Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei direktorei E. A.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Y. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2023-06-05 Sprendimą, darbo byloje Nr. DGKS-3041, dokumento registracijos data 2023-06-07 ir darbo ginčo byla išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir įrodymus;

2) iš atsakovo Y. K. priteisti ieškovės naudai patirtą žalą, iš viso 6 000 Eur ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023-06-05 Komisija išnagrinėjo darbo bylą, pagal Y. K. prašymą ir konstatavo, kad Y. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-08 prasidėję darbo santykiai pasibaigė 2023-06-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Y. K. naudai 9571,51 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2021-11-08 d., iki 2023-06-05. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio - 1427,89 Eur, vykdyti skubiai; išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Y. K. naudai 2855,78 Eur išeitinės išmokos nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalis; išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Y. K. naudai 9500 Eur dienpinigių už komandiruotes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15; išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Y. K. naudai, po 1427,89 Eur neatskaičius mokesčių netesybų nuo 2023-06-06 už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius.

Ieškovė nesutinka su Komisijos 2023-06-05 sprendimu Nr. DGKS-3041, nurodo, kad atsakovas Y. K. melagingai teigia kad su įmonės atstovu negali susisiekti nuo 2023-04-25, dėl ko prašymo dėl sutarties nutraukimo neturi kam įteikti, nors yra pateikęs prašymą suteikti nemokamas atostogas nuo 2023-04-11 iki 2023-06-30. Atsakovas teikia tik dalį informacijos, apie tai jog nuvyko pas giminaičius, o vilkiką paliko saugomoje aikštelėje. Iš tiesų, tai įmonei nebuvo galimybės susisiekti su atsakovu, kadangi pastarasis su įmonės vilkiku vietoje to, kad grįžti į Lietuvą, nuvyko nežinoma kur, kaip pats teigia pas savo giminaičius (duomenys neskelbtini). Absoliučiai neaišku kur paliko vilkiką ir visiškai nebuvo įmanoma su atsakovu susisiekti, kad būtų galimybė atgauti įmonės transporto priemonę, gauti galutinį atsakovo atsiskaitymą už kelionėje įmonės reikmėms patirtas išlaidas, kadangi pats atsakovas nurodo jog pastarajam buvo pervesta 3200 Eur suma. Ieškovei nėra pateikta duomenų kiek piniginių lėšų atsakovas išleido įmonės reikmėms ir kiek išleido savo reikmėms, nes transporto priemonės komandiruotėje remontuoti nereikėjo, o komandiruotės metu išlaidų minėtai sumai nebuvo, akivaizdu kad dalis piniginių lėšų yra pasisavinta. Apie atsakovo negalėjimą susisiekti su įmone ir pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, tai yra paties atsakovo melaginga gynybinė versija, nes būtent dėl aukščiau minėtos savivalės, įmonė negalėjo naudoti savo transporto priemonės pagal paskirtį, neteko pajamų, ir tai atsakovas suprasdamas teikia melagingą informaciją.

Ieškovė tik iš Komisijos sprendimo sužinojo, kad transporto priemonė yra kažkur Lenkijos Respublikoje ir šiai dienai automobilio nėra atgavusi. Dėl minėtos aplinkybės įmonė negalėjo vykdyti savo funkcijų ir gauti pelną, bet patyrė nuostolius, kuriuos patiria ir šiai dienai. Įmonėje yra tik du automobiliai, kurių vienas yra pas atsakovą, dėl ko įmonės veikla 50 procentų yra sumažinta, prarandami krovinių vežimo užsakovams.

