Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 metų liepos 15 dieną, 17 valandų 50 minučių, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), priklausantį keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam 2022 m. liepos 15 d., 18.07 val., alkotesteriu „Alcotest“ 6810 Nr. ARFM-0240 nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas.

Kaltinamasis E. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad liepos 15 d. išvažiavo iš namų blaivas. Apie 16.00 val. iš Klaipėdos važiavo (duomenys neskelbtini), automobiliu, kuris priklausė (duomenys neskelbtini). Buvo planavęs likti ten miegoti, bet paskui sumąstė kitaip, nes po kelių valandų pasijautė geriau, nes kelias valandas negėrė. Automobilyje turėjo degtinės, bet jos visos neišgėrė. Kelias valandas iki važiavimo negėrė. Įvykio dieną važiavo namo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), padarė autoįvykį. Tada buvo paliję, slidus kelias, todėl per vėlai sureagavo stabdydamas ir atsitrenkė į kitą automobilį. Bandė susitarti su vairuotoju, pasiūlydamas 200 eurų sumą, bet jis nesutiko. Atvykus policijai jis buvo paragintas nustatyti neblaivumą. Automobilį išsivežė, o jį pavežė iki Viekšnių. Apgailestauja, kad bandė išvengti atsakomybės, siūlydamas pinigus nukentėjusiajam. Paaiškino, kad teisės vairuoti neturėjo, kadangi ją prarado 2019 m. dėl neblaivaus vairavimo. Bandė susigrąžinti teises, teoriją išlaikė, o praktinio vairavimo neišlaikė. Jo žmona nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, nes jai apie tai nesakė jai apie tai. Pažymėjo, kad apie pusę metų vairavo tos įstaigos automobilį, bet ne kiekvieną dieną. Visa tai darė neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėjo, jog turi priklausomybę alkoholiui. Nuo liepos 27 d. gydosi ir 2 mėnesius gydysis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Yra sutaręs dėl apmokamo darbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje yra ne tik suvirinimo darbai, bet ir žemės ūkio padargų surinkimas. Nedirba 2,5 metų. Turi skolų valstybei, nes yra nesumokėtų baudų. Baudas šiuo metu moka žmona. Pažymėjo, kad kai prarado teisę vairuoti transporto priemonę, jie nebuvo dar vedę su žmona. Susituokė 2021 m. rugpjūčio 7 d. Žmona nežinojo, kad jis prarado teisę vairuoti. Savanoriauja (duomenys neskelbtini), įrengdamas (duomenys neskelbtini), ir kartais suteikia pagalbą centre, kuriame dirba žmona. Už savanorystę jis gauna atlygį, kurį jam moka pastorius iš aukotų pinigų. Pajamos nestabilios, tačiau per mėnesį gauna apie 700,00 Eur. Ateityje planuoja įsidarbinti normaliame darbe ir atitaisyti žalą, kurią padarė, tai yra suremontuoti automobilį (duomenys neskelbtini), ir sumokėti jam skirtą baudą. Šiuo metu jam paskirta nubauda už tai, kad neturėjo teisės vairuoti. Prieš duodant automobilį, jo neprašė parodyti vairuotojo pažymėjimo. Jis niekam nesakė, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Vienus metus buvo reabilitacijos centre, o po to sutiko savanoriauti. Paaiškino, kad prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), žmona buvo namie. Su žmona nekalbėjo, kad jam jau prasideda tie požymiai, kad jam jau reikia išgerti. Į (duomenys neskelbtini) važiavo savanoriauti, (duomenys neskelbtini) esančiai bažnyčiai aplink langus padaryti apdailas iš medienos. 16 val. išvažiavo iš Klaipėdos. Alkoholį vartojo Klaipėdoje darbo metu, (duomenys neskelbtini). Jautė, kad yra noras išgerti. Į Klaipėdą išvažiavo 5 val. ryto. 7 val. ryto jau pradėjo dirbti. Apie pusę 11 val. pradėjo gerti alkoholį. Po eismo įvykio nukentėjusiajam žalos nebuvo padaryta. Su nukentėjusiuoju kalbėjo, jokių pretenzijų jis nereiškė. Pažymėjo, kad 2 mėnesius reabilituosis.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.).

Be kaltinamojo E. B. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Ž. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. liepos 15 d., važiavo jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo jo mama I. D. ir brolis G. D.. Jo mama sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o brolis – galinėje keleivio vietoje, dešinėje pusėje. Nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini) link šviesoforu reguliuojamo tvarkomojo kelio, pro (duomenys neskelbtini) pusę. Minėtą šviesoforą privažiavo apie 17 val. 45 min. Kai sustojo prie šviesoforo, prie jo stovėjo pats pirmas, už jo nebuvo jokių automobilių, kadangi degė raudonas signalas, laukė žaliojo. Netrukus, apie 30 sekundžių po to, kai sustojo, pažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlį ir pastebėjo, kad iš už nugaros dideliu greičiu atvažiuoja (duomenys neskelbtini) markės automobilis. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis parvažiavo dideliu greičiu, įtarė, kad jis susidurs su jo stovinčiu automobiliu. Žiūrint į galinio vaizdo veidrodėlį išgirdo, kad automobilis pradėjo stabdyti (girdėjosi padangų čiuožimas važiuojamąja dalimi), taip pat matė, kad minėto automobilio vairuotojas susuko automobilio vairą į kairę pusę, turbūt bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau neišvengęs susidūrė su galine jo automobilio dalimi. Nuo susidūrimo smūgio (duomenys neskelbtini) markės automobilis nuvažiavo į kelkraštį ir sustojo. Po susidūrimo įsitikinus, kad visi keleiviai yra saugūs, jis išlipo iš automobilio ir mobiliuoju telefonu susisiekė su bendruoju pagalbos centru, kurį informavo apie įvykį. Tuo tarpu jo brolis išlipęs iš automobilio ėjo pažiūrėti (duomenys neskelbtini) markės automobilio vairuotojo. Nuėjęs jis pastebėjo, kad automobilyje sėdi jiems nepažįstamas vyriškis, kuris iš išvaizdos atrodė labai neblaivus. Tai pastebėjęs brolis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vairuotojas neišjungė automobilio variklio, atėmė iš jo raktelius, taip stengėsi neleisti jam pasišalinti iš įvykio vietos arba sukelti dar kažkokį eismo įvykį. Jis taip pat priėjo prie (duomenys neskelbtini) markės automobilio vairuotojo, jis taip pat pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas neatrodė sužalotas, jo vairuotame automobilyje ir šalia jo daugiau nebuvo jokių asmenų, todėl suprato, kad jis yra vairuotojas, kad kiti asmenys eismo įvykyje nedalyvavo. Laukiant pareigūnų bendravo su vairuotoju, jis juos ragino nekviesti policijos, siūlė du šimtus eurų už automobilio remontą, ragino juos važiuoti iš eismo įvykio vietos. Jiems nesutikus pradėjo konfliktuoti, pasidarė agresyvus, tačiau jie su broliu jį pasodino atgal į jo automobilį ir liepė likti jame iki atvyks policijos pareigūnai. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jiems papasakojo įvykio aplinkybes, jo brolis ir mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis laukė, kol galės pateikti parodymus apie įvykį. (b. l. 44-49);

– ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. B. parodymais, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vadovė. Šiai įstaigai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra šios įstaigos nuosavybė. Šioje įmonėje savanoriauja jos vyras, todėl ji kartais jam leisdavo naudotis šiuo automobiliu, kadangi darbo reikalais jam tenka važiuoti į Klaipėdos rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten yra statoma (duomenys neskelbtini) ir jos vyras ten dirba savanorystės pagrindais. 2022 m. liepos 14 d. vakare jos sutuoktinis pasiėmė automobilį ir išvažiavo į Klaipėdą sakydamas, kad grįš į namus penktadienį, t. y. 2022 m. liepos 15 d., vakare. Išvažiavo blaivus. Įstaigos automobiliu vyrui leido naudotis darbo reikalais ir nemanė, kad jis gali taip pasielgti, t. y. vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Žino, kad vyras turi priklausomybę alkoholiui, yra nuo jo gydęsis, jau dvejus metus nebuvo vartojęs alkoholio. Kodėl vyras pasielgė taip neatsakingai, negali paaiškinti. (b. l. 51-53);

– 2022 m. liepos 15 d. 17.50 val. gautu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0122000417010, kuriame nurodyta, kad Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini, prie remontuojamos žiedines sankryžos, į pranešėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. (b. l. 13-17);

