- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- eI2-11064-595/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07631-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- S. S., D. S., M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S., D. S., M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. S., D. S., M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2023-07-05 sprendimus Nr. 23S102907, Nr. 23S102983 Nr. 23S104773 dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad 2022-01-20 S. S., ketindamas dirbti MB „Alpinizmas profesionalus“ izoliuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022-03-02 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S6311 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022-03-04 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760086299, galiojantis iki 2022-05-01, 2022-06-06 įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760133106, įteiktas 2022-06-21. 2022-04-14 D. S., ketindama dirbti MB „Alpinizmas profesionalus“ duomenų bazių administratoriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotojas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4¹ p. ir 44¹ str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). 2022-06-16 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4¹ ir 44¹ str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. 22S84293 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022-06-22 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760142356, galiojantis iki 2024-06-22, įteiktas 2022-06-29.
Paaiškina, kad sprendimai buvo priimti remiantis patikrintais duomenimis apie S. S. ir D. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad S. S. mažojoje bendrijoje įdarbintas nuo 2022-04-06 ir nei vieną mėnesį per visą darbo mažojoje bendrijoje laikotarpį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Eur. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. S. mažojoje bendrijoje įdarbinta nuo 2022-08-17 ir nei vieną mėnesį per visą darbo mažojoje bendrijoje laikotarpį užsienietei nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2501 Eur.
Pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog užsieniečiai neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad užsieniečiams mokamas darbo užmokestis mažesnis, nei įsipareigojo mokėti bendrovė ir S. S. net 12 mėnesių iš eilės, o D. S. 8 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis, Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi, užsieniečiai pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Nurodo, kad M. S. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. M. S. leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje). Atsižvelgus į tai, kad užsienietės motinai 2023-07-05 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir vadovaujantis UTPĮ 50 str. 3 d. yra nustatytas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pažymi, kad visiškai priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjai niekada nesiekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir neturėjo jokio tikslo teikti tikrovės neatitinkančių duomenų. Pareiškėjai pateikė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, kadangi jie iš tikrųjų ketino dirbti MB ,,Alpinizmas profesionalus“ ir darbdavys jiems buvo pažadėjęs, kad darbo užmokestis jiems bus mokamas laiku. Todėl, pareiškėjai, neįtardami nieko blogo, gavę leidimus laikinai gyventi, pradėjo dirbti bendrovėje, tačiau neužilgo paaiškėjo, kad darbdavys negali jiems mokėti darbo sutartyse sulygto atlyginimo, nes bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko buvo pasiūlyta palaukti, kol bus išspręstos visos problemos ir tada bendrovė galės mokėti pilną darbo užmokestį. Kadangi, pareiškėjams buvo reikalingas darbas ir jie buvo pakviesti dirbti į bendrovę, sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų leidimų laikinai gyventi gavimo procedūroje, kadangi turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvą, apsigyventi, dėl ko jie nusprendė palaukti, kol darbdavio finansinė padėtis pagėrės, nes neturėjo kur trauktis, todėl kantriai laukė, kol darbdavys pradės jiems mokėti šalių sutartą darbo užmokestį. Pareiškėjai iš savo pusės negali būti atsakingi už tai, kad darbdavys susidūrė su sunkia finansine padėtimi ir jie niekaip šio fakto negalėjo įtakoti. Jeigu pareiškėjai būtų žinoję, kad darbdavys per tokį ilgą laiką nesugebės išspręsti savo finansinių sunkumų, jie būtų savo noru išėję iš darbo ir būtų suradę naują darbą pas mokų darbdavį, kadangi jiems yra reikalingas pajamų šaltinis ir jie tiek laiko gyveno iš savo asmeninių santaupų. Tačiau, darbdavys vis žadėjo, kad situacija netrukus pagerės, kad jis pradėjo dalyvauti daugelyje konkursų, todėl esą bus galima grįžti pilnu tempu prie darbų, todėl pareiškėjai tikėjo tokiais pažadais ir vilėsi grįžti į darbus. Kiek pareiškėjams yra žinoma, tai šiai dienai, darbdavys išsprendė finansinius sunkumus, todėl jie buvo pasirengę grįžti į darbą, tačiau gavo Migracijos departamento sprendimus.
Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino jiems leidimus laikinai gyventi, kadangi tokia situacija dėl atlyginimų nemokėjimo susiklostė dėl objektyvių bei nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių, kurios turėjo būti pripažintomis svarbiomis.
Nors, Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjai nepagrindė pragyvenimo lėšų, kadangi nurodė, kad jų pragyvenimo lėšos bus darbo užmokestis, tačiau atsakovas neprašė jų papildomai pagrįsti pragyvenimo lėšų, neprašė pateikti papildomų dokumentų, kad pareiškėjai pagrįstų turimas pragyvenimo lėšas ir jei būtų paprašęs, jie iš savo pusės būtų pateikę dokumentus, įrodančius, kad jie turi asmeninių santaupų pragyvenimui be gaunamo atlyginimo.
Nurodo, kad galima pagrįstai spręsti, jog pareiškėjo darbdavys padarė formalų teisės aktų nuostatų pažeidimą, tačiau šiuo metu jis yra pasirengęs mokėti pareiškėjams sulygtą atlyginimą, dėl ko nėra būtina naikinti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi, kadangi jie gali grįžti į darbą. Be to, pareiškėjų vertinimu, neteisinga ir nesąžininga būtų panaikinti jiems leidimus laikinai gyventi, kai atsakovas priėmė sprendimą net nesuteikęs teisės pareiškėjams pasiaiškinti bei pateikti papildomų duomenų ir įrodymų, leidžiančių padaryti pagrįstą išvadą apie tai, kad šis padarytas pažeidimas visiškai nepriklausė nuo pareiškėjų valios bei leisti jiems ištaisyti trūkumus ir grįžti į darbą.
Pažymi, jog atsakovas priėmė sprendimus skubotai, tinkamai neišnagrinėjęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, neleido pareiškėjams pasiaiškinti, neiškvietė jų į apklausą. Atsakovas gi, atliko vienašališką patikrinimą ir nustatęs formalų pažeidimą, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai piktnaudžiavo migracijos procedūromis bei kad teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, vien todėl, kad jiems kurį laiką nebuvo mokamas visas darbo užmokestis.
Teigia, kad tenkinus M. motinos skundą, atitinkamai kartu privalo būti panaikintas atsakovo sprendimas, priimtas M. S. atžvilgiu.
Nurodo, kad asmeniui įstatymu yra suteikta galimybė pasisakyti, pareikšti savo paaiškinimus, pagrįsti vienokią ar kitokią Migracijos departamento nuomonę, reaguoti į prašymus, siūlymus ar laiškus, taip pat bendradarbiauti. Tokia pareiga kyla ir pačiam Migracijos departamentui, kadangi akivaizdu, jog turint nedaug ir juolab neteisingos informacijos neįmanoma priimti teisėtą ir teisingą sprendimą, nenagrinėjant realios situacijos ir neleidžiant asmeniui net pasisakyti ir apsiginti, taip nustatant gal visiškai kitokių aplinkybių visumą, kuri gali pakeisti situaciją. Migracijos departamento sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, pareiškėjų atžvilgiu grindžiamas vien formalaus reikalavimo dėl darbo užmokesčio dydžio neatitikimo, turint omenyje tai, kad tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, svarbių bei nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, tarp jų ir proporcingumo bei objektyvumo principais, o šiuo atveju Migracijos departamentas pažeidė proporcingumo principą, kadangi nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad pareiškėjai iš tikrųjų piktnaudžiavo migracijos procedūromis bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir priėmė itin formalius sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2022-01-20 priimtas S. S. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti izoliuotoju MB „Alpinizmas profesionalus“ (toliau – ir Bendrovė) (t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje)). Atsižvelgiant į tai, 2022-03-02 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams. 2022-04-14 priimtas D. S. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji ketina dirbti Bendrovėje duomenų bazių administratoriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotoja) Įstatymo 40 str. 1 d. 4¹ p. ir 44¹ str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Atsižvelgiant į tai, 2022-06-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai dvejiems metams. M. S. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje).
