Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2010 m. lapkričio 9 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E.V. (V.) skundą atsakovams – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei M.S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-20 sprendimo Nr. (1.31.)- TPD-193-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja, atstovaujama įgalioto atstovo J.S., skundu (b.l. 7-8) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)- TPD-193-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)- TPA-7-10.

Skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8502/2009, kurioje pareiškėja yra atsakovė. Byla labai sudėtinga, todėl jai būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. sausio 5 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskiriant ją teikti advokatę M.S. Advokatė aplaidžiai atliko savo pareigas, ieškojo priežasčių, kaip nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodo, kad pareiškėja yra išvykusi į užsienį, todėl šia aplinkybe advokatė manipuliavo ir pateikė tendencingas aplinkybes tarnybai. Advokatė tendencingai informavo tarnybą apie procesinių dokumentų pateikimo aplinkybes, rodė atvirą priešiškumą pareiškėjos įgaliotam atstovui J.S., inicijavo konfliktines situacijas, trukdė atstovui vykdyti pareiškėjos pavedimus, atsisakė pasirašyti jos pačios paruoštus procesinius dokumentus, tokiais veiksmais sukeldama negatyvias pasekmes procesinių dokumentų eigai. Advokatė, žinodama aplinkybes dėl pareiškėjos išvykimo, kėlė neįvykdomus reikalavimus, siekdama inicijuoti priežastis, kad dėl pareiškėjos kaltės neatliekami procesiniai veiksmai. Advokatė pateikė tarnybai melagingas aplinkybes apie pareiškėjos turtinę padėtį, dėl bendradarbiavimo aplinkybių, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigia, kad tarnyba, vadovaudamasi advokatės melagingais pranešimais, siekė įtakoti pareiškėją dėl pavedimo sutarties nutraukimo su įgaliotu atstovu J.S. Dėl visų šių aplinkybių buvo nepagrįstai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Pareiškėjai šaukimas į teismo posėdį buvo siunčiamas skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu siųstas šaukimas grįžo neįteiktas (b.l. 115). Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų arba būtų pakeitęs savo buveinę. Pareiškėja nei jos atstovas kitokio adreso, kuriuo turėtų būti pareiškėja informuojama apie teismo posėdžio vietą ir laiką nenurodė, nors iš skundo motyvų matosi, jog pareiškėja yra išvykusi į užsienį, todėl darytina išvada, kad ji tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Pareiškėjos atstovas J.S., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 116), į teismo posėdį neatvyko.

Nei pareiškėja, nei jos įgaliotas atstovas nepranešė neatvykimo priežasčių, iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 117). Atsiliepimu (b.l. 19-23) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog pareiškėjai 2010 m. sausio 5 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, laikino bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę M.S. 2010 m. gegužės 3 d. tarnyba gavo advokatės pranešimą, kuriame ji nurodė, kad sausio ir vasario mėnesį buvo atvykusi pareiškėja su atstovu J.S. Atvykę pareiškė, jog pageidauja pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2010 m. sausio 21 d. Motyvus, dėl kurių prašo atnaujinti terminą, pateikė 2010 m. vasario 23 d. raštu, pasirašytu atstovo. Advokatė nurodė, kad prašymo bei apeliacinio skundo tekstai buvo paruošti ir 2010 m. vasario 24 d. įteikti pareiškėjos atstovui J.S. 2010 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkė teismas nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumų pašalinimui, tačiau apie šią nutartį advokatė nebuvo informuota. 2010 m. balandžio 2 d. teisme sutikusi pareiškėjos atstovą J.S., advokatė susitarė dėl atskirojo skundo paruošimo bei susitikimo laiko 2010 m. balandžio 8 d. 15 val. 30 min., tačiau sutartu laiku nei pareiškėja, nei jos atstovas neatvyko. 2010 m. balandžio 9 d. atvykus pareiškėjos atstovui, buvo įteiktas atskirtojo skundo projektas, vėliau elektroniniu paštu buvo gauta atstovo pretenzija, kurijoje jis nurodė, kad atstovo pagal pavedimą paslaugos yra apmokamos, dėl advokatės veiksmų buvo išleistos lėšos kelionėms, trukdomas atstovo laikas ir paprašyta atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Klaipėdos apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo nurodyta, kad atskirasis skundas pasirašytas tik įgalioto asmens J.S., tačiau nepasirašytas nei pareiškėjos, nei jai atstovaujančios advokatės. 2010 m. balandžio 19 d. pareiškėjos atstovas advokatei pateikė šią nutartį, todėl advokatė tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjai paštu laišką, nurodydama atvykimo laiką, tam kad būtų galima suderinti poziciją bei pasirašyti atskirąjį skundą. Tuo pačiu advokatė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2010 m. gegužės 6 d. ir teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi šį prašymą patekino. 2010 m. balandžio 27 d. advokatė gavo pareiškėjos atstovo J.S. prašymą garantuoti, kad pareiškėjos atvykimas iš Vokietijos būtinas ir garantuoti kelionės išlaidų kompensaciją. 2010 m. balandžio 30 d. 14 val. atvykęs J.S. pranešė, jog nesant garantijų dėl išlaidų kompensavimo, jo klientė į Lietuvą neatvažiuos ir pas advokatę iki 2010 m. gegužės 6 d. neatvyks. Pareiškėja pas advokatę nurodytu laiku neatvyko.

