- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-990-109/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00518-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L., L. K.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-652/2010 pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „Talka“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. K. 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su skundu (b. l. 2), kuriuo prašė CPK 594 straipsnyje nustatyta tvarka įpareigoti antstolį panaikinti asmeninio turto areštą. Nurodė, kad antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 straipsnį, kadangi vykdomąjį dokumentą pateikė šios teisės neturintis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 16) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir priteisė iš L. K. 8,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad antstolis Saulius Virbickas 2010-02-01 patvarkymu priėmė vykdyti L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriaus Vytauto Kucevičiaus jam pateiktą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2482-230/2009 2009-08-05 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. nuostatas, taikomas ir individualioms įmonėms, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai, šiuo atveju įmonės savininkas, netenka savo įgaliojimų ir šias funkcijas perima įmonės administratorius. Todėl antstolis Saulius Virbickas iš L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriaus Vytauto Kucevičiaus priimdamas vykdyti Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto taikymo įmonės savininko L. K. bei jo sutuoktinės J. K. turtui ir piniginėms lėšoms, CPK nuostatų nepažeidė, kadangi vykdomąjį dokumentą priėmė iš jį paduoti turinčio teisę asmens (CPK 651 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21-22). Apeliantas nurodo, kad jis negavo suinteresuoto asmens atstovo bankroto administratoriaus atsiliepimo į skundą, todėl negalėjo atsikirsti į jame išdėstytus argumentus. Apeliantas mano, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog valdymo organai praranda įgaliojimus įmonei iškėlus bankroto bylą, tačiau čia nekalbama apie tai, kad įmonės savininko ir įmonės valdymo organų įgaliojimai pereina bankroto administratoriui, kaip nurodoma teismo nutartyje. Administratoriaus veiklos ribos nustatytos ĮBĮ 11 straipsnyje, jam nėra perduodamos įmonės savininkų funkcijos. Jeigu teismo nutartis liktų galioti, ji reikštų, kad administratorius turi teisę disponuoti ne tik įmonės turtu, bet jis turi pareigą atsiskaityti ir su įmonės kreditoriais. Administratorius, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu turi pareigą vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, tačiau tai ne sprendimai, liečiantys įmonės savininkų turtą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 18 punktas įrodo, kad įmonės savininkai netenka ne visų savo teisių, o tik įmonės valdymo organų įgaliojimų. Taigi, administratorius negali tapti įmonės ir jos savininkų turto savininku, kadangi tai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamybės principą. Kadangi įmonės bankroto administratorius neįgauna bankrutuojančios įmonės savininkų teisių, taigi negali veikti savininko vardu ir pateikti antstoliui įmonės savininkui skirtą teismo vykdomąjį dokumentą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Virbickas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 28) prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Suinteresuoto asmens bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ atstovas bankroto administratorius prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą joje nurodytais motyvais (b. l. 30-32).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumą.
CPK 651 straipsnio 2 dalis išdėsto aplinkybes, kurias antstolis turi patikrinti prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 4 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad antstolis pažeidė teisės aktų nuostatas, nes priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš šios teisės neturinčio asmens – įmonės bankroto administratoriaus, ko pasėkoje buvo areštuotas pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009-09-01. Bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratoriumi buvo paskirtas advokatas Vytautas Kucevičius.
L. K. IĮ „Talka“ yra individuali įmonė, kurios atsakomybė yra neribota ir šios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto. Siekiant užtikrinti visų kreditorių interesus, L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje buvo areštuotas šios įmonės savininkų turtas, kadangi CK 250 straipsnio 4 dalis numato, jog tais atvejais, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsniu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šis įstatymas taikomas ir individualioms įmonės. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, sutinkamai Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir šias funkcijas perima įmonės bankroto administratorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei, įgaliojimų netenka ir įmonės savininkas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju bankroto administratorius perima ne įmonės savininko, o įmonės valdymo organų funkcijas (tame tarpe ir savininko, kaip valdymo organo), kurių pagrindu administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, šiuo atveju privalėjo pateikti antstoliui 2009-08-05 Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonės savininko ir jo sutuoktinės atžvilgiu.
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.