Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-304-948/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
2-304-948/2015
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-01558-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
R. P.
Išvadą teikia
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos VTAS, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-304-948/2015Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01558-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 116.1; 116.6.1 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Ž. K.,dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovei advokatei N. P.,

nedalyvaujant atsakovui R. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2011-12-15 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas R. P., gimęs 1985-08-29, yra dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš jo uždarbio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 4680,00 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 metus iki pareiškimo padavimo teismui dienos, sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant vaiko motiną R. V.. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas atsakovas kas mėnesį perveda į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB Vilniaus bankas, sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ji atleista (b.l. 3, 4).

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2007 m. vasarą ir gyveno su juo faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį. Buvo penktą mėnesį nėščia, kai atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už padarytą nusikaltimą. Po pusantų metų atsakovas išėjo į laisvę, aplankė ją su dukra, neneigė, kad dukra yra jo vaikas. Paskui atsakovas vėl apsivogė. Vėliau sužinojo, kad atsakovas turi kitą šeimą. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo jokia forma – nei pinigais, nei daiktais. Paskutinį kartą atsakovas aplankė dukrą, kai jai buvo 3 metai - atsakovas buvo atvažiavęs pas ją į Joniškėlį, dukrai atvežė lėlę. Atsakovas niekada neneigė, kad tai jo vaikas, tačiau raštiškai to nepatvirtino. Vaiku rūpinasi viena. Registruota darbo biržoje, gauna 580 Lt pašalpą. Nuosavybės teise turi vieno kambario butą. Dukra lanko darželį, eina į paruošiamąją grupę. Per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti išleidžia daugiau nei 300 Lt, už darželį moka 8 eurus. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Liudytoja B. J. parodė, kad laikotarpiu 2007-2008 m. dirbo socialine darbuotoja, teikė paslaugas N. Radviliškio seniūnijoje gyvenančiai ieškovės motinai. R. V. tuomet gyveno pas savo motiną kartu su atsakovu R. P., ir laukėsi kūdikio. Bendravo su atsakovu, patarinėjo atsakovui ir ieškovei. Atsakovas pripažino, kad ieškovė laukiasi jo vaiko.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – telefonu ir viešo paskelbimo būdu.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašo nagrinėti bylą šios institucijos atstovui nedalyvaujant. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, kuria palaiko ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kadangi turi būti ginami vaiko interesai (b.l. 17, 83).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste (LR CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, apie bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą teisme atsakovui buvo žinoma, teismo šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai (b.l. 25, 35, 36, 37). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdžius atsakovas neatvykdavo, neatvykimo priežasčių nenurodydavo. 2012-10-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l. 60). 2015-03-16 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo paieška buvo nutraukta, nustačius, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Joniškio r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 69, 70). Atsakovui teismo siųsti šaukimai buvo gražinti su atžyma, kad neatsiėmė pašte (b.l. 76, 77). Užklausus VSDFV apie atsakovo įdarbinimą, gautas atsakymas, jog atsakovas iki 2015-01-10 d. dirbo pagal verslo liudijimą (b.l. 71). 2015-04-07 teismas nutarė įteikti teismo šaukimą atsakovui R. P. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b.l. 80, 81). Be to, atsakovas 2015-04-07 telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo informuotas apie 2015-04-29 d. 9.30 val. įvyksiantį teismo posėdį pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išaiškintos neatvykimo pasekmės (b.l. 82). Atsakovas, kuriam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į 2015-04-29 teismo posėdį neatvyko. Teismas sprendžia, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o tai pripažįstama piktnaudžiavimu procesu, todėl teismas, įvertinęs tokį atsakovo elgesį kaip prieštaraujantį teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui, išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, kadangi tai buvo būtina ieškovės dukters interesais.

Sutinkamai su CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo matyti, kad E. V. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina yra ieškovė R. V., įrašų apie tėvą vaiko gimimo liudijime nėra (b.l. 5). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje kategoriškai teigia, kad šio vaiko tėvas yra atsakovas. Ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vaiko pradėjimo laikotarpiu bendravo ir palaikė intymius santykius su spėjamu vaiko tėvu – atsakovu, ir kad atsakovas pripažino, jog ieškovė laukiasi jo vaiko. Ieškovės ir liudytojos paaiškinimų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Tuo tarpu, atsakovas, nors ir žinodamas apie teisme iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, ar paneigiančius patį tėvystės faktą, be to, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, neimdavo teismo šaukimų. Todėl visos šios byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (CK 3.148 str. 2 d.). Minėti faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti, todėl byloje esančių įrodymų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkintinas ir atsakovas R. P. pripažintinas E. V., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvu (CK 3.146, 3.148 str.).

Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 str. įtvirtintu šeimos santykių teisinio reglamentavimo principu, ir vienas iš šio straipsnio aspektų yra tas, jog vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai būtiną minimalų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį. Sutinkamai su CK 3.156 str., tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, atsižvelgia į LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, kad ir kokie būtų jo poreikiai, nei tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą pagrindė būtiniausiomis mėnesio išlaidomis. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo teismui ieškovė nurodė, kad gimus dukrai, atsakovas išlaikymo dukrai jokia forma neteikė, nepadėjo jos auginti, o jos finansinė padėtis yra sunki, bedarbė, gyvena iš gaunamos pašalpos, nuosavybės teise turi 1 kambario butą Joniškėlyje. Posėdžio metu ieškovė parodė, kad dukros poreikiams per mėnesį išleidžia kiek daugiau nei 300 Lt. Tačiau dukrai augant ir rudenį pradėjus eiti į mokyklą, atsiras papildomų išlaidų. Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovas yra gana jauno amžiaus, duomenų, kad būtų nedarbintas, byloje nėra, iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad yra dirbantis (nors ir nepastoviai), todėl pajėgus teikti išlaikymą vaikui. Taip pat atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje suformuotą orien­ta­ci­nį kri­te­ri­jų dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­mo, atsižvelgiant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, jog vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li būti mažes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2015-05-15 iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Kadangi ieškovė pripažino, kad vaiko išlaikymui skirdavo kiek daugiau nei 300 Lt per mėnesį, kadangi daugiau skirti nebuvo pajėgi finansiškai, todėl teismas mažina prašomą priteisti išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį, skaičiuojant už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-12-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2015-05-14. Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 4680,00 Lt (1355 Eur) išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos priteisimo (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str.). Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl ji uzufrukto teise tvarko jo išlaikymo lėšas (CK 3.190 str.). Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali kisti (CK 3.201 str.). Priteista suma kasmet yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Ieškinys patenkintas iš dalies – neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas iš dalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 96 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Šias išlaidas sudaro: 40 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 135 Eur žyminis mokestis už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 175 Eur žyminio mokesčio bei 119 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 392 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) nuo 2015-05-15 iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) nuo 2011-12-15 iki 2015-05-14.

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1355 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) dydžio išlaikymo vaikui E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas atsakovas kas mėnesį perveda į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB Vilniaus bankas.

Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 16,39 Eur (šešiolika eurų 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė