Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, MB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, VšĮ (duomenys neskelbtini), chirurgas, teistas: 2025-03-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. 2025-06-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2025-03-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti jam bendrauti su R. G. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaltinamas pagal BK140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui P. G., būtent: 2016 metais spalio mėnesį, namo esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo P. G. kambaryje, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam P. G. į kairės pusės viršutinę lūpą bei parvertęs ant grindų abejų savo rankų delnais sudavė 3 kartus į kairės pusės skruostą ir 3 kartus į dešinės pusės skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. G. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, iš kurių matyti, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, paaiškino, kad pareikštas įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta. Su sūnumi P. G. neturėjo gero ryšio, dažnai kildavo nesutarimų, kadangi jo prašydavo padėti prie buities darbų, o jis beveik visuomet atsisakydavo, teisindavosi, kad turi mokytis. Pamena, kai 2016 metų rudenį, apie spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, P. buvo (duomenys neskelbtini) metų. P. grįžo iš mokyklos namo, jie susitiko prie įėjimo į gyvenamąjį namą ir jo paprašė pagalbos padėti lauke atlikti darbus, kokius darbus, nepamena. P. jam atsisakė padėti ir pasakė, kad eis daryti namų darbus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. P. nuėjo į savo kambarį, kuris buvo antrame aukšte. Jis sekė paskui P. . Toliau su P. žodžiu konfliktavo, sūnus buvo labai piktas, kad jo prašo pagalbos prie namų ūkio darbų, sūnus prašė jo išeiti iš kambario, tempė už rankos iš kambario, konflikto metu, kai stovėjo vienas priešais kitą, staiga pakėlė prieš jį ranką lyg norėdamas trenkti, tačiau nesudavė. Abu buvo įpykę ir jis P. kambaryje, kuris buvo antrame aukšte prie elektros saugiklių, tarp kiliminių laiptų, spontaniškai iš rankos kumščio, kurios rankos nepamena, vieną kartą sudavė P. į kairės pusės viršutinę lūpą, dėl ko lūpoje atsivėrė kraujuojanti žaizda. Buvo labai piktas, kad sūnus jam priešinasi, ne pirmą kartą jo, kaip tėvo, neklauso, todėl apimtas emocijų pargriovė P. ant žemės ir abejų rankų delnais sudavė jam per abu skruostus, tiksliai neprisimena, bet mano, galėjo savo rankų delnais suduoti 3 kartus į kairės pusės skruostą ir 3 kartus į dešinės pusės skruostą. Supratęs, kad elgiasi negerai, kad buvo apimtas emocijų, paleido sūnų, sūnus atsistojo nuo grindų ir nuėjo į tualetą. Būdamas namuose, girdėjo jo daromus skambučius mamai R. G., kurios tuo metu namuose nebuvo, kur tiksliai ji buvo, nepamena. Ar dar kam nors pranešė apie konfliktą tarp jų, nepamena. Tuomet jis sūnui liepė sėsti į automobilį ir nusivežė į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur dirbo chirurgu. Į ligoninę siūti lūpą vežė jis, nes yra chirurgas ir tokius sužalojimus supranta. Sūnaus sužalojimo ligoninėje neregistravo, jokių dokumentų nepildė, nes skubėjo, norėjo greičiau sutvarkyti sūnaus kraujuojančią žaizdą. Ar jie ligoninėje buvo sutikę jo kolegas, nepamena. Susiuvęs lūpą P. , abu grįžo namo. Nurodo, kad, kai tarp jų su sūnumi vyko konfliktas, niekas nematė, namuose buvo vieni. Taip pat jau seniai su sūnumi nepalaiko jokio ryšio. Su pareikštu įtarimu sutinka, visiškai prisipažįsta kaltu. Labai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, mano, kad pasikarščiavo ir dėl apimtų emocijų atliko nurodytus veiksmus prieš sūnų. Ateityje tikrai stengsis nenusikalsti.

2025-04-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo P. G..

Iš ikiteisminio (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų kopijos.

2025-04-07 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d., 2024-02-14, papildomai apklausiama nukentėjusioji R. G. nurodė, kad 2016 ar 20(duomenys neskelbtini) m., kai sūnui P. G. buvo (duomenys neskelbtini) metų, konflikto metu tėvas A. G. jam trenkė kumščiu į lūpą ir ją praskėlė. Dėl prieš sūnų panaudoto smurto policijai nepranešė. Pagal R. G. papildomos apklausos protokole nurodytas aplinkybes reikalinga priimti procesinį sprendimą.

2025-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje nurodyta, kad atvykus adresu, (duomenys neskelbtini) matomas baltos spalvos mūrinis namas.

2025-06-02 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas R. G. prie liudytojo apklausos elektroniniu paštu pateiktas garso įrašas, kuriame girdisi jos ir vyro pokalbis.

Nukentėjusiojo P. G. parodymai, kad 2016 metų rudenį, apie spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, dėl to, kad tėčiui nesutiko padėti sugrėbti lauke lapus bei todėl, kad prašė jo išeiti iš kambario, tėtis supyko ir kambaryje prie elektros saugiklių, tarp kiliminių laiptų, iš rankos kumščio, kurios rankos nepamena, vieną kartą sudavė jam į kairės pusės viršutinę lūpą, dėl ko lūpoje atsivėrė kraujuojanti žaizda. Dėl šio smūgio jis patyrė fizinį skausmą, skalėje nuo 1 iki 10 patirtą skausmą vertina 6 balais. Toliau po smūgio į lūpą tėtis jį parvertė ant žemės ir abejų rankų delnais trankė jam per abu jo skruostus, tiksliai nepamena, tačiau iš rankų delnų galėjo suduoti 3 kartus į kairės pusės skruostą ir 3 kartus į dešinės pusės skruostą. Dėl šių tėčio veiksmų taip pat patyrė fizinį skausmą, skalėje nuo 1 iki 10 skausmą vertina 3 balais. Po trankymo per veidą tėtis jį paleido, jis atsistojo nuo grindų, pasakė jam, kad skambins mamai. Tėtis jam liepė sėsti į automobilį, jis atsisėdo automobilio gale ir jie važiavo siūti lūpos. Siūti lūpą jį vežė tėtis todėl, nes mama jam taip nurodė, kadangi jis jam padaręs sužalojimus jis ir turi prisiimti atsakomybę. Taigi tėtis jį nusivežė į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur dirbo chirurgu-(duomenys neskelbtini) . Tėtis jį be jokių registracijų iš karto nusivedė į chirurginį kabinetą, kur pats susiuvo lūpą. Dėl lūpos siuvimo jokių dokumentų nepildė. Pamena, kad, kai jį tėtis vedėsi į chirurginį kabinetą, jie sutiko jo kolegą G. S., jis matė kraujuojančią lūpą ir tėvo klausė, kas nutiko, tačiau, ar jis ką nors jam atsakė, nepamena. Tėtis, susiuvęs lūpą, parvežė jį namo. Nurodo, kad tuomet, kai tėtis jam sukėlė fizinį skausmą, šio įvykio niekas nematė, kadangi mama buvo išvykusi į seminarą, o sesers taip pat namuose nebuvo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, nes mama nenorėjo griauti šeimos, ji visuomet dėl jos stengėsi, kad ji būtų išsaugota. Apie įvykį papasakojo viską.

Liudytojos I. G. parodymai, kad apie įvykį ji sužinojo tik 2024 metais, tikslaus laiko neprisimena, pamena tik, kad išgirdo apie tai kalbant mamą su broliu, jie kalbėjosi dviese apie tai, kaip 2016 metų rudenį, kai mamos nebuvo namuose, tėtis sumušė P. , o vėliau vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę susiūti praskeltos lūpos.

Liudytojos R. G. parodymai, kad 2016 metais, maždaug spalio ar rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, atsiliepus išgirdo verkiantį, labai kukčiojantį savo sūnų, kuris jai pasakė, kad tėtis A. G. jį sumušė, praskėlė lūpą, jam bėga kraujas. Tai išgirdus iš sūnaus, ją ištiko šokas, sūnui pasakė ,,atvažiuoju“. Grįžo labai greitai, gal per 10 minučių. Įėjus į namus, pamatė sūnaus kruviną veidą, labai išsigando, dabar tik atsimena, kad pradėjo verkti ir šaukti ant vyro A. G., ką jam šaukė, nebeprisimena. Pamena, kad liepė vyrui vežti P. į ligoninę susiūti lūpą. Pati P. nevežė į ligoninę, todėl, nes vyras tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje chirurgu, tokius sužalojimus jis kaip specialistas išmano, todėl ir pasiuntė vyrą vaikui susiūti lūpą. Vis dėlto iki šiol gailisi, kad P. į ligoninę lūpos siuvimui nuvežė ne ji, kadangi vyras nusivežęs P. į ligoninę pats savarankiškai, be jokių įvykio registravimų, susiuvo jam lūpą, todėl apie šį įvykį jokių duomenų ligoninėje nėra.

Kaltinamojo nusikalstam veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad sukėlė fizinį skausmą sūnui, numatė kilsiančius padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Su prokuroro siūloma bausme kaltinamasis sutiko. Skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, mažesnė nei sankcijos mediana.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrintina su 2025-06-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės. Teismas taiko dalinį bausmės sudėjimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2025-06-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti jam bendrauti su R. G. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2025-06-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.