Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

dalyvaujant ieškovei A. M. , ieškovės atstovei advokatei Valdai Grigonytei, atsakovės SB “Volungėlė” atstovams bendrijos pirmininkui A. A. L., advokatui V. A. Malaškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės sodininkų bendrijos “Volungėlė” apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 03 04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-59/2008 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškininį pareiškimą atsakovei sodininkų bendrijai “Volungėlė” dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintu ieškininiu pareiškimu (b.l. 76-85, t. 2) ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2005 08 25 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, panaikinti atsakovės 2005 09 26 paskirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo, pakeisti esamą atleidimo pagrindą į naują- DK 297 str. 4 p., pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovės 7441,83 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovės 3 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str. 1 d. 2 p.- 930 Lt, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas- 1084,93 Lt, neturtinę žalą- 10000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas- 2700 Lt. Ieškovė nurodė, kad nuo 2002 09 13 dirbo pas atsakovę buhaltere. 2004 06 14 naujai pasirašytoje darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovė materialiai atsakinga už surinktų pinigų apsaugą, mokesčių už elektrą, nario mokesčių priėmimą, savalaikį mokesčių rinkimą, jų išieškojimą, atsiskaitymą su valstybinėmis įmonėmis, elektros tinklais, skolininkų apskaitos vedimą, įspėjimų rašymą, ataskaitų apie naudojamas bendrijos lėšas ir surenkamus mokesčius rengimą. Visas šias funkcijas ieškovė vykdė. Nuo 2005 m. vasario mėnesio atsakovės pirmininkas pradėjo reikalauti iš ieškovės atlikti neteisėtus veiksmus- pervesti pirmininkui pinigus nepagrindžiant finansinių operacijų jokiais dokumentais. Ieškovei neįvykdžius neteisėtų reikalavimų, prasidėjo konfliktai. Pirmoji drausminė nuobauda papeikimas 2005 08 25 ieškovei buvo skirtas už savavališką išėjimą iš valdybos posėdžio (2005 08 20 protokolas Nr. 22), valdybos posėdžio nutarimo (2005 06 11 protokolas Nr. 20) nevykdymą, visuotinio susirinkimo nutarimo nevykdymą (2005 05 07 protokolas Nr. 6), atsisakymą rašyti valdybai pasiaiškinimą. Ši nuobauda skirta neteisėtai. Apie 2005 08 20 valdybos posėdį ieškovė iš anksto nebuvo informuota, pakviesta jau vykstant posėdžiui, todėl nebuvo pasiruošusi ir, atsižvelgdama į tai, kad posėdis vyko triukšmingai, ieškovei buvo reiškiami nekonkretūs kaltinimai, ieškovė turėjo sveikatos problemų, pasakiusi, kad blogai jaučiasi, ji išėjo iš posėdžio. Valdybos 2005 06 11 priimti nutarimai buvo neteisėti, prieštaravo bendrijos įstatams, todėl negalėjo būti vykdomi, jokių priekaištų dėl šių nutarimų nevykdymo 2005 08 25 valdybos posėdyje ieškovei neišsakyta, skiriant nuobaudą nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai nutarimai nebuvo įvykdyti. Su 2005 05 07 visuotinio susirinkimo nutarimais ieškovė nebuvo supažindinta, todėl jame priimtų nutarimų vykdyti negalėjo. Reikalavimas rašyti pasiaiškinimą dėl išėjimo iš valdybos posėdžio buvo nekonkretus, jame nebuvo nurodyta pasiaiškinimo pateikimo data, teikti pasiaiškinimus yra ieškovės teisė, bet ne pareiga. 2005 08 25 įsakymu pareikšta nuobauda papeikimas priimta pažeidžiant DK 228 str., 234 str. reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 06 18 nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 14 p. 2005 09 24 valdybos posėdyje nuspręsta ieškovę atleisti iš darbo nuo 2005 09 30. Vėliau, 2005 09 26 posėdyje, pakeista atleidimo data- nuo 2005 09 27. Apie pastarąjį pakeitimą ieškovė nieko nežinojo, jis surašytas atbuline data, prie ieškinio pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė tam tikrus su darbo funkcijomis susijusis veiksmus atliko iki 2005 09 30. Dėl nervinės įtampos ieškovė blogai jautėsi, nuo 2005 09 28 iki 2005 11 25 turėjo nedarbingumo lapelį. Atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes ieškovė atleista laikino nedarbingumo metu (DK 131 str. 1 d. 1 p.), ieškovės atleidimo pagrindai- pakartotinis darbo drausmės pažeidimas po to, kai per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda (DK 136 str. 3 d. 1 p.), neleistinas elgesys su lankytojais, interesantais ar kiti veiksmai, pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (DK 235 str. 2 d. 1 p.) ir atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti (DK 235 str. 2 d. 6 p.), neatitinka tikrovės ir nesusiję su ieškovės darbo funkcijomis, niekur nenurodyta, už kokį konkretų pažeidimą ieškovė atleista iš darbo, taikant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo nebuvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinimo (DK 240 str. 1 d.). Revizijos komisijai atlikus patikrinimą 2005 09 15 akte nurodyta, kad jokių ieškovės padarytų pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl neteisėtų atsakovės vadovo veiksmų šmeižiant ieškovę, platinant apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, nepagrįstai atleidžiant ją iš darbo, ieškovė patyrė nervinį šoką, nepatogumus, susirgo depresija, ieškovė turėjo nuolat aiškintis aplinkiniams dėl to, ko nepadarė, todėl iš atsakovės priteistina 10000 Lt neturtinė žala. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, nes apie neteisėtą atleidimą sužinojo tik 2005 10 07, terminą ieškiniui paduoti praleido dėl ligos, ieškinį pateikė nepraėjus vienam mėnesiui po nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 3-5, t. 2) atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atsisakinėdavo atlikti 2004 06 14 darbo sutarties 10 p. numatytas funkcijas, ignoravo bendrijos valdymo organų nurodymus griežtai kontroliuoti mokesčių surinkimą ir teikti ataskaitas apie bendrijos lėšų sunaudojimą. 2005 06 11 valdybos posėdyje nutarta buhalterei papildomai pavesti kas mėnesį atnaujinti skolininkų sąrašą, kas ketvirtį pateikti bendrijos valdymo organams ataskaitas, kaip sunaudojamos bendrijos lėšos ir surenkami mokesčiai. Apie šiuos nutarimus ieškovei buvo žinoma, ji su nutarimais buvo supažindinta. Ataskaitų ieškovė nepateikdavo arba pateikdavo pavėluotai, todėl šis klausimas buvo svarstomas valdybos posėdyje. 2005 05 07 visuotinis susirinkimas priėmė nutarimą skirti 60 Lt į mėnesį transporto išlaidoms padengti. Šio nutarimo ieškovė nevykdė nepagrįstai teigdama, kad jis yra neteisėtas. 2005 08 25 už atsisakymą teikti valdybai pasiaiškinimą ieškovei skirta drausminė nuobauda- papeikimas. Šios nuobaudos ieškovė neapskundė ir ji įsiteisėjo. 2005 09 18 valdybos nariams nuvykus pas ieškovę įteikti pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, ieškovė atsisakė pasiaiškinimą priimti, nurodė, kad pasiaiškinimo nerašys. 2005 09 26 įsakymu ieškovė atleista iš darbo nuo 2005 09 27. Po atleidimo iš darbo ieškovė negrąžino atsakovei visų buhalterinių dokumentų. Bendrijos pirmininkas privalo informuoti bendrijos narius apie bendrijos valdymo organų priimtus nutarimus. Šią pareigą jis vykdė skelbimų lentoje kabindamas valdymo organų posėdžių protokolus. Jokios kitos informacijos bendrijos pirmininkas apie ieškovę neskleidė. 2006 01 21 vietiniuose laikraščiuose buvo išplatinta policijos komisariato, o ne bendrijos pateikta informacija. Teismo posėdyje (b.l. 133, t.2) atsakovės atstovas nurodė sutinkantis su ieškinio dalimi dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas (1084,93 Lt).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 03 04 sprendimu (b.l. 150-156, t. 2) ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino terminą skundui paduoti, panaikino sodininkų bendrijos „Volungėlė“ pirmininko 2005 08 25 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą, pripažino ieškovės A. M. 2005 09 26 atleidimą iš sodininkų bendrijos „Volungėlė“ buhalterės pareigų neteisėtu ir laikė ją atleista pagal DK 297 str. 4 p. (teismo sprendimu) nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė iš atsakovės 7441,83 Lt už priverstinę pravaikštą, 1000 Lt neturtinės žalos, 930 Lt išeitinės išmokos, 1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 2700 Lt atstovavimo išlaidų (viso 13156,76 Lt) ieškovei A. M. , 313,70 Lt žyminio mokesčio bei 42,95 Lt pašto išlaidų (viso 356,65 Lt) valstybei. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai, 2005 09 15 revizijos komisijos aktas, 2007 06 21 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius SB „Volungėlė“ buhalterinės veiklos pažeidimų, patvirtina, kad ieškovė pareigas atliko tinkamai. Iš 2005 08 20 valdybos posėdžio ieškovė išėjo dėl pateisinamų priežasčių, todėl drausminė nuobauda papeikimas jai paskirta neteisėtai. Atsakovė niekur nenurodė, už kokius konkrečius pažeidimus skirta nuobauda atleidimas iš darbo, nesilaikė DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto draudimo atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo metu. Jokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tarp šalių susiklosčius konfliktinei situacijai tenkintinas ieškovės prašymas negrąžinti jos į darbą, o pripažinti ją atleista iš darbo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sutriko ieškovės sveikata. Kadangi ieškovė ir pati savo veiksmais sukeldavo konfliktinių situacijų, pati ieškovė irgi yra bendrijos narė, suinteresuota jos klestėjimu, prašomos neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 Lt.

