Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-314/2015 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui A. M., institucija teikianti išvadą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nevertino ieškovo pateiktos žemės sklypo atidalijimo plano atitikties Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu 3D-452/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo", nustatytiems sklypų formavimo ir pertvarkymo principams (Taisyklių 32, 33, 34 punktai). Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą žemės sklypo dalis, plane pažymėta nuo 18 taško iki 20 taško, yra absoliučiai neracionalios formos ir nefunkcionali, nes ji nepanaudojama pagal paskirtį apskritai. Teismas neįvertino, ar nebus pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, be to, nenustačius viso daikto ir kiekvieno bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto dalies individualios rinkos vertės, gali būti pasirinktas netikslus ir neteisingas turto atidalijimo būdas. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog, sudarant pirkimo pardavimo sutartį, nebuvo aptartos atsakovui tenkančios žemės sklypo ribos. Sklypo pirkimo metu nebuvo sudarytas (nubrėžtas) žemės sklypo dalies išdėstymo planas, šalys buvo susitarusios žodžiu dėl to, jog atsakovui atiteks visa žemės sklypo dalis, esanti tarp kelio ir upelio, rytinėje dalyje, ir jeigu žemės ploto neužteks atsakovui atiteks dalis žemės sklypo esanti už upelio. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad tokios neracionalios ir nefunkcionalios dalies, kokia teismo sprendimu atiteko atsakovui, jis apskritai nebūtų pirkęs, o prioritetą suteikė ieškovo teisėms ir interesams. Aplinkybė, jog atsakovas žemės sklypą pirko investavimui neturėtų būti vertinama ieškovo naudai ir atsakovo nenaudai.Teismas netinkamai ir neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovas, iškasęs tvenkinį žemės sklype, atliko žemės sklypo pagerinimus, nes jie atlikti savavališkai ir be atsakovo sutikimo. Todėl ši aplinkybė negali būti reikšminga sprendžiant dėl daikto atidalijimo, juo labiau, jog tvenkinys iškastas (padidintas) ir atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies sąskaita. Pažymi, kad ieškovas be atsakovo rašytinio sutikimo žemės sklype vykdė savavališką gyvenamojo namo ir kt. statinių statybą, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, jog ieškovas žemės sklypą prižiūri, naudoja ir puoselėja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje sprendžiamas bendrosios dalinės nuosavybės teise dviem bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo atidalijimo klausimas.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo daiktą – 12.0589 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-27;). Ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 8.3439 ha, atsakovui - 3.715 ha. Žemės sklypą 12.0589 ha sudaro: 3,20 ha žemės ūkio naudmenų (1,05 ha ariamos ir 2,15 ha pievų), 6,8289 ha miško, 0,12 ha servitutinio kelio, 0,25 ha užstatyta namų valda, 0,21 ha vandenų, 1,45 ha kitos žemės (t.1, b. l. 19;). Ieškovas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo jas atkūrus vadovaujantis Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Šiame žemės sklype yra ieškovo nuosavybės teise valdoma namų valda – 1922 metais pastatytas gyvenamasis namas su kitais statiniais, joje gyvena ieškovas su šeima. Tuo tarpu atsakovas dalį ginčo žemės sklypo įgijo 2005 10 25 pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios sudarymo metu nebuvo sudarytas (nubrėžtas) parduodamos žemės sklypo dalies išsidėstymo planas ar schema visame žemės sklype. Atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad visas žemės sklypas pardavimo dieną faktiškai sudarė ne 12,8600 ha (b. l. 86;), bet 12,0589 ha (b. l. 25, 137), t. y. buvo 0,8011 ha mažesnis. Tokiu būdu, atsakovui nusipirkus 3,2150 ha žemės sklypo dalį ne iš 12,8600 ha, bet iš viso 12,0589 ha ploto, ieškovui nekeliant klausimo dėl 2015 10 25 pirkimo pardavimo sutarties keitimo; paaiškėjo, kad atsakovui gali neužtekti „už upelio“ esančio žemės sklypo, kadangi pardavėjo faktiškai valdoma sklypo dalis sumažėjo (0,8011 ha dydžiu), o pirkėjo išliko nepakitusi (3,2150 ha). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl to, jog atsakovui nusipirktos žemės (3.715 ha), esančios už upelio sklypo rytinėje dalyje, nepakako, yra būtina papildomai suformuoti žemės sklypo dalį, esančią kairėje upelio pusėje (vakarinėje dalyje), bei į tai, kad ginčo žemės sklype pagrindinė miško dalis išsidėsčiusi vakarinėje šio žemės sklypo dalyje, upelis išsidėstęs rytinėje žemės sklypo dalyje, upelio vaga dalija sklypą į dvi dalis (rytinę ir vakarinę), vakarinėje dalyje nuo upelio išsidėsčiusi ieškovo namų valda, rytinėje dalyje statinių nėra, ten pieva ir dalis miško, sprendė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas (b. l. 108) geriausiai užtikrintų šalių teises, tolesnį atidalintų žemės sklypų naudojimo racionalumą ir nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka argumentuodamas tuo, jog teismas nevertino ieškovo pateiktos žemės sklypo atidalijimo plano atitikties Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4d. įsakymu 3D-452/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo", nustatytiems sklypų formavimo ir pertvarkymo principams (Taisyklių 32, 33, 34 punktai). Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pagal minėtų taisyklių 32 p. žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimosi būdą; žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 p.); žemės ūkio paskirties sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuotos statmenai horizontalėms arba vyraujančių darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad, dirbant žemę, būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų. (Taisyklių 34 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateikto žemės sklypo atidalijimo plano atitikties aukščiau nurodytiems principams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus žemės sklypo pertvarkymo projektus ir spręsdamas dėl šalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgė į faktinį žemės naudojimą, kiekvieno bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino ir ieškovo ir atsakovo pateiktus žemės sklypo atidalijimo variantus, aptarė jų racionalumą, funkcionalumą ir, teikdamas prioritetą ieškovo pateiktam pasiūlymui, motyvavo, kodėl atsakovo pasiūlytą projektą atmetė. Nors apeliantas skunde teigia, pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą žemės sklypo dalis, plane pažymėta nuo 18 taško iki 20 taško, yra absoliučiai neracionalios formos ir nefunkcionali, dėl to ji nepanaudojama pagal paskirtį apskritai, tačiau remiantis šiuo argumentu nėra pagrindo atsakovo pateikto projekto vertinti labiau atitinkančiu šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantas, siekdamas, kad jam atitektų proporcingos formos žemės sklypas, siūlo kairėje upelio pusėje esančią žemės sklypo dalį atidalinti pagal liniją, plane išdėstytą ir pažymėtą taškais 1,2,3,31,17 (b. l. 84,), pagal kurią apie 2/3 vandens telkinio atitektų atsakovui, taip pat atsakovui atitektų dalis ieškovo dirbamos žemės su pasodintų eglaičių (apie 100 metrų) eile (žyminčia dirbamos žemės ribą) (b. l. 107). Atsakovas tokį atidalijimo būdą argumentavo tuo, kad tokiu būdu bus galima visu sklypu naudotis pagal tikslinę jo paskirtį, tačiau kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimų ir apeliacinio skundo argumentų, apeliantas sklypą matė tik vieną kartą, juo niekada nesinaudojo ir neketina naudotis, nes jį pirko investavimui. Teisėjų kolegija šio klausimo išsprendimui svarbias laiko aplinkybes, jog, įsigydamas dalį žemės sklypo, atsakovas žinojo, kad jis įsigyja tik žemės sklypo dalį iki upelio. Tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypas nuo 12,8600 ha ploto sumažėjo iki 12,0589 ha ploto. Apelianto pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyta žemės sklypo dalis nepakito ir liko 3,7150 ha ploto, o ieškovo dalis atitinkamai sumažėjo tik dėl to, kad ieškovas neinicijavo pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo paaiškėjus aplinkybei, kad žemės sklypo plotas yra ne toks, koks nurodytas pirkimo pardavimno sutartyje, o netgi 0,8011 ha mažesnis. Itin svarbia aplinkybe pripažintina tai, jog apeliantas pripažino, kad, sudarant pirkimo pardavimo sutartį, buvo sutarta, jog jis perka žemė sklypo dalį už upelio. Sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį neatlikus kadastrinių matavimų, neigiamas pasekmes prisiėmė ir apeliantas. Todėl, esant tokiai situacijai ir įvertinus tai, kad atsakovui tenkantis žemės sklypo plotas atitinka jo turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad atsakovas žemės sklypą nusipirko investavimui, nesinaudoja ir nesidomi faktine jo būkle, o ieškovui tenkantis žemės sklypo plotas sumažėjo, jis nuolat gyvena ginčo žemės sklype, jį prižiūri, naudoja, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekis kuo pelningiau parduoti žemės sklypą nesuteikia pagrindo teikti prioritetą atsakovo pateiktam planui, pagal kurį atsakovui tektų visa upelio vaga (t. 1, b. l. 84). Pagal ieškovo sklypų atidalijimo projektą riba tarp sklypų nuvesta per tvenkinio vidurį, pagal gamtinį reljefą (taškai Nr. 15, 16), riba eina nuo upelio įtekėjimo į tvenkinį ir ištekėjimo iš tvenkinio taškus (t. 1, b. 1. 108). Todėl tvenkinio padalijimas per pusę lygiomis dalimis šalims sudaro vienodas galimybės naudotis gamtiniu objektu, suteikia pastovumą ir aiškumą sklypų valdytojų santykiuose, o tuo visiškai išlaikomas interesų proporcingumo principas ir tuo pačiu toks planas atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Pirmosios instancijos teismas būtent tuo ir vadovavosi, t. y. įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovo siūlomas atsidalijimo būdas yra priimtiniausias.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neįvertino, ar nebus pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, be to, nenustačius viso daikto ir kiekvieno bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto dalies individualios rinkos vertės, gali būti pasirinktas netikslus ir neteisingas turto atidalijimo būdas. Teisėjų kolegija nepripažįsta teisingais šiuos skundo argumentus ir pažymi, kad pagrindinis ir lemiamas kriterijus, kuriuo remiantis konkrečiam turto, taigi ir žemės sklypo savininkui ar savininkams yra paskiriama natūra konkreti turto (žemės sklypo) dalis, atidalijant iš bendrosios nuosavybės, yra jos ploto atitikimas savininko nuosavybės teise valdomai nuosavybės daliai. Kiti kriterijai yra tik pagalbiniai, išvestiniai ir kiekvieno ginčo atveju vertintini individualiai. Ginčas nėra turtinio pobūdžio, kuomet svarbiausiu ir lemiamu kriterijumi teisingam jo išsprendimui tampa priteisiamo nuosavybėn turto vertė (kaina). Antra vertus, šiuo konkrečiu atveju byloje neatsirado ir jokio realaus šalių pateiktų įrodymų prieštaringumo, susijusio su atidalinamų sklypų dalių verte, su jų akivaizdžiu arba numanomu nelygiavertiškumu. Apeliantas spėjimu tik dėl galimo būsimo sklypų nelygiavertiškumo ir tuo jo teisių ateityje pažeidimo jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, nors būtent jam tokioje faktinėje situacijoje tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Todėl nesant visiškai jokių objektyvių duomenų (turto vertinimo ataskaitų, duomenų apie sklypo dalių landšafto, reljefo netapatumą ir dėl to nelygiavertiškumą, ar kitokių svarbių aplinkybių natūroje egzistavimo), sudarančių prielaidas numanyti apie aiškų sklypo dalių verčių (kainų) neatitikimą pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą, teismui nekilo būtinybė aiškintis šalims tenkančių žemės sklypų dalių vertingumo.

Apelianto argumentai dėl teismo netinkamo ir neteisingo aplinkybių, susijusių su ieškovo savavališkai atliktais žemės sklypo pagerinimais ir pastatų rekonstravimo darbais atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir neįtakojantys teismo sprendimo pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Pirmosios instancijos teismas būtent tuo ir vadovavosi, t. y. įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovo siūlomas atsidalijimo būdas yra priimtiniausias.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.