Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatum investicija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Ieškovas prašė išnagrinėti šalių ginčą iš esmės, pripažįstant, kad ieškovas neturi atlyginti atsakovui 210 Eur nuostolių. Ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 30 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, jog ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui 210 Eur nuostolių. Anot ieškovo, jis atliko atsakovo automobilio remonto darbus, be kita ko, pakeitė pažeistas pakaitinimo žvakes. Atlikęs būtinus remonto darbus, ieškovas už juos išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą už bendrą 770,03 Eur sumą, tačiau atsakovas pateikė pretenziją, nurodydamas, kad jam nesuprantama, kokie remonto darbai atlikti, ir jeigu remonto darbai susiję su paties ieškovo padarytais pažeidimais, tai atsakovas atsisako apmokėti jam pateiktą sąskaitą. Be to, atsakovas jau Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodė, kad jis vėliau kreipėsi į kitą automobilių remonto servisą, kuriame buvo nustatyta, jog dvi pakaitinimo žvakės buvo pakeistos netinkamai. Taip pat atsakovas pateikė UAB „Statmonta“ 2019 m. spalio 1 d. remonto užsakymo paraišką, kurioje nurodyti pakaitinimo žvakių remonto darbai ir remonto vertė už 210 Eur sumą. Ieškovo nuomone, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai nutarė, kad ieškovas netinkamai atliko žvakių keitimo darbus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pakaitinimo žvakių sugadintų sriegių nuotraukų. Be to, nors atsakovas nurodė, kad automobilį remontavo UAB „Statmonta“, tačiau atsakovas pateikė UAB „Autokadis“ sąskaitą faktūrą ir kasos kvitą, kaip pagrindą 210 Eur išlaidoms atlyginti. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai atliko remonto darbus, taip pat nepaneigė ieškovo iškeltos abejonės, kad atsakovas nurodomų 210 Eur išlaidų iš viso nepatyrė.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, po ieškovo atliktų remonto darbų automobiliui neužsivedus esant 2 laipsnių šalčio temperatūrai, atsakovas kreipėsi į UAB „Statmonta“ servisą, kur buvo nustatyta, kad dvi pakaitinimo žvakės pakeistos netinkamai. Atsakovo teigimu, jis tam tikrą laiką negalėjo naudotis automobiliu ir vėl turėjo kreiptis į UAB „Autokadis“, sumokėti 210 Eur už pakaitinimo žvakių pakeitimą ir žvakių sriegių atkūrimą. Atsakovas pažymėjo, kad jis nesutiko su pakaitinimo žvakių keitimo darbais ieškovo servise, tačiau ieškovas nurodė, kad, nepakeitęs žvakių, negali automobilio grąžinti, todėl šiuo atveju atsakovas neturėjo pasirinkimo.

Dėl šalių ginčo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Aiškindamas ir taikydamas šias bei kitas su jomis glaudžiai susijusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo šalims įvertinus ginčo aplinkybes pasiūlomas ginčo sprendimo variantas, tačiau nenustatoma privalomų įpareigojimų (VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas). <...> VVTAT nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, jis neužkerta galimybės suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, o kreipimasis į teismą nereiškia VVTAT sprendimo apskundimo. <...> Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. <...> Nustačius, kad VVTAT nutarimas, priimtas išnagrinėjus individualų vartotojo ir paslaugų teikėjo ginčą, neskundžiamas teismui, o VVTAT negali būti atsakovu civilinėje byloje, konstatuotina, kad <...> bylos dalis pagal VVTAT pareikštą reikalavimą turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas šalių ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nagrinėja likusią ginčo dalį dėl 210 Eur sumos už pakaitinimo žvakių sriegių remontą priteisimo ar nepriteisimo atsakovui (vartotojui).