Apeliaciniu skundu (b.l. 159-162, t. 2) atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 03 04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atnaujino vieno mėnesio senaties terminą kreiptis į teismą. Ieškovei įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo įteiktas 2005 10 08, į teismą ji kreipėsi 2005 12 09 nurodydama netinkamą atsakovą, ieškinio senaties eiga nutrūko tik 2006 03 06, kai teismas savo iniciatyva antruoju atsakovu šalia bendrijos pirmininko A. A. L. įtraukė ir SB „Volungėlė“ (LAT senato 2002 12 20 nutarimo Nr. 39 14.6 punktas). Teismas sprendimu atnaujino terminą svarbia priežastimi laikydamas ieškovės nedarbingumą laikotarpiu nuo 2005 09 28 iki 2005 11 25, tačiau nepasisakė dėl termino praleidimo priežasčių laikotarpiu nuo 2005 11 26 iki 2006 03 06.

2. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atleidžiant ieškovę iš darbo buvo pažeisti DK 131 str. 1 d. 1 p. reikalavimai, kadangi ieškovė atleista 2005 09 27, o jos laikinas nedarbingumas prasidėjo 2005 09 28.

3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino drausminės nuobaudos papeikimo skyrimą neteisėtu, kadangi ieškovei buvo žinomi 2005 05 07 visuotinio susirinkimo nutarimai, ieškovė jų nevykdė, savavališkai išeidama iš valdybos posėdžio sutrikdė valdybos darbą, todėl drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai.

4. Ieškovė buvo atleista iš darbo todėl, kad gavusi drausminę nuobaudą ir toliau ignoravo bendrijos valdymo organų nutarimus. Nors bendrijoje nėra patvirtinos darbo tvarkos taisyklės, darbuotojai turi vadovautis bendrijos įstatais, darbo sutarčių nuostatomis, valdymo organų nutarimais.

5. Neturtinė žala priteisiama tik nustačius žalą padariusio asmens kaltę. Visi atsakovės veismai buvo teisėti, todėl priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo.