Ieškovę su atsakovu darbiniai santykiai sieja nuo 2021 metų, ir pastarojo tėvynėje prasidėjus (duomenys neskelbtini), įmonė suprasdama būtinumą, išleido atsakovą išvykti į pastarojo tėvynę o darbo santykių nenutraukė. Vėliau atsakovas grįžo į įmonę ir iš tiesų pasiprašė kad pastarajam būtų sudaryta galimybė tęsti darbinę veiklą, dėl ko įmonė ir suteikė galimybę toliau dirbti vairuotoju. Būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio ir veiksmų nutrūko darbinė veikla, dėl ko tikslinga pripažinti, kad darbo santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės t.y., atsakovo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kadangi būtent atsakovas iš darbo pasišalino su transporto priemone ir šiai dienai nėra galimybės atgauti automobilį.

Atsakovas pasibaigus nemokamoms atostogoms neatvyko savalaikiai į darbą, kadangi nebuvo nustatyta jokių svarbių neatvykimo į darbą priežasčių nuo 2023-06-30 iki 2023-07-05, atsakovas yra atleistinas būtent dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad su atsakovu darbo santykiai, kaip konstatuota Komisijos sprendime iki 2023-06-30, niekaip negalėjo būti pasibaigę, kadangi atsakovas nuslėpė tą aplinkybę, jog pastarasis buvo nemokamose atostogose paties prašymu, nuo 2023-04-11 iki 2023-06-30, imtinai.

Taip pat ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kad ieškovė nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Nurodo, kad atsakovas nuo 2022-09- 01 iki 2022-11-01 imtinai ir nuo 2022-11-03 iki 2022-11-14 imtinai buvo nemokamose atostogose paties prašymu. Ieškovas darbo užmokestį atsakovui mokėjo, o būtent - 2022-12-23 išmokėta 400 Eur, 2023-01-24 išmokėta 300 Eur, 2023-02-07 išmokėta 300 Eur, 2023-03-09 išmokėta 1500 Eur, 2023-03-17 išmokėta 700 Eur, 2023-04-14 išmokėta 60 Eur. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad Komisijos sprendime apskaičiuota darbo užmokesčio suma 7453,59 Eur visiškai nepagrįsta, kadangi kaip minėta aukščiau, atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas ir išmokėta viso 3260,00 Eur. Viso darbo užmokesčio skola apskaičiuojama sekančiai 7453,59 Eur – 3260 Eur = 4193,59 Eur.

Taip pat ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kad ieškovės ir atsakovo darbo santykiai siejo nuo 2021-11-08 iki 2023-06-05, t. y. 18 mėnesių ir 18 kalendorinių dienų, dėl ko atsakovas įgijo teisę į 31 dieną kasmetinių atostogų ir 2117,92 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad atsakovas įmonėje nedirbo 18 mėnesių ir 18 kalendorinių dienų. Atsakovo nuo 2021-11-08 prasidėję darbo santykiai ištisai nesitęsė, o būtent, nuo 2022-02-08 iki 2022-11-14, atsakovas dėl pastarojo tėvynėje susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių, buvo paties prašymu nemokamose atostogose. Atsakovas įmonėje dirbo 3 mėnesius iki išvykimo, t. y. nuo 2021-11-08 iki 2022-02-08, sugrįžęs dirbti, dirbo 6 mėnesius ir 21 d., t. y. nuo 2022-11- 15 iki 2023-06-05. Ieškovės skaičiavimu darbo santykiai su atsakovu siejo 9 mėnesius ir 21 darbo dieną, o ne 18 mėnesių ir 18 dienų. Tokiu atveju atsakovo kompensacija dėl nepanaudotų atostogų sudaro 68,32 Eur x 16 d. d. = 1093,12 Eur.