Dėl atsakovo teisės į 210 Eur sumą už sriegių remontą

Šioje byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas atliko atsakovo automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, be kita ko, pakeisdamas ir variklio pakaitinimo žvakes. Nors atsakovas ir laikosi pozicijos, kad su juo ieškovas nebuvo suderinęs pakaitinimo žvakių keitimo darbų ir jų įkainių, tačiau šioje byloje neliko ginčo dalies dėl atsakovo teisės į jo sumokėtų 770,03 Eur grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip nereikšmingą faktinę aplinkybę ir nenustatinėja-nenagrinėja, ar pakaitinimo žvakių keitimo darbų atlikimą ieškovas buvo ar nebuvo suderinęs su atsakovu (užsakovu-vartotoju).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės neneigė galimybės, kaip tokios, kad ieškovo servise pakaitinimo žvakių keitimo darbai galėjo būti atlikti vis dėlto netinkamai ir kad šie trūkumai galėjo paaiškėti būtent esant žemesnei aplinkos temperatūrai. Šiuo aspektu į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar leistų manyti, kad atsakovo nurodomi pakaitinimo žvakių sriegių apgadinimai galėjo atsirasti ne dėl ieškovo atliktų darbų (pavyzdžiui, kad po automobilio remonto ieškovo servise 2019 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovo automobilis laikotarpiu iki 2019 m. spalio mėn. būtų remontuojamas dar kažkur kitur) ir (arba) kad sriegiai jau buvo apgadinti dar iki 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo servise atlikinėto remonto – tuo metu darbus atlikęs ieškovas nenustatė, kad žvakių pakaitinimo sriegiai jau buvo apgadinti. Atsakovo pateikta 2019 m. spalio 1 d. remonto paraiška, teismo vertinimu, pakankamai aiškiai ir nuosekliai patvirtina, kad tuo metu (t. y. 2019 m. spalio mėn.) buvo atlikinėjami būtent pakaitinimo žvakių sriegio remonto darbai. Šiuo aspektu į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar leistų manyti, kad aptariami remonto darbai buvo nereikalingi, pertekliniai ar juolab fiktyvūs. Priešingai, šiame sprendime jau nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovas neatmetė galimybės, jog ieškovo atlikti pakaitinimo žvakių keitimo darbai galėjo būti atlikti vis dėlto netinkamai ir kad šie trūkumai galėjo paaiškėti būtent esant žemesnei temperatūrai. Be to, šių atsakovo nurodomų remonto darbų fiktyvumo ar nepagrįstumo nepatvirtina vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2019 m. spalio 1 d. remonto užsakymą-paraišką pateikė UAB „Statmonta“, o už tą patį darbą 2019 m. spalio 15 d. sumokėjo UAB „Autokadis“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad abejuose dokumentuose, t. y. užsakyme-paraiškoje ir sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodyti atsakovo, kaip užsakovo-pirkėjo, asmens duomenys, taip aiškiai nurodytas darbų pobūdis-turinys, t. y. pakaitinimo žvakių sriegių remontas. Pažymėtina ir tai, kad į šios bylos ribas nepatenka UAB „Statmonta“ ir UAB „Autokadis“ tarpusavio bendradarbiavimo ir (arba) atsiskaitymo santykių nagrinėjimas, tačiau vien tai, kad už UAB „Statmonta“ atliktus remonto darbus (pagal 2019 m. spalio 1 d. paraišką) atsakovas sumokėjo UAB „Autokadis“ (pagal 2019 m. spalio 15 d. sąskaitą faktūrą), nepaneigia fakto, kad atsakovas patyrė būtent 210 Eur dydžio nuostolių ir kad šie nuostoliai atsirado šalinant prieš tai (2019 m. rugpjūčio mėnesį) ieškovo atliktų pakaitinimo žvakių keitimo (arba su tuo susijusius) darbus. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas vis dėlto turi pareigą atlyginti atsakovui šio patirtus 210 Eur dydžio nuostolius.

Nors ieškovas ir ginčijo šios sumos dydžio pagrįstumą, nurodydamas, kad vienos pakaitinimo žvakės sriegio remonto rinkos kaina yra 70 Eur, tačiau šuo aspektu nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovui su šia ieškovo nurodoma aplinkybe nesutinkant, teismas aptariamą aplinkybę vertina kaip nepakankamai įrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovas apeliavo ir į tai, kad atsakovas nesuteikė galimybės ieškovui pačiam ištaisyti paaiškėjusių trūkumų, tačiau šie ieškovo argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos atsakovo bendrojo pobūdžio teisės į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo (šiuo atveju – dėl netinkamos kokybės remonto darbų atlikimo), atlyginimą.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, sprendžia, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovui šio patirtus 210 Eur nuostolių (CK 6.363 straipsnio 5 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje teismo sprendimą buvo ketinama priimti ir paskelbti 2020 m. spalio 15 d., tačiau tuo metu paskirtas posėdis neįvyko dėl teisėjo laikino nedarbingumo. Kadangi apie naują šio sprendimo paskelbimo laiką dalyvaujantiems byloje asmenims iš anksto nepranešta, tai dėl to gali sutrumpėti įstatyme įtvirtintas sprendimo apskundimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo (o ne nuo jo įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims) dienos. Atsižvelgdamas į tai ir įgyvendindamas procesinio bendradarbiavimo principą (CPK 8 straipsnis), teismas atkreipia dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į tai, kad, atsiradus pakankamam pagrindui-aplinkybėms, į sprendimo įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims laiką gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl praleisto sprendimo apskundimo termino atnaujinimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Sprendimą dėl ginčo esmės priimant atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už parengtą atsiliepimą į ieškinį). Valstybei iš ieškovo priteisiama 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Fatum investicija“, j. a. k. 121703615, 210 (du šimtus dešimt) Eur nuostolių atlyginimo.

Priteisti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Fatum investicija“, j. a. k. 121703615, 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Fatum investicija“, j. a. k. 121703615, 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.