- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- ATP-165-628/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. I. (toliau – K. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo K. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d. ir nubaustas 579 eurų, t.y. 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. I. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 30 d., apie 14.10 val., Nugalėtojų g. 9, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 14 p. draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, 1,65 promilių (po paklaidos 1,62 promilių), girtumo laipsnis. Šiais veiksmais K. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
K. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis neneigė vairavęs automobilį, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, jog vairavo neblaivus. Pasak apelianto, savo automobiliu, kurio vienas ratas buvo be oro, jis pavažiavo nuo Saulėtekio al. 47 iki Nugalėtojų g. 9, iki jam priklausančio garažo. Savo garaže neradęs atsarginio rato, jis susinervino ir nutarė išgerti degtinės, kadangi nepilną butelį turėjo garaže. Išgėrė dvi stiklines, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Automobilio variklis buvo šiltas, priekinio kairio rato padanga suplyšusi, diskas aplankstytas. Apelianto tvirtinimu, akivaizdu, kad pavažiavus nedidelį atstumą, tačiau žemesne pavara dėl sugedusio rato, automobilio variklis šiltas gali būti ne trumpiau nei valandą.
K. I. vertinimu, tikrovės neatitinka ir patrulio D. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad 14.06 val. jis gavo pranešimą apie važiuojantį baltos spalvos automobilį, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus, ir jau po 4 minučių, t.y. 14.10 val. neva rado jau stovintį K. I. automobilį. Pažymima, kad Kelių patrulių rinktinės pareigūnas N. A., aiškindamas to paties įvykio aplinkybes, savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad pranešimą apie sulaikytą automobilį prie Nugalėtojų g., gavo apie 15.00 val., o alkotesteriu apeliantas buvo patikrintas tik 15.30 val., iš ko spręstina, kad jo girtumas buvo patikrintas jau po 1.30 val.
Pabrėžiama, kad apeliantas, nors ir žinojo, jog automobilį vairavo blaivus, tačiau bendraujant su pareigūnais jis vis girtėjo, kadangi pradėjo veikti išgertas alkoholis. Dėl to jis tikrai galėjo pasielgti neadekvačiai, todėl ir gavosi nesusipratimas dėl pareigūnams siūlytų pinigų. Be to, jo siūloma pinigų suma labiau atitiko baudą už važiavimą gatve sugadintu ratu, t.y. gadinant kelio dangą, nei siūlymą išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais K. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Sutinkamai su LR ATPK 126 str. 4 d., Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Analizuojant pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 30 d., apie 14.10 val., Nugalėtojų g. 9, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 14 p. draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, 1,65 promilių (po paklaidos 1,62 promilių), girtumo laipsnis (b. l. 2-3).
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste - Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2014 m. spalio 30 d., 15.30 val., patikrinus K. I. girtumą prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747, matuoklis parodė 1,65 promiles. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1638124 (b. l. 5) matyti, kad jo patikra atlikta 2014 m. liepos 24 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2015 m. sausio 23 d. taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių dėl alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo tikrinant apelianto neblaivumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris ARBL-0747, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu ARBL-0747 pažymėtas alkoholio matuoklis yra būtent alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas K. I. blaivumas.
Nors K. I. apeliaciniame skunde teigia, kad automobilį jis vairavo blaivus, o išgėrė tik grįžęs prie savo garažo, nusiminęs dėl to, kad jame nerado jam reikalingo automobilio rato, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, vertinant ją kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, neatlaiko kritikos.
Kaip matyti iš liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto K. Ž. parodymų, jis 2014 m. spalio 30 d. buvo Saulėtekyje, teko skambinti telefonu 112. Jis pamatė važiuojantį automobilį, atrodė įtartinai, važiavo su prakirstu ratu bei atidaryta bagažine. Vairuotojas sustojo, išlipo, nusišlapino viduryje kelio, svirduliuodamas įsėdo, nuvažiavo toliau. Kaip K. Ž. suprato, jis sustojo nusišlapinti – išlipo, apėjo automobilį iš galo, tiesiog ant asfalto nusišlapino. Sustojimas truko gal porą minučių, K. Ž. iš karto paskambino, kol šnekėjo su dispečere, viską pranešinėjo Paaiškinimą K. Ž. parašė tą pačią dieną, pas jį buvo atvažiavę pareigūnai.
Šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir 2014 m. spalio 30 d. paaiškinime, papildomai paaiškindamas, kad iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, maždaug 50 metų amžiaus, kuris, svirduliuodamas išlipo iš automobilio, pažiūrėjo priekinę prakirstą kairę padangą, apėjo aplink automobilį ir nusišlapino. Toliau svirduliuodamas įsėdęs į automobilį su pradurtu ratu ir atidaryta bagažine pajudėjo toliau (b. l. 8).
Netikėti šio asmens, tiesiogiai mačiusio įtartiną administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį, atitinkantį neblaivumo požymius, nėra teisinio pagrindo. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu buvo nuoseklus, nurodė analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog, jo vertinimu, K. I., sustojęs Saulėtekio al., nusišlapinęs viduryje gatvės ir toliau nuvažiavęs, buvo akivaizdžiai neblaivus. Byloje nenustatytas šio asmens suinteresuotumas bylos baigtimi. Iki aptariamo įvykio K. Ž. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu liudytojas siekė apkalbėti K. I.. Pagrindžiant šią išvadą, svarbu paminėti, kad iš byloje esančios Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, jog 2014 m. spalio 30 d. buvo pranešta apie automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojantį neblaivų asmenį (b. l. 28), kas neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. Ž. nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atlikti viešoje vietoje – Saulėtekio al., sukėlė jam pagrįstą įtarimą, jog minėtą automobilį toliau nuvairavęs asmuo gali būti neblaivus.
Vertinant aptartų K. Ž. parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas I. V., paaiškinęs, kad jam dirbant su D. Ž., budėtojas pranešė, jog Saulėtekyje įtartinai važiuoja „VW Passat“, nurodė, kur registruotas savininkas. Atvažiavę į Nugalėtojų g. 9, pamatė kieme stovintį automobilį. Vairuotojo pusės ratas buvo visiškai sugadintas, padanga tuščia, matėsi, kad buvo važiuota. Vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, neneigė, kad važiavo. Nuo pranešimo gavimo iki atvykimo praėjo gal 5 minutės. Variklis buvo išjungtas, bet jo dangtis šiltas. Vairuotojo kalba buvo nerišli, buvo alkoholio kvapas, žmogus jau svirduliavo. Vairuotojas neneigė, kad gėrė, jis aiškino, kad grįžo iš reiso, atsipalaidavo, buvo nustebęs, ką blogo padarė, juk avarijos nebuvo. Degtinės butelis buvo ant keleivio sėdynės, likę apie pusę butelio. Prie pareigūnų alkoholio jis nevartojo. Neblaivumą nustatinėjo kolegos, jie atvyko po 40 min. – 1 h.
Remiantis policijos pareigūno I. V. kolegos D. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, 2014 m. spalio 30 d. jis, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu I. V., apie 14.06 val. gavo pranešimą, kad iš Saulėtekio al. 42 išvažiavo baltos spalvos automobilis „VW Passat“, kurį vairuoja neblaivus vairuotojas. Automobilis registruotas adresu Nugalėtojų g. 9-1. Atvykus šiuo adresu, buvo rastas stovintis „VW Passat“ automobilis ir jame sėdintis vairuotojas. Variklis buvo šiltas, iš kairės pusės priekinio rato padanga suplėšyta, diskas – aplankstytas. Vairuotojas K. I. pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo (b. l. 7).
Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas N. A., teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad įvykio dieną jis dirbo su D. M., gavo pranešimą, jog sulaikytas pažeidėjas, reikia įforminti pažeidimą. Atvykus į vietą, rado patrulius, perdavė asmenį, dokumentus, tarnybinį pranešimą. Buvo nustatytas neblaivumas. Jis (N. A.) kalbėjo su K. I., sakė, kad nuleido padangą, negalėjo toliau važiuoti, draugas, kuriam skambino, neatsiliepė, todėl ir važiavo su sugadintu ratu. Žmogus juokavo ir bandė išvengti atsakomybės, siūlė 100 litų kyšį, kad jie papietautų ir pamirštų apie jo egzistavimą. Jis buvo sulaikytas, pristatytas į 1 PK. Iš liudytojo tą pačią dieną buvo paimtas paaiškinimas. Pranešimą apie įvykį jie gavo tada, kai įformino kitą įvykį, kol jo nebuvo įforminę, negalėjo imti kito pranešimo. Analogiškus parodymus N. A. užfiksavo ir savo 2014 m. spalio 30 d. rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Aptartų asmenų parodymų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina K. I. kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme. Jo versija apie tai, kad alkoholio jis išgėrė jau sustojęs prie savo garažo, susinervinęs dėl to, kad garaže nerado atsarginio rato, visų pirma paneigta liudytojo K. Ž. parodymais, patvirtinančiais, kad K. I. jau iki policijos pareigūnų atvykimo elgėsi įtartinai, jo elgesys atitiko neblaivaus asmens elgesį. Be to, remiantis nuosekliomis ir neprieštaringomis policijos pareigūno D. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją pareigūnai gavo 2014 m. spalio 30 d. 14.06 val., į įvykio vietą atvyko 14.10 val., pagal aptartą Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitą, centrui šios aplinkybės tapo žinomos 14.02 val., kas teismui leidžia pagrįstai abejoti, jog K. I. per tokį trumpą laiko tarpą (apie 8 min.) būtų spėjęs iš Saulėtekio al. nuvažiuoti į Nugalėtojų g. (apie 2 km), atsirakinti savo garažą, patikrinti jame esančius daiktus ir tarp jų paieškoti atsarginio rato, paskambinti draugui ir grįžus į automobilį, išgerti apie dvi stiklines degtinės.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. I. girtumas buvo nustatytas praėjus ilgam laiko tarpui nuo jo sulaikymo, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ši aplinkybė, sprendžiant pastarojo kaltės pagal LR ATPK 126 str. 4 d. klausimą, esminės reikšmės neturi. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas I. V. patvirtino, kad K. I. blaivumą nagrinėjamu atveju nustatinėjo kiti pareigūnai, į įvykio vietą atvykę praėjus maždaug 40 min – 1 h po iškvietimo, kol buvo laukiama minėtų pareigūnų, K. I. jokio alkoholio nevartojo. Sutinkamai su 2014 m. spalio 30 d. N. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, 2014 m. spalio 30 d., apie 15.00 val. jie gavo pranešimą apie tai, kad Nugalėtojų g. 9 patrulių ekipažas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuriam reikia įforminti Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atvykus nurodytu adresu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pareigūnai perdavė vairuotoją K. I., kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis t. y. 1,65 promilės. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio kvito duomenimis K. I. blaivumas buvo tikrinamas 15.30 val., spręstina, kad nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo iki jo blaivumo patikrinimo, asmens girtumo laipsnis galėjo tik mažėti, o ne didėti, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniame skunde. Šie apelianto argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka bendrųjų logikos dėsnių, todėl atmestini.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį K. I. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, K. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.