Taip pat ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kad atsakovas komandiruotėje nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15, išbuvo 150 dienų. Komisija paskaičiavo dienpinigius išvedant keturių užsienio šalių 100 proc. dienpinigių normos vidurkį, kas sudarė 62,50 Eur dienai. Viso komisija paskaičiavo dienpinigių 62,50 x 152 d. = 9500 Eur. Ieškovė nesupranta kodėl Komisija pinigines lėšas daugino iš 152 dienų nors nustatė, kad komandiruotėje atsakovas išbuvo 150 dienų. Ieškovė nesutinka su minėtu Komisijos skaičiavimu, nurodo, kad ieškovės 2022-06-02 direktorės įsakymu Nr. 2022/6/2A, dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, patvirtintu dienpinigių mokėjimo aprašu, nustatyta, kad bendrovėje nuo 2022-08-01 mokamas 80 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Su minėti įsakymu atsakovas supažindintas pasirašytinai ir jokių pretenzijų nereiškė ir sutiko. Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad pagal Komisijos paskaičiavimą yra paskaičiuota didesnė suma nei privaloma sumokėti. Paskaičiuota 100 procentų dienpinigių, nors pagal nustatytą įsakymu tvarką mokama 80 procentų dienpinigių normos vidurkio. Dienpinigiai turėjo būti paskaičiuoti sekančiai - už 2022 metų lapkričio mėnesį 739,20 Eur, už 2022 metų gruodžio mėnesį 1488,80 Eur, už 2023 metų sausio mėnesį 1480,80 Eur, už 2023 metų vasario mėnesį 1310,40 Eur, už 2023 metų kovo mėnesį 1526,40 Eur. Akivaizdu, kad atsakovui turi būti mokėtina 6545,60 Eur dienpinigių suma.

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą. Nurodo, kad įmonės transporto priemonė, kuri buvo patikėta atsakovui, šiuo metu į įmonę nėra gražinta ir nuo 2023-04-11 minėta transporto priemone įmonė negali vykdyti jokios veiklos. Ieškovė už automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo negali vykdyti veikos, įsipareigojusi lizingo bendrovei kas mėnesį mokėti po 1283,72 Eur, nors transporto priemonė dėl atsakovo veiksmų yra negražinta į įmonę, dėl ko įmonė patiria žalą. Be to įmonė su minėtu automobiliu vykdydama veiklą gaudavo pelną vidutiniškai 2 400 Eur per mėnesį. Šiai dienai įmonė, dėl atsakovo veiksmų, nuo 2023-04-11 d. iki birželio 30 d. yra negavusi 6000 Eur pajamų, be to tuo laikotarpiu ieškovė buvo priversta sumokėti lizingo bendrovei už tris paskutinius mėnesius 3851,16 Eur sumą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų, turėjo mokėti įsipareigotą sumą lizingo bendrovei dėl ko patyrė žalą, kurią sudaro 6000 Eur, negautos ieškovės pajamos. Žalos atsiradimą sąlygojo tiesiogiai atsakovo neteisėti veiksmai (transporto priemonės neteisėtas paėmimas), todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ir atsakovas turi atlyginti padarytą žalą ieškovei.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad Komisijos sprendimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva yra pagrįstas, atsakovo pateikti išrašai iš darbo užmokesčio mokėjimo patvirtina viso darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjimo faktą, faktiškai išmokėtas darbo užmokestis sudarė 3200 Eur ir 60 Eur dienpinigių, nepaisant to, kad Valstybiniam socialinio draudimo fondui pateikti duomenys nurodo kitokią sumą ir patvirtina darbo užmokesčio nemokėjimo faktą.

Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinyje pateikia suklastotą dokumentą, kuriuo atsakovas prašo nemokamų atostogų nuo 2023-04-11 iki 2023-06-30. Šio prašymo atsakovas neteikė ir nepasirašinėjo. Jis negalėjo to padaryti fiziškai, nes tuo metu buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), tai įrodo automobilio tachografo duomenys, kuriais disponuoja ieškovė. Be to, nuo 2023-04-14 iki 2023-04-15 atliko darbo užduotį: perkėlė (DUOMENYS NESKELBTINI) puspriekabę su valstybiniu numeriu (DUOMENYS NESKELBTINI) iš (duomenys neskelbtini) ir negalėjo atostogauti atlikdamas darbo užduotį, kuri patvirtina faktą, kad ieškovės pateikto prašymo nerašė. Taip pat atsakovas 2023-04-20 sulaukė skambučio iš ieškovės darbinio telefono numerio, abonentas prisistatė kaip direktorės E. A. mama ir pareikalavo parašyti prašymą dėl nemokamų atostogų grasinančia forma, tada atėjo žinutė, reikalaujanti parašyti prašymą dėl atostogų savo lėšomis nuo 2023-04-17 iki 2023-05-17.

Ieškovė ir atsakovą darbo santykiai sieja nuo 2021-11-08. Komisija konstatavo, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo truko 18 mėnesių ir 18 dienų, nes darbo sutartis nuo 2021-11-08 iki 2023-06-05 niekada nebuvo nutraukta. Ieškovės teiginiai, kad darbo santykiai truko 9 mėnesius ir 21 dieną yra neteisingi.

Komisija nustatė, kad „Sodros“ duomenimis už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 susidarė 7453,59 Eur draudžiamosios pajamos, susijusių su darbo santykiais, atskaičius mokesčius: už laikotarpį nuo 2022 11 01 iki 2022 11 30 buvo sukaupta 1192,78 Eur; už laikotarpį nuo 2022 12 01 iki 2022 12 31 buvo sukaupta 1524,19 Eur; už laikotarpį nuo 2023 01 01 iki 2023 01 31 buvo sukaupta 1525,63 Eur; už laikotarpį nuo 2023 02 01 iki 2023 02 28 buvo sukaupta 1664,71 Eur; už laikotarpį nuo 2023 03 01 iki 2023 03 31 buvo sukaupta 1229,17 Eur; už laikotarpį nuo 2023 04 01 iki 2023 04 30 sukaupta 317,11 Eur. Tačiau iš tikrųjų iškovė mokėjo tik 3200 Eur ir 60 eurų dienpinigių. Tai, kad ieškovė sumokėjo 3260 Eur sumą, nėra slepiama, tai užfiksuota Komisijos posėdžio garso įraše. Komisija 3260 Eur sumą įskaitė kaip sumą, kurią atsakovas išleido įmonės ūkinei veiklai, t. y. sumokėti už kelius, tunelį, kurą ir tepalus, nors ši suma yra didesnė. Atsakovas nesutinka su ieškovės kaltinimais, kad dalis lėšų ekonominei veiklai buvo pasisavinta, nes ieškovė tokių lėšų atsakovui nesuteikė, o atsakovas naudojo savo lėšas.

Komisija nustatė, kad atsakovas buvo komandiruotėje 152 dienas (16 dienų + 31 diena + 31 diena + 28 dienos) + 31 diena + 15 dienos) nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15, t. y. iki tos dienos, kai darbas buvo faktiškai baigtas. Neaišku, kodėl ieškovė savo ataskaitose teismui pateikia neišsamią ir nepatikimą informaciją ir pateikia skaičiavimus tik už 135 darbo dienų komandiruotes, o neįskaitant komandiruočių 2023 m. balandžio mėnesį, neaišku, kodėl 2022 m. gruodį ir 2023 m. sausį yra atitinkamai 30 dienų, o ne 31, taigi, viena diena 2022 m. gruodį ir viena diena 2023 m. sausio mėnesį iš skaičiavimo nepateko. Todėl teismui pateikti skaičiavimai yra neteisingi. Į tokius skaičiavimus negalima atsižvelgti, nes jie yra neteisingi ir neišsamūs, juose nėra patikimos informacijos, kuri gali būti naudojama skaičiavimui ir sprendimų priėmimui.

Pagal DK 107 straipsnį darbdavys privalo suteikti darbuotojui reikiamą įrangą, medžiagas ir kitus išteklius bei sąlygas savo pareigoms atlikti, taip pat organizuoti darbuotojo grįžimą iš komandiruotės. Ieškovė nesilaikė DK ir savo paties įsakymo įmonei reikalavimų.