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – SODRA) esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjui S. S. visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. S. S. už 2022 m. balandžio mėn. išmokėta 36,5 Eur darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėn. (12 mėn.) S. S. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Pažymėtina ir tai, kad S. S. teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad S. S. dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad tiek S. S. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1200 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad S. S. nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA ir net 12 mėnesių darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, ginčijamame sprendime konstatuota, kad S. S., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. S. S., kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad S. S. yra mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA arba nemokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ginčijamame sprendime konstatuota, kad S. S. neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, patikrinęs SODRA esančius duomenis nustatė, kad D. S. Bendrovėje įdarbinta nuo 2022-08-17 ir nei vieną mėnesį pareiškėjai nebuvo mokamas pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2501 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad D. S. visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Įstatymo 44¹ str. 1 d. a p. nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis VDU buvo 1900,3 Eur, todėl pareiškėjai turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo mokamas, darbo užmokestis, mažesnis nei MMA arba nemokamas iš viso, ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka imperatyvių Įstatymo 44¹ str. 1 d. a p. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek D. S. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad D. S. bus mokamas 2501 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad D. S. nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei MMA ir net 8 mėnesių darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, ginčijamame sprendime konstatuota, kad D. S., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. D. S., kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad D. S. yra mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA arba nemokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ginčijamame sprendime konstatuota, kad D. S. neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35
straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 15 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 3 d. priėmė sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjai savo skunde neneigia, kad jų prašymuose išduoti leidimus laikinai gyventi nurodyti mėnesiniai atlyginimai jiems nebuvo mokami. Anot pareiškėjų, jiems tinkamo dydžio mėnesiniai atlyginimai nebuvo mokami dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Migracijos departamentas nesutinka su minėtais pareiškėjų skundo teiginiais. Priežastys, nepriklausančios nuo užsieniečio valios, neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamus sprendimus vertinti priežastis, dėl kurių Bendrovė pareiškėjams nemoka tinkamo dydžio atlyginimų. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo
Šalies argumentai
pareiškėjus prašyti papildomai pagrįsti pareiškėjų pragyvenimo lėšas. Teisės aktai nenumato tokios Migracijos departamento pareigos, kaip ir pareigos apklausti pareiškėjus. Taip pat pareiškėjų prašymuose, kurių pagrindu buvo išduoti leidimai laikinai gyventi buvo nurodyta, kad jų pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Pareiškėjams per MIGRIS buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamų sprendimų nepriimti. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismo prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-07-05 sprendimų Nr. 23S102907, Nr. 23S102983 Nr. 23S104773, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra Baltarusijos Respublikos piliečiai.
2022-01-20 pareiškėjas S. S. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti izoliuotoju MB „Alpinizmas profesionalus“ (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje)).
2022-03-02 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams. 2022-03-04 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760086299, galiojantis iki 2022-05-01. 2022-06-06 įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760133106.
2022-04-14 pareiškėja D. S. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji ketina dirbti Bendrovėje duomenų bazių administratoriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotoja) Įstatymo 40 str. 1 d. 4¹ p. ir 44¹ str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą).
2022-06-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai dvejiems metams. 2022-06-22 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760142356, galiojantis iki 2024-06-22.
Pareiškėjai M. S. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas nepilnamečiui užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje).
Pareiškėjai prašymuose išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodę, kad jų pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. S. S. prašyme nurodė, kad jam bus mokamas 1200 Eur darbo užmokestis per mėnesį, D. S. nurodė, kad numatomas mokėti darbo užmokestis – 2000 Eur per mėnesį.