Nurodo, jog atsižvelgdama į šias aplinkybes, advokatė išreiškė nuomonę, kad pareiškėjai E.V. antrinę teisinę pagalbą tikslinga nutraukti, nes ji turi darbą ir gauna pajamų Vokietijoje, turi pakankamai lėšų pirkti Jono Sinkevičiaus paslaugas, pati nebendradarbiauja su advokate, tokiu elgesiu piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Advokatė taip pat atkreipė tarybos dėmesį į tai, kad tarp jos ir pareiškėjos atstovo J.S. yra iškilęs interesų konfliktas, nes Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate yra (buvo) pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu.

Tarnyba, atsižvelgdama į turimą informaciją bei advokatės pranešimus, 2010 m. gegužės 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas jai gali būti nutrauktas, jeigu ji ir toliau nebendradarbiaus su paskirta advokate bei piktnaudžiaus savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp advokatės ir įgalioto atstovo pagal pavedimą yra interesų konfliktas, pareiškėjai buvo pasiūlyta bendradarbiauti su paskirtąja advokate asmeniškai arba per kitą pasirinktą atstovą pagal įgaliojimą.

2010 m. rugpjūčio 10 d. tarnyboje buvo gautas dar vienas advokatės M.S. pranešimas, kuriame nurodyta, kad advokatės pozicija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepasikeitė, nes pareiškėja su ja nebendradarbiauja. Pažymi, jog iš 2010 m. balandžio 19 d. pareiškėjos įgalioto atstovo J.S. prašymo tarnybai matosi, kad pareiškėja turi du įgaliotus atstovus – J.S. ir T.S., todėl pareiškėja su advokate galėjo bendradarbiauti kito atstovo pagalba.

Nurodo, kad pareiškėja nevykdė įstatyme numatytų pareigų teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją bei nedelsiant pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad yra bedarbė, tačiau iš jos atstovo raštų matyti, jog pareiškėja šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Pareiškėja šios informacijos tarnybai nepateikė, tuo pažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1-3 punktus. Be to, pareiškėja turi pakankamai lėšų pirkti atstovo pagal pavedimą J.S. paslaugas, nors jai byloje paskirtas advokatas. Pažymi, kad tarnyba pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes ji nebendradarbiavo su tarnyba bei antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu; neteikė valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; nepranešė tarnybai bei teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pažymi, jog skundas teismui parašytas ir pasirašytas ne pačios pareiškėjos, o jos įgalioto atstovo J.S., kurio interesų konfliktas su advokatės interesais yra akivaizdus, todėl skunde minimi priekaištai advokatei vertintini itin kritiškai. Nurodo, kad tarnyba, įvertinusi antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybes, pagrįstas dokumentais, neturi jokio pagrindo tikėti J.S. pasirašytame skunde advokatei metamais kaltinimais dėl formalaus pareigų atlikimo, atviro priešiškumo, konfliktų inicijavimo, melagingos informacijos teikimo ir kt. Pabrėžia, kad byla iškelta remiantis ne asmeniškai pareiškėjos, o jos atstovo pasirašytu skundu. Kur pareiškėja gyvena, nėra žinoma, o korespondencijai pateikiama J.S. pašto dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tarnybai kyla abejonių, ar skunde išdėstyti motyvai ir reikalavimai, atspindi tikrąją pareiškėjos valią. Prašo nustatyti privalomą pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje, nes tik ji asmeniškai gali paaiškinti nebendradarbiavimo aplinkybes.

