėjo asmeninius daiktus ir baldus bei savavališkai rekonstruotas patalpas.

Suinteresuoti asmenys V. S. ir E. S. buvo įtraukti į Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-10018-429/2012, apie bylos iškėlimą taip pat apie posėdžio datą, laiką,vietą ir teismo sudėtį jiems buvo tinkamai pranešta viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant šią informaciją specialiame interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamame teismo sprendime buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių.

Apeliacinį skundą pateikia ir pasirašo apeliantės V. S. įgaliotas asmuo D. R.. Prie apeliacinio skundo pateikiamas 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimas, kuriuo apeliantė įgalioja D. R. atlikti visus veiksmus, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo procesu. Tuo tarpu šios civilinės bylos dalykas yra paveldėjimo teisiniai santykiai, atsiradę po A. S. mirties. Akivaizdu, kad minėtu 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimu D. R. nėra pavesta atstovauti V. S. paveldėjimo byloje po A. S. mirties bei su minėta paveldėjimo byla susijusiuose teismo procesuose.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, ar 2012 m. rugsėjo 28 d. apeliacinį skundą pasirašęs įgaliotas asmuo D. R. yra tinkamas apeliantės atstovas, todėl ji prašo išreikalauti iš D. R. jos įgaliojimus vesti civilinę bylą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10018-429/2012 panaikinimo patvirtinantį dokumentą.

Teismas sprendė klausimą ar pareiškėja per įstatyme nurodytą terminą pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, tačiau paties palikimą sudarančio turto nenustatinėjo. Dėl šio juridinio fakto ginčo nėra.

Apeliantė Kauno miesto savivaldybė teigdama, jog dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra kilęs ginčas, nurodo kitoje civilinėje byloje sprendžiamą klausimą dėl iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šis ginčas nėra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, jog pareiškėja po savo sūnaus A. S. priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Apeliantės motyvas, kad Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė dėl Kauno miesto savivaldybės teisių ir pareigų, o būtent dėl jai priklausančios patalpos 3-7/10,77 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), neįtraukdamas jos dalyvaujančiu byloje asmeniu yra nepagrįstas, kadangi šio juridinio fakto nustatymas yra teisiškai reikšmingas asmenims turintiems teisę paveldėti palikėjo turtą, nes nustačius juridinį faktą, jie gali realizuoti savo kaip paveldėtojų teises. Kauno miesto savivaldybė nėra A. S. įpėdinė. Pareiškėjai kreipiantis į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, buvo nurodyti visi suinteresuoti asmenys, t. y. asmenys turintys teisę į A. S. palikimą. Kauno miesto savivaldybė nėra įstatyminis paveldėtojas, todėl ji nebuvo įtraukta į byla suinteresuotu asmeniu.

Apeliantė Kauno miesto savivaldybė neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ji negali būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, o tai sąlygoja, jog apeliantė neturi teisės paduoti apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 dalis 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laikas – palikėjo mirtis) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos sūnus ir suinteresuotų asmenų sutuoktinis ir tėvas A. S. mirė 2000-06-11 JAV, Čikagoje. (b. l. 9) , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pareiškėjai S. S. 2012-04-19 (b. l. 17-18) pranešė, kad neįregistruotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), gali būti įteisintos pašalinus rekonstruojant patalpas padarytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus, o šiai procedūrai atlikti, kaip pripažino pati pareiškėja, ji neturi įgalinimų. Tai lėmė būtinybę pareiškėjai kreiptis į teismą ir prašyti, kad būtų nustatytas palikimo, atsiradusio po jos sūnaus A. S. mirties 2000-06-11, priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis, jog palikėjo motina įgyvendino įpėdines teises. Tai, jos manymu, įgalintų pareiškėją įteisinti A. S. savavališkai rekonstruotą 1992 m. pastatą, pareiškėjos ir palikėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b .l. 16).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pakanka pripažinti, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo sūnaus mirties. Tačiau su šiomis teismo išvadomis sutikti negalima.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos sūnus A. S. mirė Čikagoje, dalyvaujantis byloje suinteresuotas asmuo V. S. teigia, jog mirties dieną A. S. paliko turtą JAV ir šį turtą po jo mirties priėmė suinteresuoti asmenys – A. S. sutuoktinė V. S. ir sūnus E. S.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino, nors byloje yra pateikti duomenis apie A. S. mirties vietą JAV (mirties liudijimas) ir šeimyninę padėtį ­ vėlionis turėjo sutuoktinę V. S. ir sūnų E. S..

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 1 dalis, CK 17 str. 1 d., 570 str.). Šio straipsnio norma nukreipia į CK 2.12 straipsnyje pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos nuolatine fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma ta valstybė ar jos teritorijos dalis, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis čia įkuria ir išlaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; ar toks ketinimas išreikštas, sprendžiama pagal tai, ar asmuo faktiškai būna Lietuvoje, ar turi asmeninių ir verslo ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, taip pat remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis); fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnio 3 dalis); ji laikoma nepasikeitusia tol, kol asmuo įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 5.4 straipsnio normų turinį kiekvienu paveldėjimo atveju paskutinioji nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į CK 2.12 straipsnyje nustatytus vertinamuosius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino, tad nagrinėjamojoje byloje liko neišaiškinta aplinkybė, kur buvo A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta ar deklaruojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), ar JAV, Čikagoje. Ši aplinkybė yra svarbi aiškinant nurodytas aplinkybes dėl tariamai palikto pareiškėjai turto, kurį ji priėmė po palikėjo mirties. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai bus paveldimi pagal Lietuvos teisę.

