Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-238/2011;

Teisėja L. Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00899-2011-9;

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių ir pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiem) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti civiliniam ieškovui UAB „Ekskomisarų biuras“ 269,79 Lt turtinę žalą iki 2011 m. spalio 1 d. bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant V. L. pradėti dirbti, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., išbūtą sulaikyme.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. L. priteista UAB „Ekskomisarų biuras“ 269,79 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, UAB „Ekskomisarų biuras“ priklausančiame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežant jį į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams - necenzūriniais žodžiais išplūdo M. S., spjovė ant automobilio lango ir nutraukė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią vaizdo kamerą bei ją sugadino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 269,79 Lt turtinę žalą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. L. pagal BK 290 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 14 val. 25 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Aurimo Cviliko atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius ir šiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė S. Naskauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėja R. Noreikienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantė neginčija V. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 290 straipsnį. Taip pat prokurorė sutinka su teismo skirtomis bausmėmis, jos rūšimis ir dydžiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuosprendis skundžiamas manant, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį ir nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis prokurorės argumentas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį galimas esant šioms sąlygoms: 1) asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ne daugiau kaip šešeriems metams ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra susijusios su nusikaltimo kategorija, paskirtos bausmės rūšimi, paskirtos bausmės dydžiu. Esant visoms paminėtoms sąlygoms, teismas turi teisę svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kad būtų galima realiai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, be minėtų sąlygų, turi būti įstatyme numatyti pagrindai. BK 75 straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės realiai neatliekant.

Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė - užtikrintų ne tik specialią, bet ir bendrąją prevenciją.

Pažymėtina, kad būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga - teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2008-02-15 Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje nurodyta, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Išnykę teistumai taip pat turi reikšmės vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu formuojant išvadą, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, taip bus pasiekti ir kiti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidėjus bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Kitaip tariant, teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Įstatyme įtvirtintas reikalavimas bausmės vykdymo atidėjimą sieti su teismo išvada, jog atidėjus bausmės vykdymą, bausmės tikslai iš esmės taip pat bus pasiekti. Kartu pažymėtina, kad bausmės tikslų turinys (pobūdis) reiškia, jog teisingas, išsamus nuteistojo asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingo sprendimo taikant BK 75 straipsnį sąlyga. Todėl teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir panašiai. Į tai turi būti atsižvelgiama ir skiriant bausmę, ir priimant sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Minėtų nuteistojo asmenybės savybių atskleidimas ir jų išdėstymas nuosprendyje atitinka BK 75 straipsnio pirmosios dalies reikalavimą, kad būtina konstatuoti tai, jog atidėjus bausmės vykdymą taip pat bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis), ir visa tai teismo sprendimą daro įtikinamą bei sudarantį prielaidas jo bendraprevenciniam poveikiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, laikėsi BK 41, 54 straipsnių reikalavimų. Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes. Bausmės rūšis ir dydžiai atitinka įstatymų reikalavimus, jų neginčija ir apeliantė. Tačiau teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo, atsižvelgdamas į nuteistojo jauną amžių, nuoširdų gailėjimąsi, prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, pažadą artimiausiu metu atlyginti padarytą žalą bei į tai, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas už neatsargaus nusikaltimo padarymą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nuspręsdamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nepakankamai pilnai įvertino visas aplinkybes ir byloje esančius duomenis dėl išvados apie tai, kad V. L. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, taip pat kad bus pasiekti ir kiti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo nurodytos aplinkybės nėra išsamios, kurioms esant būtų galima daryti išvadą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir pagrįsti išvadą dėl bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo.

Teismo liko neįvertinta ta aplinkybė, kad V. L. nusikalsta sistemingai. Šioje byloje jis teisiamas vienuoliktą kartą, nusikalto Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei esant neišnykusiam teistumui. Taigi V. L. laikytinas nedarančiu išvadų dėl savo veiksmų, nusikalstančiu net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo, jog jis yra linkęs sistemingai daryti nusikaltimus. Įvertinusi tai, kolegija sprendžia, jog ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės, jų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, nepasiekė.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį V. L. yra nusikaltimų recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę, ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, reikėtų pažymėti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad nuteistasis yra nekartą teistas bei baustas už nuolat pasikartojančius administracinius teisės pažeidimus. Iš šių aplinkybių seka, kad nuteistojo nusikalstamos ir kitos priešingos teisei veikos yra sistemingos ir glaudžiai tarpusavyje susijusios.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis V. L. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų bei pažadėjo atlyginti žalą, negalėjo būti lemiamomis aplinkybėmis sprendžiant klausimą dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo. Darydamas tyčinį nusikaltimą V. L. suvokė baudžiamosios atsakomybes griežtas pasekmes, nes jau ne kartą su joms susidūrė, bet tai neužkirto kelio pakartotinėms nusikalstamoms veikoms padaryti.

Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nuteistasis privalo atlikti bausmę realiai, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos netinkamai, o nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Simonos Naskauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. L. paskirtos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 269,79 Lt turtinę žalą iki 2011 m. spalio 1 d. bei per bausmės vykdymo laikotarpį V. L. įpareigojant pradėti dirbti, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., sulaikyme išbūtą laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.