Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-512-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
1-512-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42571-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. K.
Nukentėjusysis
O. K.
Advokatai
Kęstutis Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-512-271/2019Proceso Nr.1-01-1-42571-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam G. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui,nukentėjusiajai O. K.,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui tokiomis aplinkybėmis:

jis, 2018-09-03 apie 8.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis konflikto metu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo sutuoktinę O. K., po ko sugriebęs jai už drabužių pasakė, kad išmuš visus dantis ir pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji galva atsitrenkė į spintą, tokiais savo veiksmais sukėlė O. K. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta ir dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašo žmonos. Tiksliai neatsimena, tačiau galimai ir 2018-09-03 ryte, apie 9.00 val., grįžo namo iš darbo. Žmona, su kuria vėliau (duomenys neskelbtini) jis oficialiai išsiskyrė, tuo metu ruošėsi eiti į darbą. Banke jis prieš tai tikrino kortelių sąskaitą. Grįžęs namo paklausė žmonos, kodėl ji nuėmė nuo sąskaitos pinigus jo neatsiklausiusi. Dabar jau supranta, kad tada klydo dėl žmonos veiksmų ir tiesiog pasikarščiavo. Tuo metu jis buvo visiškai blaivus. Tačiau konflikto metu buvo piktas, pripažįsta, kad įžeidė buvusią žmoną įvairiai s necenzūriniais žodžiais. Galėjo pasakyti, kad išmuš jai dantis. Taip pat pripažįsta, kad stipriai pastūmė O., dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros. Kaip ji atsitrenkė į spintą, nematė, tačiau tai galėjo įvykti. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai žmonai, ją labai stipriai įžeidė. Atsiprašė O.. Šiai dienai bendrauja su buvusia žmona draugiškai, susitaikė su ja, gyvena atskiruose kambariuose. Pirminės apklausos metu policijoje neprisipažino, kadangi buvo emociškai sutrikęs, neturėjo niekada reikalų su policija, labai išsigando.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2018-09-03 apie 8.00 val., ruošėsi eiti į darbą. Į butą grįžo jos vyras G. ir pradėjo šaukti ant jos, kad ji paėmė jo kažkokius pinigus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Prašė nusiraminti, tačiau jis buvo labai agresyvus ir neadekvatus. Jiems būnant prieškambaryje, jis sugriebė ją už rūbų ir grasino išmušti jai dantis, po ko stipriai pastūmė ją, dėl ko ji galva atsitrenkė į prieškambaryje stovinčią spintą ir patyrė fizinį skausmą. Tada jis vėl ją sugriebė už rūbų ir pakartotinai pastūmė. Labai susijaudino, išsigando, paskambino savo dukrai J., kuri iškvietė policiją. Po to įvykio išsiskyrė su G., gyvena atskiruose kambariuose, jis atsiprašė jos. Buvęs vyras dirba, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po šio įvykio G. elgesys pasikeitė, todėl atleidžia jam ir prašo nutraukti bylą jiems susitaikius. Žalos nepadaryta, ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios O. K. nuoseklūs parodymai apie smurto pobūdį, kaltinimo parodymai, kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu, kaltinamojo G. K. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas

Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. K. teisiamas yra pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi, dirba, alkoholiu ar kitais psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

G. K. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji nurodė, kad jie išsiskyrė, buvęs vyras yra mandagus su ja, gyvena atskirame kambaryje, todėl ji atleidžia jam ir prašo nutraukti bylą, nebausti jo.

Taigi, yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje G. K. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai O. K. susitaikius.

Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302 str.str.,303 str.4d.,307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

G. K. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jam ir nukentėjusiajai O. K. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. K., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski