Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-09-07 · Administracinė byla Nr. I-333-243/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
I-333-243/2009
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00127-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
V. G., atstovaujamos UAB „Almontus“
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. I-333-243/2009 m.Proceso Nr. 3-63-3-00127-2009-6
Teismo procesinio sprendimo kategorija63.1, 73(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, susipažinusi su pareiškėjos V. G., atstovaujamos UAB „Almontus“, skundu, patikslintais skundais ir patikslintu skundu, paduotu teismui 2009-09-03, atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-18-18 sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies –Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių, kuriais pakeista žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, panaikinimo ir dėl įpareigojimo Kretingos rajono savivaldybės administraciją pakeisti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-18-18 sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano sprendinius ir nustatyti kitą žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį bei spręsdama skundo ir patikslintų skundų priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. G. skundu, paduotu teismui 2009-02-06, prašė teismą panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimą Nr. T2-322, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, ir prašė įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją pakeisti bendrojo plano sprendinius, susijusius su pareiškėjos žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi. Teismo 2009-02-13 nutartimi skundas buvo atsisakytas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2009-02-13 nutarties konstatavo, jog teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ginčijamas bendrasis planas yra norminis teisės aktas ir kad norminio administracinio akto teisėtumas gali būti tiriamas ryšium su individualia administracine byla ir kad pareiškėja nėra pareiškusi konkretų reikalavimą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo bei nurodė teismui pagal ABTĮ 10 straipsnio nuostatas išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti įgyvendinti procesines teises.

Teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2009-05-26, 2009-06-12 ir 2009-08-06 nutartimis pareiškėjai pasiūlė suformuluoti konkretų ir savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo bei ištaisyti kitus skundo bei patikslintų skundų trūkumus. Pareiškėjos, atstovaujamos UAB „Almontus“, 2009-09-03 paduotame patikslintame skunde neištaisyti teismo nutartyse nurodyti trūkumai ir jis neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytų reikalavimų, nes pareiškėja nesuformulavo konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būtų laikyti individualiu ginču.

Iš pareiškėjos patikslinto skundo, paduoto teismui 2009-09-03, argumentų matyti, jog pareiškėja mano, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-18-18 sprendimu Nr. T2-322 patvirtintas bendrasis planas pažeidžia jos teises, nes pakeista pagrindinė tikslinė paskirtis jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Kretingos rajone. Pareiškėjai teismas buvo nurodęs, kad ginčijamas bendrasis planas yra norminis teisės aktas ir kad norminio administracinio akto teisėtumas gali būti tiriamas ryšium su individualia administracine byla, kai teisme yra konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo arba, kai teismas pats suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pareiškėja patikslintu skundu, paduotu teismui 2009-09-03, prašo panaikinti norminio administracinio kaip individualaus teisės akto dalį, susijusią su jai priklausančio žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimu, ir prašo įpareigoti Kretingos savivaldybės administraciją pakeisti to paties norminio akto dalį, nustatant žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - kita, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių namų statybai. Skundo reikalavimai dėl dalies to paties norminio teisės akto panaikinimo ir pakeitimo reiškiami skirtingiems atsakovams. Pareiškėja patikslintame skunde, kurio priėmimą teismas sprendžia, nesuformulavo konkretų ir savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būti laikyti individualiu ginču. Skundo reikalavimai ir argumentai iš esmės tapatūs, kaip ir 2009-02-06 2009-06-08, 2009-08-03 paduotuose skunduose. Keičiasi tik skudo reikalavimo apimtis, nes pareiškėja prašo panaikinti ir įpareigoti pakeisti ne visą norminį administracinį teisės aktą, o jo dalį. Teismas nutartimis pareiškėjai nurodė bendrojo teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo nuostatas bei detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, rengimo nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnyje, ir 22 straipsnio 6 dalyje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-05-19 išrašo matyti, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio paskirties sklypas, o iš pateiktos, pareiškėjos teigimu, Kretingos bendrojo plano ištraukos nėra galimybės nustatyti, kokie teritorinio planavimo sprendiniai priimti dėl ginčo žemės sklypo. Iš pareiškėjos formuluojamo reikalavimo, kuriuo ji prašo įpareigoti Kretingos savivaldybės administraciją pakeisti norminio teisės akto bendrojo plano dalį, nustatant žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - kita, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių namų statybai, matyti, kad ji siekia pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nurodytų teisės aktų pagrindu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, kurių aktuali redakcija nuo 2004-10-17, nuostatomis pareiškėja galėjo apsispręsti ir suformuluoti atitinkamus konkrečius ir savarankiškus reikalavimus dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne prašyti panaikinti ir įpareigoti pakeisti dalį norminio administracinio teisės akto. Pareiškėja patikslintame skunde išdėstė skundo reikalavimus dėl norminio administracinio akto panaikinimo ir pakeitimo taip, kad skundo reikalavimai suprantami ne, kaip prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Pareiškėja skundu siekia panaikinti ir pakeisti norminį administracinį aktą. Patikslintame skunde ji pažymi, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti paduodamas anksčiau, negu bus išspręstas skundo dėl individualaus ginčo priėmimo klausimas. Pažymėtina, kad pareiškėja 2009-08-03 padavė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau iš patikslintame skunde dėstomų argumentų matyti, kad ji nemano, jog prašymą dėl ištyrimo teisėtumo norminio administracinio akto ji gali ir turi teikti. Prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti reiškiamas, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų teisių pažeidimo. Dėl pareiškėjos nesugebėjimo suformuluoti konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būtų laikyti individualiu ginču, teismas negali išspręsti skundo priėmimo klausimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytų reikalavimų. Tinkamai suformulavusi konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo pareiškėja galėtų paduoti ir prašymą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų teisinių santykių, taptų skundu, kurį teismas galėtų priimti ir nagrinėti būtina laikyti tam tikrų Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodytų taisyklių, tačiau pareiškėja atsisako tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Skundo dalykas ir pagrindas turi būti nurodyti aiškiai, nes būtent šie skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui teisingai taikyti ABTĮ normas dėl administracinės bylos iškėlimo ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali būti pareiškėjos atstovu ir už ją suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Pareiškėja neištaisė per teismo nustatytą terminą skundų trūkumus, todėl skundai laikomi nepaduotais ir grąžinami pareiškėjai, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Prašymas ištirti norminį teisės aktą, kurį pareiškėja padavė 2009-08-03, negali būti priimamas nagrinėti, nes nepriimta nagrinėti konkreti byla dėl pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai grąžintinas 100 Lt žyminis mokestis, nes skundas atsisakytas priimti ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105 – 106straipsniais,

nutarė:

laikyti nepaduotais pareiškėjos V. G., atstovaujamos UAB „Almontus“, skundą, paduotą teismui 2009-02-06, patikslintus skundus, paduotus teismui 2009-06-08, 2009-08-03, 2009-09-03, ir juos sugrąžinti pareiškėjai,

atsisakyti priimti pareiškėjos V. G., atstovaujamos UAB „Almontus“, 2009-08-03 paduotą prašymą ištirti norminį administracinį teisės aktą,

grąžinti pareiškėjai V. G. 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, kurio grąžinimą pavesti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

skundus su pridėtais priedais pareiškėjai sugrąžinti teismo nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė