Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, kaltinamajam E. D. ir jo įstatyminiam atstovui R. D., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, nukentėjusiojo O. M. atsovei O. G., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K., viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 kl., pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2020-11-20 nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21976-20, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p.; 2) 2021-07-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri 2022-02-11 pakeista į 45 arešto bausmę; 3) 2022-02-11 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bei 2022-04-20 Vilkaviškio rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13132-22, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,, kaltinamas pagal LR BK 140 tr. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2022-04-14 apie 14.00 val., prie Vilkaviškio profesinės mokyklos, esančios S. Nėries g. 40, Vilkaviškis, mušė mažametį O. M., gimusi (duomenys neskelbtini), tyčia delnu vieną kartą sudavė į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis E. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2022-04-14 apie 14.00 val. prie Vilkaviškio profesinės mokyklos, esančios S. Nėries 40, Vilkaviškis, leido laiką su 7 m. savo mažesniu broliu E. D.. Minėtu laiku pamatė link jo ateinančius, to pačio namo kuriame jis gyvena, brolius dvynius dešimtmečius O. ir O., kurių pavardžių nežino. Kadangi prieš kelias dienas, jam brolis E. D. pasiskundė, kad O. šiam „praskėlė“ ausį, todėl nusprendė išsiaiškinti, kodėl O. mušė jo brolį. Jam beeinant link O. su O., šie jį pamatę kažkodėl tai pabėgo, mano, jog išsigando. Jis šių nesivijo. Jis jokio smūgio delnu O. į veidą nesudavė. Šio įvykio metu, be O. su O. ir jo brolio kitų asmenų nebuvo.

Teisminio posėdžio metu, E. D. taip pat nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Su broliu buvo lauke, pamatė O. ir nuėjo paklausti kodėl skriaudžia brolį. Pats brolis pasakė, kad prie jo lenda. Buvo netoli stadiono. Įvykis buvo ne balandžio 14, o prieš tai dieną. Jie grįžo iš mokyklos. Jo brolis ir abu M. buvo. Prieš tai dieną buvo sumuštas jo brolis. Ėjo aiškintis, kodėl jo brolį muša. Jie nesibardavo, patys vaikai prisikabinėja. Jie ėjom link namų ir pamatė juos, bei ėjo link jų. Apie metrą atstumas buvo tarp jo ir O.. Jie bėgo iš pradžių, o paskui sustojo ir nebėgo, nes sakė, kad vis tiek pagaus. Nuėjęs pasakė kodėl prie brolio kabinėjasi. Tada brolis buvo netoli stadiono. Jis peiėjo prie jų. Kažką tik pasakyti ir iš karto rašo pareiškimą. Už smurtinius nusikaltimus yra jau teistas. Jis tik prie jų priėjo gražiai pasikalbėti. Jie gal turi priežastį apklabėti. Nes nesutaria. Jie jaunesni. Paklausė, kodėl muša. Matė brolio ausį praskeltą. Jie ėjo į mokyklą ir stumdė jo brolį ir į stulpą trenkė ir ausį praskėlė. Mama aiškinosi, o jis tiesiog paklausė. Visi tame pačiame name gyvena, tik kitas aukštas. Jie su jais nesutariam, jie visada skųsdavosi. Nei vieno karto tokio nebuvo, kad pareigūnai, tai pirmas kartas. Dėl brolio ar kreipėsi nežino. Kodėl broils pasakė, kad mate kaip mušė nežino.

Kaltinamajam nepripažinus kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisme nebuvo galimybės įrodymus tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors kaltinamasis E. D. savo kaltės nepripažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismas laiko, kad jo kaltė pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu pagarsinus duotus parodymus nukentėjusysis mažametis liudytojas O. M. parodė, kad tą dieną atvažiavęs su dviračiu „E.“ smarkiai sudavė jam vieną kartą su delnu per veidą. Jam dėl to skaudėjo kokias 3-4 min. ir dėt to jis verkė. Dėl to kas įvyko jis pasiskundė motinai, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu kaip jam sudavė „E.“ per veidą be jo brolio ir „E.“ brolio kitų asmenų nebuvo. „E.“ brolis smūgio momento nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs. Jis prieš dieną buvo netyčia sudavęs „E.“ broliu per veidą ( b.l. 31-33).

