Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis V. S. pasiųstas atlikti 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 9 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2022 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. 357-91 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teistas šešis kartus, kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo nuteistas ir laisvės apribojimo bausme, tačiau bausmės vykdymo sąlygas pažeidė. Nuteistasis nesprendžia finansinių įsipareigojimų, bausmės atlikimo metu dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Jis turi alkoholio vartojimo problemą, kurią minimalizuoja, mano, jog ateityje problemų dėl alkoholio vartojimo nebus. Nuteistojo emocijos labilios, nerimo lygis vidutinis, streso įveikos įgūdžiai išugdyti nepakankamai. Nors savęs vertinimas aukštas, tačiau stebimas atlaidumas sau, dėl nesėkmių daugiau kaltinant aplinką, taip pat stebimas polinkis racionalizuoti savo pasirinkimą, kaltinti aplinkybes ir kitus asmenis. Nuteistasis dažnai veikia spontaniškai, linkęs į rizikingą elgesį, problemų analizei trūksta gilumo, jis geba įžvelgti tik kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos problemų atsiradimui. Nuteistojo introspekcijos gebėjimai išugdyti silpnai, kaltės jausmas dėl padarytos veikos nėra gilus. Jis atvirai neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas poelgių minimalizavimas ir racionalizacija. Nuteistojo požiūris į priežiūrą sutrikęs, laisvėje jis nevykdė paskirtų teismo įpareigojimų, buvo nubaustas administracine tvarka. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, jo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas ir pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas nepagrįstas pernelyg geras savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Komisija, įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas, kai įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, išanalizavęs nuteistojo V. S. asmens bylos duomenis ir skundžiamą Komisijos nutarimą bei įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.

Nustatyta, kad V. S. faktiškai yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose konsultacijose dėl galimybės valdyti kriminogeninius veiksnius. Drausmine tvarka jis nebaustas. Nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl profesinio išsilavinimo įgijimo, tačiau dėl vietų trūkumo mokytis nebuvo priimtas. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai ir leidžia spręsti apie nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus net devynis dinaminius kriminogeninius veiksnius (neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas bei pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas nepagrįstas ir pernelyg geras savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu), sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog akivaizdžių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių nenustatyta, nors ir stebimas jo siekis valdyti kriminogenines sritis. Šiame kontekste pažymima, kad V. S. atžvilgiu yra nustatyti du apsauginiai veiksniai –gyvenamoji vieta laisvėje ir glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir jie neatsveria nustatytų keturių statinių ir net devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. S. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent plane numatytos priemonės – individualios konsultacijos su RS psichologu (siekiant teigiamų asmenybės pokyčių), į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programos lankymas, elgesio korekcijos programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ lankymas, tačiau šiose programose nuteistasis dar nedalyvavo, jis įtrauktas į laukiančiųjų dalyvauti minėtose programose sąrašą. Taip pat nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemonė – individualiai konsultuotis su būrio specialistu dėl įsidarbinimo pataisos namuose, atlikti gerbūvio darbus, kreiptis dėl įsidarbinimo ir siekti įsidarbinti pagal sveikatos galimybes. Nuteistasis konsultavosi su būrio specialistu dėl įsidarbinimo, tačiau raštiškai dėl įsidarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, dėl gerbūvio darbų taip pat nesikreipė ir jų nedirbo. Taigi, šiuo metu nuteistasis dar neįvykdė visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir neišnaudojo visų galimybių sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo streso įveikos įgūdžiai išugdyti nepakankamai, stebimas atlaidumas sau, dėl nesėkmių daugiau kaltinant aplinką, jis dažnai veikia spontaniškai, linkęs į rizikingą elgesį, todėl ne visuomet pakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, problemų analizei trūksta gilumo, jam būdingas poelgių minimalizavimas ir racionalizacija. Nuteistojo kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų nėra gilus, taigi, akivaizdu, jog jis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja ir nevertina. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis neturi priklausomybės problemų ir bausmės atlikimo metu nėra vartojęs nei alkoholio, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, jog alkoholis jo gyvenime keldavo tam tikras problemas, būdamas neblaivus jis darė administracinius nusižengimus ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu yra pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Taigi, nuteistasis alkoholio vartojimo problemą minimalizuoja visiškai nepagrįstai.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir drausmine tvarka nebaustas. Tačiau jis nebuvo ir paskatintas, todėl negalima spręsti apie išskirtinai pavyzdingą jo elgesį ir rodytas dideles pastangas pasitaisyti. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, tik patvirtina, kad jis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi gana didelius finansinius įsipareigojimus, pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl 2 946 Eur išieškojimo, be to, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, jis turi nesumokėtų baudų, susidariusi skola – 1 360 Eur. Nuteistasis skunde teigia, kad dėl savo sveikatos būklės jis gali dirbti tik tokį darbą, kurio pataisos namų administracija jam suteikti negali, tačiau tokį darbą galės dirbti laisvėje ir turės galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje planuoja įsidarbinti pavežėju pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau savo automobilio neturi, teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta už vairavimą esant neblaiviam ir ją reiks įgyti iš naujo, todėl akivaizdu, kad šiuo metu laisvėje nuteistasis pavežėju dirbti negalės, jokios kitos profesijos jis neturi, ir, kaip teigia pats nuteistasis, dėl sveikatos būklės jis gali dirbti ne visus darbus, taigi, jo įsidarbinimo galimybės laisvėje bus ribotos. Tokiu būdu, turimi neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurie laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, nustatyti kriminogeniniai veiksniai – profesinės kvalifikacijos neturėjimas ir lėšų valdymo sunkumai kelia pagrįstas abejones, kad nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga, jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. S. teistas šešis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistojo nusikaltimams būdingas modelis ir jo kriminalinė istorija, neigiamos nuostatos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2023 m. liepos 9 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. gegužės 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. birželio 2 d. teisme buvo gautas nuteistojo V. S. prašymas dėl proceso dalyvio teisių užtikrinimo, kuriuo nuteistasis prašė paskirti jo skundą nagrinėti kitam teisėjui dėl teisėjai Danguolei Urbanavičienei suteiktų kasmetinių atostogų. Šis nuteistojo prašymas Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2022 m. birželio 7 d. rezoliucija atmestas, nurodant, kad pagal Alytaus apylinkės teisme patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams taisykles teisėjo perskyrimas galimas tik tuo atveju, kai teisėjas, kuriam priskirta byla, serga ilgiau nei du mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui ir nuteistajam.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.