6. Nagrinėjant bylą buvo pažeisti CPK 192 str. reikalavimai, kadangi apklausus liudytoją V. G. buvo padaryta pertrauka ir dar neapklausta liudytoja Č. S. turėjo galimybę susižinoti su jau apklaustais liudytojais ir ieškove bei suderinti savo parodymus. Dėl šios priežasties teismas negalėjo vadovautis liudytojos Č. S. parodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 166-171, t. 2) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad terminas ieškiniui paduoti buvo atnaujintas pagrįstai, dar 2006 09 18 nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė apie atleidimą sužinojo vėliau, teismas darbo bylose turi būti aktyvus ir imtis veiksmų, kad byla būtų teisingai išspręsta, termino atnaujinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 12 20 nutarimo Nr. 39 suformuluotos praktikos. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista iki nedarbingumo pradžios, kadangi valdyba priėmė nutarimą atleisti ieškovę nuo 2005 09 30 ir tik vėliau atleidimo data buvo pakeista, o jos nedarbingumas prasidėjo 2005 09 28, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dar 2005 09 30 ji vykdė darbines funkcijas. Be to, atleidimas laikino nedarbingumo metu buvo įvertintas tik kaip vienas iš pagrindų pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir tiksliai motyvavo drausminės nuobaudos papeikimo bei drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo paskyrimo neteisėtumą. Ieškovei pagrįstai atlygintina ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusi neturtinė žala (2006 01 04 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojų tarpusavio susižinojimo vertintinas kritiškai, kadangi liudytojos Č. S. parodymai nesiskiria nuo pirmą kartą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą šios liudytojos duotų parodymų, jokių pastabų dėl galimai suderintų parodymų atsakovės atstovai teismo posėdyje neišsakė, padarius ilgai trukusiame posėdyje pertrauką ir atsakovės atstovai turėjo galimybę susižinoti su jų kviestais ir posėdyje dar neapklaustais liudytojais.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

CPK 182 str. 2 p. nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia. Šios aplinkybės vertintinos kaip prejudiciniai faktai, kurių šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali ginčyti (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjusia 2006 09 18 Kauno apygardos teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje jau buvo konstatuota, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovės pažeista teisė turi būti ginama. Šios nutarties kasacine tvarka atsakovė neskundė, taip išreikšdama sutikimą su nutartyje išdėstytais ieškinio senaties termino atnaujinimo instituto taikymo nagrinėjamos bylos aplinkybėms pagrindais. Dėl šių priežasčių ieškovė iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprivalėjo įrodinėti termino atnaujinimo priežasčių svarbos ir prašymo atnaujinti terminą pagrįstumo, ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atnaujintas ieškinio senaties terminas, vertintina kaip pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu, atmestini.

Byloje keliamas drausminių nuobaudų taikymo ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojui pažeidus darbo drausmę klausimas. Iš byloje esančio atsakovės valdybos 2005 09 24 posėdžio protokolo (b.l. 14-15, t. 1) matyti, kad ieškovė iš darbo atleista vadovaujantis DK 136 str. 3 d. bei DK 235 str. 2 d. 1 p. ir 6 p. nurodytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 06 18 nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktą, taikymo teismų praktikoje“ 22 punkto 1 pastraipoje nurodyta, kad jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas (ieškovas) nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovei 2005 08 25 įsakymu Nr. 17 (b.l. 13, t. 1) paskirtos drausminės nuobaudos papeikimo teisėtumą.