CK 5.14 (CK 574 str.) straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Bylos duomenimis, pareiškėja negyveno su palikėju A. S. jo mirties dieną, tačiau byloje neišaiškinta aplinkybė, kuris iš įpėdinių gyveno su palikėju CK 5.14 straipsnyje nustatytą laikotarpį. Nors pareiškėja nurodė, kad po palikėjo mirties perėmė jo asmeninius daiktus, relikvijas, tačiau nenurodė jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke, nenurodė, kad būtų išreiškusi savo valią valdyti (įteisinti) savavališkai palikėjo rekonstruotas patalpas kaip savo (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis pareiškėja kreipėsi dėl ginčo patalpų įteisinimo procedūros atlikimo tik 2012 m. (b. l. 3, 17-18), pirmosios instancijos teismas neaiškino aplinkybių, ar pareiškėja vykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigą dėl įgyvendinimo teisės į tą turtą po palikėjo mirties.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos ir palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigdama, kad priėmė palikimą nurodė (b. l. 4), kad naudojosi bendrojo naudojimo patalpomis prižiūrėjo palikėjui tenkančią patalpų dalį. Pirmosios instancijos teismas neaiškino ar vien ta aplinkybė, jog pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), ir naudojo patalpas iki ir po palikėjo mirties gali būti vertinama kaip palikimo priėmimas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir palikėjo buvo nustatyta dalinė gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarka, ar kad pareiškėja savarankiškai disponavo savavališkai rekonstruotomis patalpomis kaip savo. Priešingai, esantys byloje duomenys patvirtina, kad rekonstruotų patalpų dalimi naudojasi į bylą neįtraukti asmenys. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino, nors pareiškėja pareiškime (b. l. 4) teismui nurodė, kad palikimo priėmimo ir valdymo faktą įrodinės liudytojų parodymais, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis A. S. vardu jokio nekilnojamo ar kito registruoto turto nebuvo įgyta. Byloje nustatyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), kuriose gyvena pareiškėja bei buvo deklaruota pareiškėjos sūnaus A. S. gyvenamoji vieta, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, ten yra ir savavališkai rekonstruotos patalpos. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė bylinėjasi teisme dėl savavališkai rekonstruotų patalpų (LITEKO duomenys) ir ginčija fizinių asmenų teisę naudotis rekonstruotomis patalpomis, prašo iškeldinti šiuos asmenis iš savavališkai įrengtų patalpų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl patalpų, kurios yra teisminio ginčo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstas yra Kauno miesto savivaldybės argumentas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su apeliantės Kauno miesto savivaldybės materialinėmis teisėmis ir pareigomis, ir kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, dėl to turi būti įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu nagrinėjamojoje byloje. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė pagrįstai nurodė, kad teismas pažeidė Kauno miesto savivaldybės teises ir civilinės procesinės teisės normą, kuri draudžia spręsti klausimą dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.), o tai apeliacinio teismo vertinimu sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti CPK 329 str. 2 d. 2 p., apeliantės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą taip pat skundžia suinteresuoto asmens V. S. įgaliotas asmuo D. R.. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas Įgaliojimas (b. l. 54), kuriame nurodyta, kad įgaliotas asmuo, be kitų veiksmų, turi teisę atstovauti suinteresuotą asmenį V. S. visose teismo įstaigose, rašyti įgaliotojos vardu prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus (CK 2.137 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiuo įgaliojimu, nes akivaizdžių dokumento trūkumų nenustatyta. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti motyvai, kad pateiktas byloje įgaliojimas yra suteiktas konkrečiai civilinei bylai ir konkrečiam veiksmui susijusiam su buto privatizavimu, o ne atstovavimui suinteresuoto asmens turto paveldėjimo byloje, gali būti išaiškintas žodinio proceso tvarka, jeigu tai pripažins būtinu iš naujo bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išaiškinti įgaliojimo turinį priešingai negu nurodyta šiame dokumente ir suabejoti įgaliojimo tinkamumu, kadangi tuo nesuabejojo pirmosios instancijos teismas, kuris apeliacinį skundą priėmė (b. l. 76) ir išsiuntė Kauno apygardos teismui (CPK 315 str. 1 d.). Todėl pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad apeliacinį skundą dėl skundžiamo teismo sprendimo pasirašė neįgaliotas asmuo atmestinas kaip neįrodytas.

Apeliantai ir pareiškėja prašo išreikalauti naujus įrodymus, tarp jų apeliantai pateikė byloje visą eilę rašytinių įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis teismas atstovų prašymo, dėl naujų rašytinių įrodymų išreikalavimo ir pateiktų su apeliaciniais skundais rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos netenkina nustatęs, kad prašymai yra susiję su naujų įrodymų tyrimu ir vertinimu, nesant būtinybės šiuos įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.).

Suinteresuoto asmens V. S. atstovės apeliaciniame skunde nurodytos skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai yra susiję su naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės motyvų procesiniame dokumente nepasisako, kadangi nauji įrodymai prie bylos nepridėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2011-09-24 nutartimi (b. l. 44) ištaisė rašymo apsirikimo klaidas teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. sprendime, tačiau tokio sprendimo byloje nėra, byloje esantis teismo sprendimas yra surašytas 2012-09-19 (b .l .39-40) Be to, kaip matyti iš pranešimo (b. l .36) bylos nagrinėjimas teismo nutartimi paskirtas 2012-09-17, 13 val. (b. l. 35 ,36), tačiau nurodyta data teismo sprendimas nebuvo priimtas. CPK 269 str. 1 d. nurodyta, kad teismas išnagrinėjęs bylą gali sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą. Byloje nėra duomenų, kad teismas tinkama procesinio sprendimo forma nustatė sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo datą, nagrinėjamu atveju teismas turėjo priimti rašytinę nutartį (CPK, 290 str. 1, 4 d.), tačiau to nepadarė.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d.), kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl suinteresuoto asmens V. S. atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, visiškai tenkintinas Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, civilinę bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.