Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K. pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 30 000 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 30 000 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. A. T. už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 30 000 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 30 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 1 263 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4 275 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 350 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą.

Kaltinamasis A. T. kaltu pagal LR BK 202 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad žinodamas, jog S. K. siūlo geras metalo laužo kainas, yra apie 7-10 kartus jam pridavęs supirktą metalo laužą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tai darė dėl to, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ algos nebuvo mokamos ir nesumokėtos iki šiol, buvo sunki materialinė padėtis, o pas S. K. visuomet būdavo pinigų ir jis vis siūlydavo supirkti iš fizinių asmenų metalo laužą be dokumentų ir atvežti jam į supirktuvę, tokiu pasiūlymu jis ir susiviliojo. Tai maždaug būdavo kiekvienu vežtu atveju apie toną metalo laužo, kurį sudarydavo aliuminis, šiek tiek vario, žalvaris, minėtą metalo laužą jis veždavo į S. K. supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Atvykus šiuo adresu jis susiskambindavo su S. K., jį pasitikdavo ir, įvažiavus į teritoriją, jo visą atvežtą metalą S. K. pats išsikraudavo, visą metalą jis veždavo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu MB v/(duomenys neskelbtini) taigi, su tokiu lengvuoju automobiliu jis galėdavo pavežti tik apie toną metalo laužo. Jis pats iš jo metalo laužo yra ėmęs apie keletą kartų, buvo vienas atvejis, kuomet S. K. iš jo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ supirkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) g. pasiėmė apie 5 - 6 tonas nerūdijančio plieno, tačiau dažniausiai jis metalo laužą veždavo jam, šie vežimai, kiek pamena, buvo praeitais metais rudenį ir vienas kartas buvo šiais metais sausio ar vasario mėnesį. Tiksliai nepasakys, bet kiekvienu nuvežimu S. K. jam sumokėdavo apie 3 000 litų, tai iš viso jis turėjo gauti apie 21 000 – 30 000 litų, už visą priduotą metalo laužą atsiskaitydavo grynais, jokių dokumentų apie išmokėtą sumą ir priduotą kiekį neišrašydavo, nes, kiek žinojo, jis dirbo neoficialiai, tiksliai neatsimena, tačiau jis yra užsiminęs, kad visą supirktą iš žmonių metalo laužą veždavo į Lenkiją (b.l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. be jo prisipažinimo, įrodyta liudytojo parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Įtariamasis S. K. parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. su juo buvo susitikęs Vilniuje ,,Domus galerijoje“, jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu F. 180 cm. ūgio, tamsūs plaukai apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų, jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris- keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu F., jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus, metalo laužą. F. sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena, o taipogi, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Tikslinant aplinkybes gali paaiškinti, kad šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Norėtų paminėti, kad dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu G., kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu F. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu F., vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 – 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su F., jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu F., tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam (b.l. 18-21).

2013-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (b.l. 30-47).

Iš 2013-04-09 Vilniaus apskrities VMI pranešimo apie mokestinį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atliko A. T. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. T. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė:

Sutinkamai su 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p., supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

Mokestinio tyrimo metu A. T. pateikė 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini) kurios (duomenys neskelbtini) priede deklaravo 12047,64 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede deklaravo 30000 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje priede (duomenys neskelbtini) nurodė sumokėtas 1968,72 Lt gyvybės draudimo įmokas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas, pritaikęs 5150,47 Lt MNPD bei 600 Lt MPNPD apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 1263 Lt GPM sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDį) 7 str. 2 d. A. T. už 2010 m. turėjo apskaičiuoti 4275 Lt VSD įmokų (b.l. 23-24).

Iš 2013-06-04 Vilniaus apskrities VMI pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities VMI informavo, kad 2013-03-27 A. T. pateikė 2010 m. pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 1 263 Lt mokėtino GPM sumą. 2013-04-07 A. T. pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) dėl 950,39 Lt GPM sumokėjimo išdėstymo 4 mėnesiams iki 2013 m. liepos 31 d. (4 įmokos po 238 Lt/mėn.). VMI prie FM informavo, kad atsižvelgiant į A. T. prašymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; 2007, Nr. 80-3220) 110 str. 3 d. įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, A. T. deklaruotos mokestinės nepriemokos išieškojimas sustabdytas iki 2013 m. liepos 31 d. su sąlyga, kad A. T. nepriemoką padengs dalimis pagal grafiką.VMI bazių duomenimis, A. T. iki 2013-06-04 padengė dalį 2010 m. deklaracijoje deklaruotos 1 263 Lt GPM nepriemokos: 2013-03-28 ir 2012-03-29 iš A. T. turėtų mokesčių permokos įskaityta atitinkamai 261 Lt ir 281 Lt, 2013-04-30 ir 2013-05-31 A. T. sumokėjo po 238 Lt. 2013-06-04 A. T. GPM nepriemoka sudaro 245 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. padengė didžiąją dalį GPM nepriemokos (1 018 Lt iš 1 263 Lt), likusios dalies (245 Lt) atlyginimo grafikas yra suderintas su VMI prie FM. (b.l. 74).

Iš 2013-05-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie A. T., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 1350 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55- 1287, toliau - SD įstatymas) 17 str. 4 d., asmenys, vykdantys individualią veiklą, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos. Įvertinus iš VMI gautą informaciją apie A. T., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 1350,00 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 16 straipsnio 1 dalimi, už laiku į Valstybino socialinio draudimo fondą nesumokėtas VSD ir PSD įmokas apskaičiuota 303,75 Lt delspinigių. Sutinkamai su išdėstytu, A. T., vykdančio individualią veiklą, (draudėjo kodas 2210013) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-04-29 buvo 5928,75 Lt, iš jų 4275,00 Lt VSD įmokų, 1350,00 Lt PSD įmokų ir 303,75 Lt delspinigių. Informuojame, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013-05-06 raštu Nr. (7.5) 3- 55794 įpareigojo A. T. iki 2013-05-15 sumokėti aukščiau nurodytą įsiskolinimą arba pateikti prašymą dėl įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75- 2725) 61¹ punktu (b.l. 26).

Iš 2013 m. gegužės 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus raštą ir sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo (b.l. 27-29).

Iš 2013 m. birželio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus ir A. T. pasirašytas sutartis dėl valstybinio socialinio draudimo (4275 Lt) ir privalomojo sveikatos draudimo (653,75 Lt) įmokų įsiskolinimo sumokėjimo (b.l. 75-79).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d..

A. T. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. T. baustinas bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL 3900 Lt bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.