Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) 2015-12-11 sprendimo Nr. 15-IL-20-03878-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b.l. 8-9, 15-16) teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-12-10 pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Licencijavimo padalinį, prašydamas išduoti naujo pavyzdžio leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių pagrindu buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad A. J. 1994-07-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 201¹ straipsnio 2 dalį (pasipriešinimas policijos pareigūnui) ir nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirtoji bausmė subendrinta su 1994-02-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo (b.l. 18-20). Nustačius minėtas aplinkybes, ginčijamu 2015-12-11 Kauno apskrities VPK sprendimu Nr. 15-IL-20-03878-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas (b. l. 8-9, 15-16).

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, jos teisinius pagrindus, subjektus, jų veiklą, susijusią su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau- Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362. Nuo 2011-03-01 galioja GŠKĮ, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010-11-18 priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 1 straipsnyje. Nuo 2011-03-06 įsigaliojo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Taisyklių nauja redakcija. GŠKĮ nustato, kad leidimus įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išduoda policijos įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai. Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms (GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog B ir C kategorijos ginklų bei jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nustačius, kad jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (1994-07-04) pareiškėjo nusikalstama veika kvalifikuota pagal tuo metu galiojusio BK 201¹ straipsnio 2 dalį (pasipriešinimas policijos pareigūnui), už kurį nusikalstamos veikos padarymo metu numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė buvo penkeri metai, tačiau pagal šiuo metu galiojančio BK 286 straipsnio nuostatas maksimali laisvės atėmimo bausmė yra treji metai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, jog jo atvejis neatitinka sąlygos, kad jis nuteistas už nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad keičiantis įstatymams keitėsi ir numatytos bausmės už nusikalstamą veiką, kurios padarymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltas, dydis, kas sudaro prielaidą vertinti, ar nesikeičia nuteistojo asmens teisinė padėtis. Pažymėtina, jog įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas BK, kurio 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai – tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362(1) straipsnyje, nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362(1) straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362(1) straipsnio 5 dalis).

Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, t. y. bendrosios kompetencijos teismas, yra kompetentingas spręsti dėl nuteistojo padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo. Šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniams teismams, todėl teisėjų kolegija nevertina ir aplinkybės, ar nusikalstama veika, už kurios padarymą buvo nuteistas pareiškėjas galėtų būti perkvalifikuojama apskritai. Bylos duomenimis pareiškėjo padaryta nusikalstama veika į naujos redakcijos BK 286 straipsnį perkvalifikuota nebuvo.

Papildomai akcentuotina, jog įstatymų leidėjas parinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą“, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo, siekdamas ne antrą kartą nubausti asmenį, o įtvirtinti atsižvelgimą į siekiančio gauti Leidimą asmens elgesį praeityje, kad būtų įvertinta tokio asmens galima grėsmė visuomenei, asmeniui įsigijus ginklą. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų aplinkybių (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą) taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, įtvirtintų GŠKĮ 18 straipsnyje (žr. 2014-05-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1191/2014).

Paminėtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (žr. Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr. Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

Taigi, teisėjų kolega, įvertinusi byloje nustatytų pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimas pareiškėjui šiuo atveju gali sukelti skaudžias ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, todėl atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.