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatė, kad S. S. Bendrovėje įdarbintas nuo 2022-04-06 ir nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1200 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad S. S. visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. S. S. už 2022 m. balandžio mėn. išmokėta 36,5 Eur darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėn. (12 mėn.) S. S. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
Migracijos departamentas, patikrinęs SODRA esančius duomenis nustatė, kad D. S. Bendrovėje įdarbinta nuo 2022-08-17 ir nei vieną mėnesį pareiškėjai nebuvo mokamas pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2501 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad D. S. visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Įstatymo 44¹ str. 1 d. a p. nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis BDU buvo 1900,3 Eur, todėl pareiškėjai turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur).
2023-05-24 pareiškėjams per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas pateikti paaiškinimą dėl nemokamo darbo užmokesčio.
2023-05-25 buvo pateiktas MB „Alpinizmas profesionalus“ paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „MB "Alpinizmas profesionalus" sėkmingai pradėjo veiklą pirmaisiais įkūrimo metais (2019 m.). Pandemijos metu įmonė susidūrė su sudėtinga ekonomine situacija, o veiklos atkūrimo procesas buvo ilgas ir sunkus, ne visada buvo įmanoma pilnai vykdyti verslą. Šiuo metu visiškai atnaujino veiklą ir atlieka darbus (prideda sutartis dėl dabartinių darbų). Nurodė, kad dalyvauja daugelyje konkursų, atlieka išsamią ES rinkos analizę, kad galėtų toliau reklamuoti savo paslaugas. S. S. įsitvirtino kaip atsakingas ir kvalifikuotas specialistas, turintis didelę patirtį. Šis darbuotojas yra būtinas, kad įmonė galėtų sėkmingai vykdyti veiklą. S. S. šiuo metu dirba MB "Alpinizmas profesionalus" personale ir atlieka savo darbo užduotis. Prašo parodyti atlaidumą, nepanaikinti S. S. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir leisti šiam darbuotojui toliau dirbti įmonėje. Nuo 2023-05-23 S. S. buvo atšauktas iš atostogų savo lėšomis ir pradėjo vykdyti savo darbo įsipareigojimus.
2023-05-25 buvo gautas D. S. paaiškinimas, kad įmonė, kurioje ji dirbo susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl turėjo išeiti atostogų, o dabar padėtis įmonėje stabilizuojasi, todėl ji buvo atšaukta iš savo atostogų ir grįžo į darbą.
Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, Migracijos departamentas priėmė pareiškėjų atžvilgiu skundžiamus sprendimus, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14, 18 punktais panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento sprendimais, todėl pateikė skundą teismui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.
UTPĮ 40 str. 1 d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti pagal UTPĮ 44 str. nuostatas. UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 3 p. c pap. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
UTPĮ 40 str. 1 d. 4¹ p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio UTPĮ 44¹ str. nuostatas. UTPĮ 44¹ str. 1 d. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio; b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai; c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai; 4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
UTPĮ 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, UTPĮ 35 str. 14 d. – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, UTPĮ 50 str. 1 d. 18 p. įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, užsienietis neatitinka UTPĮ 44¹ str. nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. UTPĮ 50 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, tai jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Migracijos departamento sprendimų pagrįstumo, vertintinos nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. kad S. S. už 2022 m. balandžio mėn. išmokėta 36,5 Eur darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėn. (12 mėn.) S. S. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, 2023 m. gegužės mėn. išmokėta 165,91 Eur, birželio mėn. – 730 Eur, t. y. mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, nors prašyme išduoti leidimą pareiškėjas buvo nurodęs, kad bus mokamas 1200 Eur darbo užmokestis. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Todėl teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad šiuo atveju mažosios bendrijos paaiškinimas dėl susidariusios ekonominės situacijos yra nepagrįstas. Be to, kaip nustatyta, pareiškėjas Migracijos departamentui 2022-04-28 ir 2022-06-02 teikė prašymus dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo, tačiau jokių duomenų, kad nedirba mažojoje bendrijoje, negauna darbo užmokesčio Migracijos departamentui nepateikė. Kaip minėta, kreipdamasis su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Įvertinus tai, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (MMA 2022 m. – 740 Eur, 2023 m. – 840 Eur), pagrįstai spręsta, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja D. S. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek mažoji bendrija tarpininkavimo rašte buvo nurodę, kad užsieniečiui bus mokamas 2501 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad D. S. mažojoje bendrijoje įdarbinta nuo 2022-08-17 ir nei vieną mėnesį per visą darbo mažojoje bendrijoje laikotarpį užsienietei nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2501 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsienietei už 2022 m. balandžio mėn. išmokėta 33,18 Eur darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės – 2023 m. balandžio mėn. (8 mėn.) užsienietei darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, 2023 m. gegužės mėn. išmokėta 165,91 Eur, birželio mėn. – 730 Eur, t. y. mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Pažymėtina, kad UTPĮ 44¹ str. 1 d. a p. nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis BDU buvo 1900,3 Eur, todėl užsienietei turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad užsienietei buvo mokamas, darbo užmokestis, mažesnis nei MMA arba nemokamas iš viso, pagrįstai konstatuota, kad D. S. neatitinka imperatyvių UTPĮ 44¹ str. 1 d. a p. nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu vertintina, kad užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, bei kad užsienietė neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas sprendimuose įvertino pareiškėjų ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad užsieniečiams anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje pareiškėjas įdarbintas tik nuo 2019- 04-19, tačiau faktiškai nuo 2022-04-06 nedirbo, pareiškėja įdarbinta nuo 2022-08-17. Taigi, pareiškėjai ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Lietuvos Respublikoje gyvena D. S. nepilnametė duktė M. S., gim. 2015-05-30, kuriai leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. (šeimos susijungimo atvejis).
Pažymėtina, kad pareiškėjai neneigia, kad jų prašymuose išduoti leidimus laikinai gyventi nurodyti mėnesiniai atlyginimai jiems nebuvo mokami. Tai, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas, kaip teigia pareiškėjai, ne dėl nuo jų priklausančios valios ir su jais susijusių priežasčių, niekaip nepaneigia Migracijos departamento sprendimuose nustatytų pagrindų leidimams laikinai gyventi panaikinimo. Pažymėtina, kad priežastys, nepriklausančios nuo užsieniečio valios, neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamus sprendimus vertinti priežastis, dėl kurių Bendrovė pareiškėjams nemoka tinkamo dydžio atlyginimų. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjams išduoti leidimus lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjai, kaip nurodė atsakovas, apie pasikeitusias aplinkybes (dėl pareiškėjams nemokamų nustatyto dydžio mėnesinių atlyginimų, nepakankamų pragyvenimo lėšų) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujų leidimų laikinai gyventi nesikreipė, todėl teismas sutinka su atsakovo vertiimu, kad pareiškėjai nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas turėjo pareiškėjų prašyti papildomai pagrįsti jų pragyvenimo lėšas. Teisės aktai nenumato tokios Migracijos departamento pareigos, kaip ir pareigos pareiškėjus apklausti. Kaip minėta, prašymuose pareiškėjai nurodė vienintelį pragyvenimo šaltinį – darbo užmokestį, Migracijos departamentas rėmėsi turimais oficialiais Sodros duomenimis, kurių pakako ginčijamiems sprendimams primti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pasisakė, kad atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090- 556/2018). Užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju, kaip nustatyta, pareiškėjams buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl darbo užmokesčio, pareiškėja tokius paaiškinimus pateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Mayos motinai 2023-07-05 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, todėl vadovaujantis UTPĮ 50 str. 3 d. yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventiir nepilnametei pareiškėjų dukrai.
Sprendimuose įvertintos visos su pareiškėjais susijusios aplinkybės, sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimus nei pareiškėjų skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. S., D. S., M. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.