Atsakovė advokatė M.S., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 118), į teismo posėdį neatvyko, nepraneštos neatvykimo priežastys, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepimu į skundą (b.l. 111-113), kurio motyvai dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su advokate bei interesų konflikto su pareiškėjos atstovu J.S. iš esmės sutampa su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime nurodytais argumentais, prašo skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 119, 120). Iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimai į skundą nepateikti, atstovai į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-193-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-7-10.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškėja E.V. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 25-29), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8502-826/2009. Prašyme nurodė, kad laikinai yra bedarbė, pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2008 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 30 d. laikotarpį (b.l. 30-34).

Klaipėdos tarnyba 2010 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-7-10 (b.l. 64)) suteikė pareiškėjai E.V. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, laikino bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę M.S.

Skundžiamu sprendimu (b.l. 9-13). Klaipėdos tarnyba nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-7-10 dėl to, kad pareiškėja nebendradarbiauja nei su Klaipėdos tarnyba, nei su advokate, paskirta teikti jai antrinę teisinę pagalbą; neteikė valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; nepranešė tarnybai ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jos teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl analizuotini sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–78 redakcija). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjai tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje Nr. 2-8502-826/2009, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b.l. 56-63). buvo patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys ginant viešąjį interesą atsakovams E.V. (V.), A.T. ir R.T. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, laikino bei neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsiant pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta, jei antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus. Tokia deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms nuo metų pabaigos; 5) apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Skundžiamu sprendimu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba nutraukta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-3 punktais bei 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimų į skundą bei skundžiamo sprendimo turinys įrodo, jog toks sprendimas buvo priimtas remiantis advokatės M.S. 2010 m. gegužės 3 d. ir 2010 m. gegužės 20 d. pranešimais bei kitais rašytiniais įrodymais.

Advokatė M.S. 2010 m. gegužės 3 d. pranešime Klaipėdos tarnybai (b.l. 94-96) nurodė, kad pareiškėja su ja nebendradarbiauja, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, dirba Vokietijoje, turi iš to pajamų, turi lėšų samdyti atstovą pagal pavedimą, todėl prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2010 m. sausio 5 d. sprendimą. Advokatė nurodė apie interesų konfliktą tarp jos pareiškėjos įgalioto atstovo, prašydama ją pakeisti kitu advokatu, jeigu nebūtų priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Iš advokatės 2010 m. gegužės 3 d. Klaipėdos tarnybai pranešimo turinio galima daryti išvadą, jog nebendradarbiavimas pareiškėjos su jos interesams atstovauti paskirta advokate iš esmės pasireiškia tuo, kad pareiškėja tik sausio-vasario mėnesiais buvo atvykusi pas advokatę viena arba su savo atstovu pagal pavedimo sutartį J.S. ir pareiškė, kad pageidauja pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2010 m. sausio 21 d.; nebuvo atvykusi asmeniškai advokatės nurodytu laiku – 2010 m. balandžio 29 d. 14.00 val. procesinių dokumentų pasirašymui. Pranešime advokatė chronologine tvarka išdėstė atliktus procesinius veiksmus, priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl pateiktų procesinių dokumentų, gautus pareiškėjos atstovo pagal pavedimą prašymus. Advokatė pažymėjo, kad tarp jos ir pareiškėjos atstovo pagal įgaliojimą J.S. yra interesų konfliktas, nes jai iš Klaipėdos tarnybos 2010 m. sausio 23 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-1392 bei Klaipėdos miesto 1-jo policijos komisariato žodinės informacijos tapo žinoma, kad minėtame komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas advokatės atžvilgiu pagal pareiškėjos atstovo J.S. pareiškimą.