Kadangi drausminės nuobaudos skyrimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis silpnesnei darbo santykių šaliai (darbuotojui), teisės aktais griežtai reglamentuojama drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, taip maksimaliai užtikrinant darbuotojo interesų apsaugą. DK 240 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, konkrečiai įvardinti padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Toks darbdavio kreipimasis užtikrina tiek darbuotojo teisę žinoti, kokių pažeidimų padarymu jis yra kaltinamas bei būti išklausytam, tiek ir darbavio interesą išsamiai išsiaiškinti su darbo drausmės pažeidimais susijusias aplinkybes. Bylose dėl darbdavio iniciatyva iš darbo atleisto asmens atleidimo teisėtumo darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo pagrindų teisėtumą. Ši teisinė prezumpcija vertintina kaip CPK 178 str. įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 08 19 pranešimu (b.l. 50, t. 1) atsakovės pirmininkas kreipėsi į atsakovės valdybą prašydamas spręsti ieškovės tinkamumo dirbti buhalterės pareigose klausimą. 2005 08 20 valdybos posėdyje (b.l. 47-49, t. 1) nutarta pareikšti ieškovei papeikimą už valdybos posėdžio ir valdybos narių ignoravimą. Drausminės nuobaudos skyrimas sietinas su ieškovės veiksmais tame pačiame valdybos posėdyje, iš byloje esančio 2005 08 21 akto (b.l. 46, t. 1) matyti, kad prašymas pasiaiškinti buvo pateiktas po valdybos posėdžio, todėl akivaizdu, kad šis nutarimas buvo priimtas nepaisant DK 240 str. 1 d. reikalavimų raštu pareikalauti rašytinio ieškovės pasiaiškinimo. Tuo tarpu 2005 08 25 įsakymas (b.l. 13, t. 1) vertintinas kaip valdybos nutarimo įgyvendinimas. Aplinkybę, kad prieš priimdamas su darbo santykiais susijusius sprendimus atsakovės pirmininkas pirmiausiai šiuos klausimus iškeldavo valdyboje ir gaudavo valdybos pritarimą patvirtina ir tai, kad ir 2005 09 26 įsakymas (b.l. 19, t. 1), kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, buvo priimtas vykdant analogišką 2005 09 26 valdybos nutarimą (b.l. 16-18, t. 1). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2005 08 20 prašyme pateikti pasiaiškinimą (b.l. 69, t. 1), pažeidžiant DK 240 str. 1 d. reikalavimus, neįvardinti konkretūs pažeidimai, dėl kurių ieškovė turėtų pasiaiškinti. Be to, atsakovė neįvykdė ir pareigos įrodyti pačių ieškovės pažeidimų realumą. Vienu iš pagrindų drausminei nuobaudai papeikimui skirti nurodytas išėjimas iš valdybos 2005 08 20 posėdžio pats savaime nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė privalėjo dalyvauti valdybos posėdyje, juolab kad, kaip nurodyta valdybos posėdžio 2005 08 20 protokole (b.l. 47-49, t. 1), ieškovė posėdyje dalyvavo ne nuo jo pradžios, pakviesta nepasiruošusi negalėjo tinkamai atsakyti į jai užduodamus klausimus. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo supažindinta su 2005 05 07 visuotiniame susirinkime ir 2005 06 11 valdybos posėdyje priimtais įpareigojimais ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus, kurių nevykdymas įvardintas drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo pagrindu. Be to, ir pats 2005 08 25 įsakymas, kuriuo skirta drausminė nuobauda papeikimas (b.l. 13, t. 1), yra nekonkretus, jame nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai drausminės nuobaudos taikymo pagrindai, atsisakymas pasiaiškinti įvertintas ne kaip drausminės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, o kaip savarankiškas drausmės pažeidimas. Visi šie drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai vertintini kaip esminiai, kadangi jais buvo apribota tiek ieškovės galimybė argumentuotai gintis, tiek ir atsakovės, kaip darbdavio, teisė ir pareiga išsamiai išsiaiškinti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ieškovei skirtą drausminę nuobaudą papeikimą yra atmestinas.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo panaikinimo neteisėtumo. Pripažinus, kad drausminė nuobauda papeikimas ieškovei paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skriant drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo negalėjo būti taikomas. Tuo tarpu 2005 09 24 valdybos posėdžio protokole (b.l. 14-15, t. 1) nurodytus DK 235 str. 2 d. 1 ir 6 p. įtvirtintus šiurkštaus darbo drausmės pažeidimų pagrindus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nekonkrečiais, nesusijusiais su ieškovės atliekamomis funkcijomis, dėl to neįrodytais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir skiriant šią nuobaudą nebuvo laikomasi DK reikalavimų. 2005 09 24 valdybos posėdyje (b.l. 14-15, t. 1) ieškovė atleista iš darbo nuo 2005 09 30. 2005 09 26 valdybos posėdyje (b.l. 16-17, t. 1) nutarta panaikinti 2005 09 24 nutarimą ir atleisti ieškovę nuo 2005 09 27 dienos. Ši diena, kaip ieškovės atleidimo data įvardinta ir 2005 09 26 atsakovės pirmininko įsakyme (b.l. 19, t. 1). Su pastaraisiais dviem dokumentais ieškovė buvo supažindinta tik 2005 10 08, tuo tarpu byloje esantys buhalteriniai dokumentai- darbo užmokesčio žiniaraštis (b.l. 152-153, t. 1), pranešimai bankui apie mokamas socialinio draudimo įmokas (b.l. 159-160, t. 1), kasos pajamų orderiai (b.l. 161-162, t.1), darbo užmokesčio žiniaraštis (b.l. 163, t. 1) ieškovės pasirašyti 2005 09 28 – 2005 09 30. Be to ir minėtame darbo užmokesčio žiniaraštyje (b.l. 163, t. 1) 2005 09 27 ieškovė įvardinta kaip dirbusi 4 valandas, o 2005 09 28 – 2005 09 30- kaip sirgusi. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, nežinodama apie atsakovės valdymo organų sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą, ir toliau vykdė savo darbines funkcijas. Šių funkcijų vykdymas patvirtina ir atsakovės galimybę supažindinti ieškovę su 2005 09 26 valdybos posėdžio protokolu ir tos pačios dienos pirmininko įsakymu, kuria nepagrįstai nebuvo pasinaudota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pripažinus 2005 09 26 valdybos posėdžio nutarimą panaikinti 2005 09 24 valdybos nutarimą pagrįstu, liktų galioti tik 2005 09 26 valdybos posėdžio nutarimai ir tos pačio dienos atsakovės pirmininko įsakymas, kuriuose nurodoma tik ieškovės atleidimo iš darbo data, nenurodant nei faktinių, nei teisinių atleidimo iš darbo pagrindų. Aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kai visi iš darbo santykių kylantys neaiškumai vertintini darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, naudai, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista 2005 09 30. Dėl šios priežasties atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė buvo atleista dar iki jos nedarbingumo pradžios (iki 2005 09 28). DK 131 str. 1 d. 1 p. draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo metu. Šio draudimo nesilaikymas vertintinas kaip pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