Ieškinyje ieškovas melagingai teigia, kad sužinojo tik iš Komisijos sprendimo kur buvo transporto priemonė, kadangi transporto priemonėje yra įrengta GPS sekimo sistema ir kiekvieną akimirką yra informacija apie transporto priemonės buvimo vietą. Pasibaigus paskutinei kliento ECS darbo užduočiai 2023-04-07, transporto priemonėje praktiškai neliko degalų, todėl tolesnis bendradarbiavimas su įmone buvo nutrauktas dėl negalėjimo atlikti pervežimo. Bendrovė nesugebėjo užbaigti komandiruotės transporto priemone dėl kuro trūkumo ir negalėjimo sumokėti už kelius. Ieškovė dėl lėšų stygiaus negalėjo pasirūpinti, kad darbuotojas grįžtų į Lietuvos Respubliką net ir kitu lengvuoju automobiliu. Atsakovas pasiūlė ieškovei perkelti transporto priemonę arčiau Lietuvos Respublikos, arba į atsakovo giminaičių galimos laikinos gyvenamosios vietos vietą (duomenys neskelbtini), kur transporto priemonė vis dar yra saugioje, saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ieškovė sutiko ir leido transportuoti. 2023-04-14 atsakovas gavo pavedimą dirbti, savo lėšomis įsigijo kuro, apmokėjo už kelionę Vokietijos keliais ir atlikęs užduotį, paliko transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje. Judėjimo metu 2023-04-15 naktį bendravimas su ieškove nutrūko iki 2023-06-01. Nebuvo atsakyta į skambučius, žinutes, bei žinutes į oficialų el. paštą. Jis reguliariai rūpinosi transporto priemone automobilių stovėjimo aikštelėje (įkrovė baterijas) iki darbo ginčų komisijos sprendimo dėl jo atleidimo. Kadangi ieškovė nustojo bendrauti ir nemokėjo darbo užmokesčio, jis neturėjo finansinių galimybių grąžinti transporto priemonės ieškovei net savo lėšomis. Be to, transporto priemonei yra pasibaigęs civilinės atsakomybės draudimas ir ieškovė tuo nepasirūpino.

Ieškovė nesuteikė darbuotojui galimybės grąžinti transporto priemonę įmonei, kadangi nepravedė lėšų į vairuotojo kortelę, todėl nebuvo už ką užsipilti kuro, atsiskaityti už kelius, atsisakė su juo susisiekti. Taigi, ieškovės teiginiai, kad nuo 2023-04-11 transporto priemonė negalėjo atlikti jokios veiklos dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsti. Laikotarpiu nuo 2023-04-14 iki 2023-04-15 transporto priemonė atliko darbo užduotį, po kurios nebuvo jokių materialinių išteklių, jokio ryšio su vadovybe, jokių naujų užduočių. Transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, įrengta ir paruošta eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus jis padarė, jei jis pasinaudojo visomis transporto priemonės apsaugos galimybėmis, ką pabrėžė ir Komisija. Taigi, nėra jokios jo kaltės dėl ieškovės patiriamų nuostolių bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos atsiradimo.

Ieškovės atstovė direktorė E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad Komisijos posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykusi. Atsakovas buvo neapmokamose atostogose, tam jis pateikė prašymą, tokį prašymą jis parašė vasario mėn. Su Komisijos išvadomis dėl darbo užmokesčio klausimo nesutinka, įsiskolinimas turėtų būti 4190 Eur, kadangi atsakovui buvo pervesta 3260 Eur. Lapkričio mėn. atsakovui atostoginiai buvo sumokėti. Įmonėje buvo nutarta mokėti 80 proc. dienpinigių sumos. Komisija dienpinigius skaičiavo 100 proc. Atsakovas tokį dokumentą pasirašė. Šis dokumentas Komisijai nebuvo pateiktas. Dėl atleidimo, įmonė jo dar neatleido. Prašo 6000 Eur sumos dėl žalos atlyginimo. Kur yra transporto priemonė žino, automobilio pasiimti nevyko, nes neturi automobilio raktelių, dokumentų. Dėl transporto priemonės ne kartą kalbėjo su atsakovu, jis apie transporto priemonę nekalba. Atsakovas turėjo kuro korteles, todėl galėjo užsipildyti kuro. Nurodė, kad prašymus dėl atostogų ji užpildydavo visiems darbuotojams, darbuotojai tik patikrindavo nurodytas datas. Niekas tuščių blankų nepasirašinėjo. Prašymą atsakovoas pasirašė vasario mėn., jis žinojo datas kada turės vykti pas odontologą. Balandžio mėn. atsakovas buvo išvykęs į reisą Europoje, tikslios datos nepamena.