Motyvus, dėl kurių pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo bei apeliacinio skundo motyvus, pareiškėja pateikė 2010 m. vasario 23 d. raštu, pasirašytu jos atstovo pagal pavedimą J.S. (b.l. 71). Advokatė paruošė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti (b.l. 72) bei apeliacinį skundą (b.l. 73-75) ir šiuos procesinius dokumentus 2010 m. vasario 24 d. įteikė pareiškėjos atstovui J.S. Šią aplinkybę patvirtina atstovo žyma apie gavimą, data bei atstovo parašas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumų pašalinimui, tačiau šie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tik pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui. Skundžiamame sprendime nurodyto teiginio, kad apie šią nutartį pareiškėja nei jos atstovas neinformavo advokatės, pareiškėja nepaneigė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos įgalioto atstovo J.S. pareiškimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo paliktas nenagrinėtu (b.l. 76-77). Argumentas, kad 2010 m. balandžio 2 d. teisme sutikusi pareiškėjos atstovą J.S., advokatė susitarė dėl atskirojo skundo paruošimo bei susitikimo laiko 2010 m. balandžio 8 d. 15 val. 30 min., tačiau sutartu laiku nei pareiškėja, nei jos atstovas neatvyko, o minėtu laiku atvyko S.S., kuri neturėjo jokio įgaliojimo veikti pareiškėjos vardu, todėl advokatė atsisakė su ja bendrauti, nurodytas advokatės 2010 m. gegužės 3 d. pranešime Klaipėdos tarnybai, tačiau nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos atstovas J.S. 2010 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu advokatei siųstoje pretenzijoje (b.l. 81) nurodo, kad S.S. buvo atvykusi 2010 m. balandžio 9 d., atstovas prašė paruošti procesinius dokumentus 2010 m. balandžio 9 d. 13.30 val. Minėtoje pretenzijoje atstovas nurodė, kad jo pagal pavedimą paslaugos yra apmokamos ir dėl advokatės veiksmų buvo išleistos lėšos kelionėms, trukdomas atstovo laikas ir paprašyta atlyginti 60 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Advokatė paruošė ir atstovui J.S. 2010 m. balandžio 9 d. 13.30 įteikė atskirtojo skundo projektą (b.l. 78-80). Klaipėdos apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi (b.l. 82-83) nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo nurodyta, kad atskirasis skundas pasirašytas tik įgalioto asmens J.S., tačiau nepasirašytas nei pareiškėjos, nei jai atstovaujančios advokatės. Nurodyta, kad atskirąjį skundą pasirašęs pareiškėjos įgaliotas asmuo J.S. įrodymų apie giminystės ryšį su atstovaujamąja ir teisinį išsilavinimą nepateikė, todėl jo atstovavimas nelaikytas tinkamu, nes jis neturi teisės vienas pasirašyti procesinių dokumentų – šiuo atveju atskirojo skundo.