Teismui pripažinus, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl neturtinės žalos paskyrimo atsakovės valdymo organams neatlikus neteisėtų veiksmų nepagrįstumo. Jokie kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindai apeliaciniame skunde nenurodyti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

CPK 241 str. įtvirtinta posėdžio pirmininko pareiga užtikrinti, kad teismo apklausti liudytojai nesusižinotų su dar neapklaustais liudytojais, sietina su atėmimu iš liudytojų galimybės suderinti duotus parodymus. Iš 2006 04 04 parengiamojo teismo posėdžio protokolo (b.l. 78-85, t. 1) matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismui pirmą kartą nagrinėjant bylą liudytoja Č. S. davė tokius pačius parodymus, kaip ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytame teismo posėdyje iš naujo nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovės argumentas dėl galimo susižinojimo paremtas tik prielaidomis ir nepagrįstas jokiais susižinojimą ar parodymų keitimą patvirtinančiais faktiniais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtos liudytojos parodymai, jog jai būnant revizijos komisijos nare atliekant patikrinimą nebuvo nustatyti ieškovės darbo pažeidimai, nėra tiesiogiai susiję su ginčijamų drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų tinkamu įvykdymu ir pačių nuobaudų skyrimo teisėtumu, kuriais paremtas apeliacinis skundas. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

CPK 93 str. ir 98 str. reglamentuojamas šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgyjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Ieškovės pateiktas 2008 04 24 Pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 450112 patvirtina, kad ieškovė patyrė 2000 Lt su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 2 punkte nurodoma, kad Rekomendacijų 8 p. nurodyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai gali būti viršijami atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjama byla neatitinka nei vieno iš šių kriterijų- tiek bylos, tiek ir šalių procesinių dokumentų apimtis ir turinys patvirtina, kad byla ir joje iškeltas teisinis klausimas nėra sudėtingi, ginčijama suma nėra didelė, atsakovui atstovavo teismo buvimo vietoje savo darbo vietą registravęs atstovas, todėl viršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių nėra jokio pagrindo. Rekomendacijų 8.11 ir 8.18 p. atitinkamai nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus dydis yra 1,5 minimalios mėnesinės algos, o už vieną atstovavimo teisme valandą 0,15 minimalios mėnesinės algos. Apeliacinės instancijos teismo posėdis tęsėsi 1 val. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 12 17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 01 01 patvirtintas 800 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, ieškovei iš atsakovės priteistina 1320 Lt (800 Lt * 0,15 + 800 Lt * 1,5 = 1320 Lt) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės SB “Volungėlė” 1320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su advokato teisine pagalba bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti ieškovės A. M. naudai ir 6,75 Lt (šešis litus 75 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.