Ieškovės atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad Komisija

2023-06-05 išnagrinėjo atsakovo prašymą. Nusprendė jog atsakovo darbo santykiai su ieškove baigėsi 2023-06-05. Atsakovo prašymas buvo surašytas dėl nemokamų atostogų ir buvo reikalaujama nuo 2023-04-11 iki 2023-06-30 išleisti jį nemokamų atostogų. Komisija turi išnagrinėti bylą per 1 mėn. Ieškovės direktorė buvo atostogose, todėl negalėjo pateikti dokumentų, dėl ko Komisijos sprendimas buvo priimtas neteisingas. Atsakovas negalėjo būti atleistas pagal Komisijos sprendimą. Komisija paskaičiavo, jog atsakovui turi būti išmokėta 7053,59 Eur. Atsakovas pripažino, jog jam išmokėta 3260 Eur, kaip darbo užmokesti. Atsakovui liko sumokėti 4193,59 Eur. Atsakovas pripažino, jog ilgą laiką buvo nemokamose atostogose. Už nepanaudotas atostogas turi būti sumokėta 1093 Eur. Atsakovas teigia, jog buvo sutarta mokėti 80 proc. dienpinigių, šią aplinkybę nuslėpė nuo Komisijos. Atsakovui mokėtina 6545,60 Eur dienpinigių suma vietoje 9500 Eur sumos kurią paskaičiavo Komisija. Atsakovas sąmoningai negrąžino transporto priemonės, jos dokumentų, raktų. Ieškovė negali atsiimti transporto priemonės nors už tą mašiną moka lizingą, transporto priemonės negali nešti pelno. Ieškinio reikalavimas ieškinio padavimo dienai dėl patirtų nuostolių pagrįstas, šiai dienai nuostoliai dar didesni. Antstoliai iš įmonės atsakovui išieškojo 1427 Eur pagal Komisijos priimtą sprendimą. Įskaita buvo nurodyta vykdyti skubiai neatsižvelgiant jog Komisijos sprendimas buvo apskųstas. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovas Y. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nei už du mėnesius jam nebuvo sumokėtas atlyginimas. Pareiškimo dėl nemokamų atostogų jis nerašė, jis tuo metu buvo Belgijoje turėjo darbo pavedimą. Balandžio 14 d. 15 d. atlikinėjo darbo pavedimus, o prašymas dėl atostogų buvo pateiktas balandžio 11 d. Komisija atostoginius skaičiavo remdamasi darbo sutartimi, kuri buvo tęsiama ir nebuvo nutraukta. Mano, jog Komisijos atlikti skaičiavimai teisingi. Suma per maža, nes komisijai nebuvo pateikti visi dokumentai atostoginiams paskaičiuoti. Su 1093 Eur suma nesutinka. Sodra nemato dienpinigių už kelionę į užsienį. Dėl lėšų pasisavinimo ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Komisija nustatė, jog komandiruotėje jis buvo 152 dienas, t. y. iki 2023 m. balandžio 15 d. kuomet buvo įvykdyta paskutinė darbinė užduotis. Ieškovė pateikė duomenis tik už 135 dieną. 2022 m. gruodžio mėn. buvo paskaičiuota dienpinigių už 30 d., o ne už 31 d., taip pat už 2023 m. sausio mėn. buvo paskaičiuota už 30 d. Ieškovė nevykdė Darbo kodekso reikalavimų, vidaus taisyklių, nepasirūpino darbuotojo grįžimu. Norint grįžti jam būtų reikėję savo lėšomis apmokėti mokesčius už kelius, kurą. Balandžio 7 d. vykdė paskutinę užduotį, daugiau užduočių vykdyti negalėjo, nes mašinoje nebeliko kuro. Turėjo kuro korteles, tačiau jos buvo tuščios, nes darbdavys jų nepapildė. Balandžio 