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir mažametis liudytojas O. M. (b.l. 39-41).

Mažametis liudytojas E. D. parodė, kad vieną dieną jam netyčia O. pataikė su ranka per ausį bei apie tai sužinojo jo brolis. Jis nežino ar tą dieną, kurią nepamena, jo brolis E. sudavė O. per veidą, tačiau lauke brolis pasigavo O., tačiau ką šiam darė jis nematė. Pats brolis E. jam pasakė, kad sudavė su ranka O. per veidą. Daugiau be O. ir jo brolio kieme žmonių nebuvo (b.l. 44-46).

Liudytoja O. G. parodė, kad 2022-04-14 apie 14.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) sugrįžęs sūnus O. M. jai papasakojo, jog pažįstamas E. D. prie profesinės mokyklos, esančios S. Nėries 40, Vilkaviškis šiam sudavė su delnu per veidą dėl ko šis jautė fizinį skausmą. Kadangi E. D. tai daro jau ne pirmas kartas, todėl, nori, jog šis būtų nubaustas. prieš jos vaikus (b.l. 1, 15-16).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra vieta, esanti prie pastato S. Nėries 40, Vilkaviškis (b.l. 11-12).

Specialisto išvada Nr. G 240/2022(09) nustatyta, kad klinikiniais duomenimis sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas (b.l. 56).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo O. M. atstovė O. G. parodė, kad jos vaikas grįžo iš lauko verkdamas su žandu raudonu ir pasakė, kad E. sumušė. Iškvietė policiją, o policija išsivežė į komisariatą ir ten iškvietė medikus. Buvo raudonas žandas. Kai medikai nieko baisaus nerado, tai nebuvo pas ekspertą, nematė pagrindo. Policija liepė rašyti pareiškimą. Nevežė pas ekspertą, nes nieko nerado medikai. Ji su D. nesipyko, vaikai pykosi. Kieme apsižodžiuodavo. Šiaip parbėgęs vaikas nesiskųs, neverks. Ji įsitikus, kad taip buvo, kaip vaikas pasakojo. Ji su D. nekalbėjo. Kad skriaustų tai anksčiau nebuvo, tai pirmas kartas. Jis iš karto po įvykio parbėgo. Buvo raudonas žandas ir verkė, kairys žandas buvo sumuštas. Pirmas parbėgo, po to brolis parbėgo ir tą patį patvirtino parėjęs. Nesikreipė D. dėl jos vaikų elgesio. Ji tik parašė SMS, kad vaikai konfliktuoja. Ji su ja nesiaiškino. Su ja nekonfliktuoja, nėra jokio tikslo. Žodinių pokalbių neturėjo, tik SMS. Viena žinutė buvo. Prieš šitą įvykį, vasarą.

Įstatyminė atstovė R. D. parodė, kad tiki savo vaiku, kad jis nekaltas. Prieš tai jos sūnus E. D. važiavo į ekskursiją, bet buvo sumuštas dvynukų. Buvo visa ausis nubrozdinta. Ir tai yra ne pirmas kartas, kai jis nukenčia nuo tų dvynukų. Kreipėsi į socialinę darbuotoją, paklausė ką daryti. Ji nenori konfliktuoti nei su O.. Ji tuos vaikus susistabdydavo ir sakydavo arba jūs apsiraminat arba pradėsiu kviesti policiją ir rašyti pareiškimus. Dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos vaiko sumušimo. Dėl šio įvykio su savo vaikais aiškinosi. Jai E. pasakojo, kad papasakojo broliui, kad kažkuris iš dvynių einant į mokyklą apstumdė jį. E. dar buvo namuose, o E. parbėgo su kruvina ausimi. Ji nusifotografavo ir parodė socialinei darbuotojai. Sūnus vis tiek išėjo į mokyklą, išvažiavo į ekskursiją. Su E. jie buvo lauke ir sakė, kad pamatė dvynukus. E. toliau stovėjo prie stadiono, ėjo link namų, o brolis nuėjo su dvynukais pasikalbėti, bet greitai atėjo. Ji E. klausė ar tu juos mušei, sakė ne, o ji tik pasakė, kad nekištų prie brolio nagų. Nes tai ne pirmas kartas. Tie vaikai yra problematiški. Galėjo vienas brolis kitam užploti ir viskas. Meluoti sugeba gerai. Anksčiau negebėjo valdytis, o po to buvo pasitaisęs. Pas jį sukildavo agresija, paskui jis pasitaisė, neturėjom nusiskundimų, stengėsi nesivelti. Kai išsikvietė policijos pareigūnai, tada ir sužinojo.

