- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- ATP-37-332/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-41-3-01174-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir nubaustas 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimu.
R. V. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 6 d., 12.50 val., Šiaulių r., Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini) km, vairavo A. V. priklausantį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis (2,09 promilių) girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai per šiuos kalendorinius metus, kai buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. V. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nekonfiskuoti transporto priemonės. Apeliantas nurodo, kad teismas nutarė konfiskuoti jam nuosavybės teisę nepriklausantį automobilį. Automobilio savininkas yra jo tėvas, kuris kartais jam leisdavo naudotis savo automobiliu, tėvas nežinojo, kad jis (apeliantas) neturi teisės vairuoti automobilio ir kad automobilį vairuos išgėręs. Apeliantas nurodo, kad už jo nepateisinamą poelgį neturi nukentėti jo tėvas, kuris automobiliui įsigyti išleido savo santaupas. Mano, kad šios aplinkybės yra išskirtinės, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jo tėvo automobilio nekonfiskuoti
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į R. V. apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau skundu kelia nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo ,taikant ATPK 30¹ straipsnį, nekonfiskuoti transporto priemonės „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš bylos duomenų matyti, kad R. V., būdamas 2010 m. lapkričio 10 d. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kai jam paskirta 1100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., nepasibaigus nuobaudos vykdymo laikui, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šią apelianto veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį.
ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas nustatytas kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda.
Galimybė paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos reglamentuota ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta minėtos teisės normos taikymo išimtis – asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Taigi, pagal šias teisės normas darytina išvada, kad asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka pripažintam kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ATPK nėra numatyta galimybė neskirti šio straipsnio sankcijoje numatyto privalomo transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilis „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvui, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo, nes ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. V. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo R. V. elgesio ir nesilaikymo visuomenėje nustatytų normų pasekmė
Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio keisti apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.