– 2022 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), apie 0,15 kilometre, E. B., būdamas neblaivus, kai dviejų girtumo patikrinimo metu jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,63 promilės, neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdęs sąlygų vairuotojo pažymėjimui atsiimti), vairavo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas automobiliu tiesiame horizontaliame kelio ruože nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio reljefo, eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl ko susidūrė su toje pačioje eismo juostoje stovinčiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį tuo metu vairavo blaivus, teisę vairuoti turintis Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Dėl priimto spendimo priverstinai nuvežti automobilį (duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu informuota (duomenys neskelbtini) vadovė D. B.. Dėl minėto įvykio E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22174104715, kadangi savo veiksmais jis padarė veikas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 1d. ir 417 str. 7d. (b. l. 18-19);

– 2022 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios dalies. (b. l. 20-34);

– 2022 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. B. alkotesteriu Nr. 6810 ARFM 0240, patikros Nr. 1660062, 18.07 val., nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, 18 val. 28 min. tikrinimo metu nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. (b. l. 35-36);

– 2022 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti ITT paslaugų tarnybos pateikti 8 vaizdo ir garso įrašai ir „body“ kamerų: atidaromas vaizdo įrašas 2022_0715_190541_001, ekrano kairėje pusėje apačioje matyti „Body“ kameros pavadinimas "TLS_6194F8, po juo data ir laikas 2022/07/15 19:05:40. Įrašo trukmė 05.02 minutės. Įraše matosi šviesus paros laikas, matyti važiuojamoji kelio dalis. Policijos pareigūnas bendrauja su pranešėju (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai pranešėjas Ž. D.). Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_0715_194646_006, kuris 03.04 minutės trukmės. Žiūrint vaizdo įrašą jame matyti, kad policijos pareigūnas bendrauja su tarnybiniame automobilyje laikinai sulaikytu asmeniu (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis E. B.). Asmuo policijos pareigūnui neigia vairavęs transporto priemonę, nurodo, kad jį vairavo asmuo vardu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. (b. l. 56-58);

– Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 650 eurų. (b. l. 61)

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo E. B. pasitvirtino. Teismas daro išvadą, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. B. sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,63 promilių (t. y. sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, E. B. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. E. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad E. B. sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Dėl laidavimo taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas D. B. prašymas atleisti kaltinamąjį E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos kaip laiduotojos atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (b. l. 69), paskutinį kartą baustas 2022 m. liepos 15 d. administracine tvarka (b. l. 70), nedirbantis (b. l. 79), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 78).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė D. B. prašė ją paskirti vyro E. B. laiduotoja, laidavimo terminą nustatant vienerių metų laikotarpiui ir E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo sutuoktinė D. B. padeda dengti skolas antstolei, kurių suma per mėnesį sudaro 200 Eur, laidavimas skirtinas be užstato.

Kaip minėta, kaltinamasis E. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus pretendentės į laiduotojas D. B. pateiktus ją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji yra kaltinamojo žmona, gyvena kartu su kaltinamuoju, su juo gerai sutaria, darytina išvada, kad ji sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. B., todėl D. B. verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja byloje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis E. B. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamajam teisė vairuoti atimta 2019 m. gegužės 14 d. 2022 m. liepos 15 d. jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, nes nebuvo įvykdęs būtinųjų sąlygų vairuotojo pažymėjimui atsiimti, dėl ko jam 2022 m. liepos 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį (b. l. 70).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, teismas sprendžia, jog jam baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat atžvelgiant į tai, jog kaltinamasis nėra teistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, draudimas vairuoti kelių transporto priemones skirtinas trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o (duomenys neskelbtini), kurios atstovas nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. B. buvo paskolintas savanorystės tikslais vykti į Klaipėdos rajoną. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė žinojo ir/ar suprato, kad kaltinamasis E. B. gali daryti nusikalstamą veiką, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 650 Eur su PVM (b. l. 61). Ši suma nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių teismui nekelia, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo E. B. valstybei (BK 72 straipsnio 5 dalis).

2022 m. liepos 19 d. E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 97-98).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudaro 225,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą būtina atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, jog gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, nes to reikalauja baudžiamojo proceso kodeksas, kaltinamasis šiuo metu laikinai nedirba, yra sunki jo turtinė padėtis, iš kaltinamojo priteistina didelė konfiskuotino turto suma, todėl byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (LR BPK 106 straipsnis).

Keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkei (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 106, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. B. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. B. išieškoti konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas savininkei (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti E. B., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.