Be to, teisminio posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, t.y. peržiūrėtos apklausos, kur mažamečiai liudininkai (vaikai) buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad būtų galima matyti vaiko emocinę būseną ir kokius parodymus jie duoda.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui vaikui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, E. D. kaltė padarius BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis E. D. savo kaltės nepripažino, nurodydamos, kad prieš nukentėjusį mažametį nesmurtavo, teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti būtent tokią kaltinamojo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusio ir tiesioginio liudininko kaltinamojo brolio E. D. parodymais, policjos pareigūnų surinkta medžiaga, kurie matė nukentėjusį iškarto po įvykio. Jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais, tame tarpe ir vaizdo medžiagos peržiūra. Be to, teismui neleidžia abejoti minėta įvykių raida ir Asmens apžiūros protokolas, kur užfiksuoti sužalojimai, dėl ko nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad buvo skriaudžiamas jo brolis. Tačiau kaip jis nurodo, dėl to jie konfliktavo tik žodžiu. Kaltinamojo pateikta versija, kad kaltinamasis išviso nenaudojo smurto, o iškilus žodiniam konfliktui tik ginčijosi, o nemušė nukentėjusio abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Jo parodymų nepatvirtino nei jo brolis, nei kiti liudininkai betarpiškai matę įvykį, nei policijos pareigūnų atlikta apžiūra ior surinkta medžiaga. Jis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu, kaip būtent, kad visą įvykį matė ir jo brolis, nors ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad brolis buvo jau pasišalines ir įvykio negalėjo matyti. Todėl šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Net ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad vienokiu ar kitokiu būdu ir anksčiau konfliktavo su nukentėjusiais. Dėl praeityje kildavusių konfliktų jau yra baustas, bei teistas. Dėl dalies atliekami tyrimai.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinačių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų (LR BK 140 str. 3 d.) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose byloje, už kurias bausmes jau atliko ar atlieka dabar, bei atliekasmi ikiteisminiai tyrimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (LR BK 54 str. 2 d., 55 str.). Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į jo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikaltimas yra nesunkus. Jis nelaikytinas recidyvistu nes yra nepilnametis, nors teisiamas ne pirmą kartą ir šiuo metu atlikėja realią laisvės atėmimo bausmę, bei vėl nusikalto. Todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį, kad ir nesunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, kas rodo jų polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas laiko, kad jam skirtina kiek mažesnė negu sankcijos vidurkį atitinkanti bausmės riba, atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes.

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnes negu įstatyme numatytas bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kadangi kaltinamasis E. D. yra nuteistas, o teismas neturi patikimų duomenų dėl kitų jo teistumų, bei dar neįsiteisėjusių nuosprendžių, prokuroro nuomone nuosprendžiai nebendrintini.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo: teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto nesumažintina 1/3 dalimi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu t. y. nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamas yra nepilnametis. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, nes gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis yra teistas ir baustas už ANK pažeidimus (T I b.l. 110-115).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas jam paskirta tinkamai ir nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ( b.l. 74-76).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Kitų proceso išlaidų nebuvo. Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: nėra.

Kadangi nėra patikimų duomenų apie paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymą, nuosprendžiai nebendrintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.