Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundą dėl 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-9691 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. prašo pakeisti 2023 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-9691 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam L. S. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) būtina atsižvelgti į tai, kad L. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą. Be to, L. S., kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, anksčiau teistas 6 kartus, taip pat nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir padarė naują nusikaltimą. Buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau ir tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi 5 kartus nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, sistemingą polinkį smurtauti. L. S. daug kartų baustas ir administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su girtavimu. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją, keisti savo elgesį teigiama linkme ir iš savo netinkamo elgesio padaryti išvadas;

Motyvuojamoji dalis

2) atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, tačiau nuteistajam esant bausmės atlikimo vietoje rizika ne tik kad nesumažėjo, tačiau net ir padidėjo. Nuo vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos tapo aukšta. Ir tik pristatyta pažyma apie turimą gyvenamąją vietą šią riziką sumažino ir ji išliko vidutinė. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad L. S. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia L. S. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinės gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai (siekia įgyti specialybę ir turi gyvenamąją vietą) neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos;

3) nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis ir galimybė juos atlyginti. Kaip pažymėta Komisijos nutarime, nuteistasis turi 14 55,98 Eur skolą už paskirtas ir laiku neapmokėtas administracines baudas, taip pat galimai turi skolų ir antstoliams, tačiau kiek tiksliai, nežino. Visa tai rodo nuteistojo formalų požiūrį į savo elgesio korekciją, todėl negalima konstatuoti, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Vis tik dideli turimi finansiniai įsipareigojimai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams išlieka labai reikšmingi, juolab kad nuteistasis turi įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nedirba, o galimo lygtinio paleidimo atveju „rimtų planų dėl darbo neturi“, todėl galimai bus bedarbis ir nors šiuo metu L. S. siekia įgyti mūrininko - betonuotojo padėjėjo specialybes, tačiau vien tik to nepakanka;

4) neatlikta bausmės dalis, t. y. 7 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojama nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog L. S. teistas 2022-09-29 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su 2022-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

2022-12-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-09-29 nuosprendis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-05-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmės pradžia – 2022-09-29, bausmės pabaiga – 2024-07-27. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 7 mėnesiai 6 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus arkos taisyklių reikalavimų nėra pažeidęs, vykdo individualų priežiūros planą. Paleistas anksčiau laiko ar pasibaigus bausmės atlikimo laikui, vyktų gyventi pas seserį. Palaiko ryšius su artimaisiais. Įkalinimo įstaigoje šiuo metu nuteistasis siekia įgyti mūrininko - betonuotojo padėjėjo specialybės, o tai palengvintų galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje išėjus iš struktūruotos aplinkos ir galėtų veikti kaip vienas iš apsauginių faktorių nuo įsitraukimo į priklausomybę. Remiantis VSDFV duomenimis, nuteistojo darbinė veikla su pertraukomis fiksuota 2016 - 2022 m. laikotarpiu. Per šį laikotarpį nuteistasis yra dirbęs 2 skirtingose įmonėse, taip pat buvo įsigijęs verslo liudijimą. Skaičiuojama apie 2 metus oficialios darbinės patirties (įskaitant ir darbą įsigijus verslo liudijimą). Pagal 2023-12-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo finansų skyriaus pateiktą pažymą Nr. LV-58030, nuteistasis nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Komisijai pristatomas trečią kartą. 2023-06-15 Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, sekantį svarstymą atidėjo po 6 mėnesių ir skyrė šiuos įpareigojimus: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; dalyvauti „Pykčio valdymo“ programoje. 2023-11-28 Resocializacijos skyriaus specialisto pateiktoje pažymoje Nr. RV-20-9104 nurodoma: „individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos pataisos planas sudarytas 2022-06-16. Individualaus plano priemones vykdo. Per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus nėra pažeidęs.“ Informacijos apie „Pykčio valdymo“ programos baigimą ar lankymą informacijos nėra. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: siekia įgyti specialybę; turi gyvenamąją vietą.

Prokurorė skunde nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad L. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą. Be to, L. S., kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, anksčiau teistas 6 kartus, taip pat nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir padarė naują nusikaltimą. Buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau ir tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi 5 kartus nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, sistemingą polinkį smurtauti. L. S. daug kartų baustas ir administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su girtavimu. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją, keisti savo elgesį teigiama linkme ir iš savo netinkamo elgesio padaryti išvadas.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis teistas 6 kartus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog asmeniui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, tačiau nuteistajam esant bausmės atlikimo vietoje rizika ne tik kad nesumažėjo, tačiau net ir padidėjo. Nuo vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos tapo aukšta. Ir tik pristatyta pažyma apie turimą gyvenamąją vietą šią riziką sumažino ir ji išliko vidutinė. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad L. S. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia L. S. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinės gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai (siekia įgyti specialybę ir turi gyvenamąją vietą) neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikus pakartotin5 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinim1 pagal „OASys“ metodiką, jam šiuo metu nustatoma vidutinė rizika. Nors rizika yra mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka net 7 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis ir galimybė juos atlyginti. Kaip pažymėta Komisijos nutarime, nuteistasis turi 14 55,98 Eur skolą už paskirtas ir laiku neapmokėtas administracines baudas, taip pat galimai turi skolų ir antstoliams, tačiau kiek tiksliai, nežino. Visa tai rodo nuteistojo formalų požiūrį į savo elgesio korekciją, todėl negalima konstatuoti, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Vis tik dideli turimi finansiniai įsipareigojimai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams išlieka labai reikšmingi, juolab kad nuteistasis turi įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nedirba, o galimo lygtinio paleidimo atveju „rimtų planų dėl darbo neturi“, todėl galimai bus bedarbis ir nors šiuo metu L. S. siekia įgyti mūrininko - betonuotojo padėjėjo specialybes, tačiau vien tik to nepakanka.

Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, nėra įgijęs jokios profesijos ar profesinės kvalifikacijos. Interviu metu nurodė, kad Užimtumo tarnybos buvo siųstas įgyti suvirtintojo kvalifikaciją, bet atsisakė. Kodėl taip pasielgė – priežasčių nenurodė. Skaičiuojama apie 2 metai oficialios nuteistojo darbinės patirties. Atlikdamas bausmę, nedirba. Išėjęs į laisvę, taip pat galimai bus bedarbis. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią abejonę sustiprina ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Teismo vertinimu, nuteistajam išėjus į laisvę, jo turimi finansiniai įsipareigojimai bei ribotos galimybės įsidarbinti ir juos sumažinti, labai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Prokurorė skunde nurodo, jog neatlikta bausmės dalis, t. y. 7 mėnesiai 6 dienos nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. RV-20-9691 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės L. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. RV-20-9691 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. S. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.