Remdamasi minėta nutartimi, advokatė M.S. 2010 m. balandžio 19 d. (b.l. 86) išsiuntė pareiškėjai paštu laišką, nurodydama atvykimo laiką, tam kad būtų galima suderinti poziciją byloje bei pasirašyti atskirąjį skundą. Pranešime pareiškėjai advokatė nurodė, kad Klaipėdos tarnybos sprendimu jai nesuteikta teisė pareiškėjos vardu pasirašyti procesinius dokumentus byloje, o teismo nutartyje nurodyta, kad jos įgaliotas atstovas J.S. vienas negali pasirašyti atskirojo skundo, todėl prašė asmeniškai atvykti pas advokatę 2010 m. balandžio 29 d. 14.00 val. Advokatė 2010 m. balandžio 20 d. (b.l. 88-89) pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2010 m. gegužės 6 d., nurodydama, kad jai nėra suteikta teisė pareiškėjos vardu pasirašyti procesinius dokumentus ir kad ši teisė yra suteikta tik J.S. pagal pavedimo sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi (b.l. 90-91) šį prašymą patekino. Pareiškėja pas advokatę nurodytu laiku, t.y. 2010 m. balandžio 29 d. 14.00 val. neatvyko. Skundžiamame sprendime nurodyta, 2010 m. balandžio 30 d. 14 val. atvykęs J.S. advokatei pranešė, jog nesant garantijų dėl išlaidų kompensavimo, jo klientė į Lietuvą neatvažiuos ir pas advokatę iki 2010 m. gegužės 6 d. neatvyks.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo verdu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese; antra vertus, atstovas tekia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Šias sąlygas lemia arba ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami, pavyzdžiui, bendra teise ar pareiga (kai atstovauja vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtinybė užtikrinti silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimą (kai profesinė sąjunga atstovauja savo sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2010 m. vasario 2 d. pavedimo sutartimi (b.l. 69) pavedė J.S. inter alia jos vardu vesti visas civilines, administracines bylas visose teismo įstaigose, antstolių kontorose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam, su teise pateikti ir pasirašyti ieškinį ir priešieškinį, pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį, apskųsti teismui sprendimus, nutartis atskiruoju, apeliaciniu ar kasaciniu skundu, reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas <...> , o taip pat atlikti visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą tik asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, gali būti artimųjų giminaičių ir sutuoktinių (sugyventinių) atstovai pagal pavedimą teisme. Tačiau pažymėtina tai, kad CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga, jog atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, t.y. neturintys teisinio išsilavinimo, jeigu jie atstovauja kartu su advokatais ir advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Ši įstatymų leidėjo padaryta išlyga pateisinama tuo, kad advokato ar advokato padėjėjo, t.y. kvalifikuotų teisininkų, dalyvavimas užtikrina tinkamą procesinį atstovavimą.

CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Pažymėtina, kad CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardintos įstatymo nustatytos išimtys, nurodant procesinius veiksmus, kuriuos būtina atskirai aptarti įgaliojime: atstovo įgaliojimai pateikti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą. Visų CPK 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinių veiksmų atlikimas yra aptartas pareiškėjos 2010 m. vasario 2 d. pavedimo sutartyje, t.y. J.S. suteikta teisė atstovaujamosios vardu atlikti visus procesinius veiksmus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas.

Taigi, atsižvelgiant į CPK 59 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog advokatė turėjo teisę pareiškėjos vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, tačiau šių veiksmų atlikimas buvo aptartas 2010 m. vasario 2 d. pavedimo sutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad būtų galima pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytus trūkumus, nebuvo būtina prašyti pareiškėją atvykti pas advokatę asmeniškai, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėja yra užsienyje ir ši aplinkybė advokatei buvo žinoma. Kaip jau buvo minėta, 2010 m. balandžio 19 d. prašymą atvykti advokatė grindžia atskirojo skundo pasirašymu bei pozicijos byloje suderinimu, tačiau nenurodo, kokią poziciją asmeniškai su pareiškėja būtina suderinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad advokatė, nustatydama pareiškėjai privalomo elgesio situaciją – asmenišką atvykimą pas advokatę, turėjo nurodyti ne tik apsilankymo datą ir laiką, bet ir aiškiai bei vienareikšmiškai išdėstyti apsilankymo tikslą.

