- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-62-1632-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-03747-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. nutarimu pripažino V. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 100 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. S. 2010 m. kovo 30 d., apie 15.05 val., 3-io maršruto troleibuse, Vilniaus g., Vilniuje, viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie žmonių, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad 2010 m. kovo 30 d., 15.05 val. įlipo į troleibusą L. Sapiegos stotelėje, vienkartinį bilietą rado ir jį pažymėjo, kai troleibusas privažiavo kitą stotelę. Tačiau įlipę kontrolierės liepė pateikti asmens dokumentą ir susimokėti baudą. Jis atsisakė duoti savo asmens duomenis, kadangi kontrolierių kortelės pasirodė netikros. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tikrovės neatitinkantis laikas. Mano, kad kontrolierė R. M. negalėjo būti apklausiama liudytoja. Be to, kontrolieriai, matydami, jog V. S. nekalba lietuviškai, neleido pasinaudoti vertėjo, teisininko paslaugomis. Konfliktą stebėjo D. V., kurį prašė apklausti teismo posėdyje. Kontrolierės T. S. ir R. M. pateikė melagingus skundus iš kerštingų paskatų, o tyrėja V. G. sufabrikavo medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų melagingais parodymais, kurie yra prieštaringi. Taip pat nepagrįsti T. S. ir R. M. pareiškimai apie tai, kad konflikto metu V. S. laužė R. M. pirštus. Teigia, jog liudytojų teiginiai, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius, atsirado tik antriniuose jų parodymuose, kai patarė tyrėja. Tuo tarpu nešališki, įvykio vietoje buvę liudytojai I. A., E. S. patvirtino, kad pareiškėjas nesikeikė. Tai, kad pareiškėjas filmavo kontrolieres, nereiškia, kad jis joms grasino, o tik tai, kad suprato, jog ginčas baigsis teisme. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ATPK 142 straipsnio pažeidimo bylą, chuliganizmo požymių nenustatė, nors rėmėsi tais pačiais dokumentais ir apklausė tuos pačius liudytojus. Taip pat mano, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, motyvuodamas tuo, jog jis necenzūrinių žodžių nevartojo, chuliganiškai nesielgė, o priešingas išvadas padaręs teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų liudytojų paaiškinimais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad tiek liudytojomis apklaustų kontrolierių T. S. ir R. M. (b. l. 6, 55-57, 70-71), tiek apelianto nurodomos nesuinteresuotos liudytojos I. A. (b. l. 9, 11, 72) paaiškinimuose užfiksuota, jog pareiškėjas elgėsi chuliganiškai, stumdė kontrolierę, tyčiojosi iš jos, įžeidinėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja I. A. nepaneigė, jog V. S. vartojo necenzūrinius žodžius – teismui ji nurodė, jog nežino, ar asmuo juos vartojo. Liudytoju apklausto vairuotojo E. S. paaiškinimai taip pat šios aplinkybės nepaneigia – jis buvo vairuotojo kabinoje ir negirdėjo konkrečių sakomų žodžių, tačiau matė, kaip V. S. elgėsi nepagarbiai, stumdė kontrolierę (b. l. 14, 72). Taip pat pažymėtina, kad netgi pašalinus iš kaltinimo aplinkybę, jog asmuo viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, V. S. veiksmai visiškai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, kadangi akivaizdu, jog jo elgesys buvo chuliganiškas ir įžeidžiantis. V. S. argumentai, susiję su tyrėjos šališkumu, bylos klastojimu, atmestini, kadangi jų nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas. Taip pat atmestini argumentai, jog kontrolierė negalėjo būti apklausiama liudytoja – remiantis ATPK 276 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad abi kontrolierės tiesiogiai stebėjo daromą veiką, jos galėjo būti apklaustos kaip liudytojos. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomas liudytojas D. V. buvo šaukiamas tiek pas tyrėją, tiek į teismo posėdį, tačiau šaukimų įteikti jam nepavyko (b. l. 19, 68-68), be to, jo apklausos atsisakė pats V. S. (b. l. 73).
Apelianto argumentai, susiję su vienkartinio bilieto pažymėjimo momentu, nėra reikšmingi sprendžiant atsakomybės pagal ATPK 174 straipsnį klausimą, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisakys. Be to, šie pareiškėjo teiginiai jau buvo ištirti kitoje byloje, sprendžiant jo atsakomybės pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį klausimą (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1558/2011). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog minėtoje byloje nebuvo vertintas pareiškėjo chuliganiškas elgesys, nepaneigia šio pažeidimo padarymo fakto, kadangi minėtoje byloje buvo vertinamas tik asmens važiavimo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto faktas. Tuo tarpu chuliganiškas elgesys yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinus tai, kad šiose bylose yra nagrinėjamos visiškai skirtingos veikos, paneigiami apelianto teiginiai dėl asmens baudimo antrą kartą už tą pačią veiką.
Atmestini kaip nereikšmingi ir pareiškėjo argumentai dėl netikslaus pažeidimo padarymo laiko nurodymo. Apelianto nurodomas kelių minučių skirtumas nėra reikšmingas sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, be to, jis nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Taip pat V. S. nurodo, jog bendraudamas su kontrolierėmis ir policijos pareigūnais, negalėjo pasinaudoti vertėjo, teisininko paslaugomis. Tačiau, įvertinus tai, jog byla pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžių metu pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės naudotis tiek vertėjo, tiek advokato paslaugomis, teikti prašymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad visi galimai padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.