Klaipėdos tarnyba 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1723 (b.l. 97-99) informavo pareiškėją, kad tarnyboje gauti advokatės M.S. pranešimi, kuriais advokatė informuoja, jog pareiškėja nebendradarbiauja su paskirta advokate, o iškilus tarp pareiškėjos įgalioto atstovo J.S. ir advokatės interesų konfliktui, advokatė negali per įgaliotą atstovą teikti antrinę teisinę pagalbą. Remdamasi pateiktais advokatės pranešimais ir atstovo pagal pavedimą raštais, tarnyba pasiūlė pareiškėjai bendradarbiauti su paskirtąją advokate asmeniškai arba per kitą atstovą pagal įgaliojimą. Tarnyba pareiškėją informavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu pati pareiškėja nebendradarbiaus su paskirtąją advokate bei piktnaudžiaus savo procesinėmis teisėmis, pasiūlė susisiekti su advokate iš anksto suderintu laiku, išsakyti savo pageidavimus, teisinės pozicijos byloje pagrįstumą.

2010 m. gegužės 19 d. Klaipėdos tarnybos rašte nurodyta, kad pareiškėja informuojama gautų advokatės pranešimų pagrindu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog antrasis advokatės pranešimas dėl nebendradarbiavimo parašytas ir tarnyboje gautas 2010 m. gegužės 20 d., t.y. sekančią dieną po minėto rašo priėmimo. 2010 m. gegužės 20 d. pranešime (b.l. 100) Klaipėdos tarnybai advokatė dėl interesų konflikto su pareiškėjos atstovu prašė skubiai spręsti advokato pakeitimo klausimą; 2010 m. rugpjūčio 10 d pranešime (b.l. 101-102) nurodo apie interesų konfliktą su pareiškėją atstovaujančiu atstovu J.S. bei teigia, kad nuo 2010 m. gegužės 25 d. (po atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarties apskundimo projekto parengimo) pareiškėja nei asmeniškai, nei per savo atstovą su ja nebendradarbiauja, todėl prašė pareiškėjai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų pagrindu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra sąvokos „nebendradarbiauja“ apibūdinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilinius, 2000, psl. 78) sąvokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikšmė aiškinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sąvokos antonimas reikštų priešingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirta advokate Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.

Skundžiamas sprendimas iš esmės argumentuojamas tuo, jog pareiškėja buvo informuota, kad dėl iškilusio interesų konflikto antrinės teisinės pagalbos teikimas per atstovą Joną Sinkevičių yra apsunkintas, tačiau pareiškėja asmeniškai nei su tarnyba, nei su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate nesusisiekė, nebendravo ir savo pozicijos dėl teisinės pagalbos turinio tiesiogiai neišsakė, taip pat nevykdė kitų įstatymo nustatytų pareigų: teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; nepranešė tarnybai ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jos teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos tarnyba 2010 m. gegužės 19 d. pranešime pareiškėjai nenurodė, kad ji privalo pateikti papildomą informaciją, turinčią įtakos jos teisei gauti antrinę teisinę pagalbą, antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nutraukta ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu (pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims) ir ne 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą), bet minėto straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – dėl nebendradarbiavimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime nurodytas pareiškėjos elgesys nelaikytinas pareigos bendradarbiauti, numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, nevykdymu, įvertinus tai, jog pareiškėja turėjo savo įgaliotą atstovą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama taip, idant suteiktų teisę antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui kreiptis dėl jo pakeitimo kitu advokatu ne tik kilus interesų konfliktui, bet ir esant kitoms svarbioms aplinkybėms, kurias advokatas subjektyviai suvokia kaip kliūtis kokybiškai ir efektyviai teikti antrinę teisinę pagalbą, - nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis laikytinas pareiškėjos įgalioto atstovo priekaištai advokatei, nepakankamas pasitikėjimas ja. Nustačiusi šias aplinkybes, Klaipėdos tarnyba turėjo spręsti klausimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės pakeitimo, o būtent tai ir prašė advokatė savo 2010 m. gegužės 3 d. ir 20 d. prašymuose, bet ne nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Darytina išvada, kad Klaipėdos tarnyba nepagrįstai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl šis sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos E.V. (V.) skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-193-10.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.