14 d. iš ieškovės gavo darbo užduotį, jis už savo lėšas nupirko kuro ir apmokėjo kelių mokesčius Vokietijoje. Po užduoties įvykdymo transporto priemonę paliko aikštelėje. Nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d. įmonės direktorė su juo nebendravo: neatsiliepdavo į telefoninius skambučius, neatsakydavo į el. laiškus, negalėjo susisiekti Messenger programėle. Dėl to kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kad būtų išspręstas darbo užmokesčio klausimas. Važiuodavo į aikštelę pakrauti mašinos akumuliatorius, tam kad prireikus galėtų pasinaudoti transporto priemone. Kadangi ieškovė nesuteikė progos transporto priemonę grąžinti į vietą (ieškovės įmonės vietą) kreipėsi į Komisiją, kuri jį atleido iš darbo. Jam buvo paaiškinta, jog nuo atleidimo momento, jis nebeatsako už ieškovo turtą. 2023-06-05 paskutinį kartą pakrovė akumuliatorių ir daugiau prie mašinos nebesiartino. Paskutinį kartą, kai matė transporto priemonę, ji buvo veikianti ir ją buvo galima eksploatuoti. Išsiuntė ieškovei sąskaitą- faktūrą dėl apmokėjimo už transporto priemonės saugojimą, kurioje buvo nurodytas aikštelės adresas. Mašinos rakteliai ir dokumentai yra palikti mašinoje. Visas įmonės turtas paliktas automobilyje. Nesupranta, kokius neteisėtus veiksmus jis padarė. Jis kaip tik bandė išsaugoti transporto priemonę. Jis neturėjo jokio tikslo gadinti transporto priemonės. Bendravo su ieškove dėl darbo užmokesčio. Jam skambino iš įmonės, jam grasino ir prašė pasirašyti prašymą dėl neapmokamų atostogų. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių pasiimti transporto priemonės. Komisijos siūlymu, jis antstoliui išsiuntė automobilio raktelius ir dokumentus, tačiau jie grįžo. Už stovėjimo aikštelę jis nemokėjo, nes tam neturėjo pinigų. Jis apmokėjo tik išlaidas, kurios buvo tiesiogiai susijusios su darbu: kelio mokesčiai, kuro pirkimas. Visi kvitai dėl patirtų išlaidų pateikti ieškovei. Buvo sutarta jog ieškovė jam mokės 90 Eur dienpinigių. Ieškovės įmonėje pradėjo dirbti 2021-10-10. Buvo išėjęs nemokamų atostogų. 2022-07-01 rašė prašymą dėl neapmokamų atostogų. 2022 m. kiekvieną mėn. rašė pareikšimus neapmokamoms atostogoms (visą laiką kol jo nebuvo). Buvo sumokėta 3200 eurų darbo užmokesčio, tai patvirtina čekiais. Rašant pareiškimą dėl atostogų už 2022 m. vieną blanką tik pasirašė, jis buvo tuščias, tekstą parašė direktorė. Pareiškimas buvo užpildytas pačios direktorės jam nežinant ir pateiktas teismui. Jis užpildė prašymų tą dalį, kur buvo galima rašyti rusiškai. Prašymą kuri pildė direktorė užpildyta tik prašymo lietuviška dalis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo iš darbo atleidimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl atleidimo iš darbo atsiradusių teisinių pasekmių.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo

Ieškovė nesutinka Komisijos nustatytomis darbo teisinių santykių nutraukimo aplinkybėmis, nurodydama, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ir veiksmų nutrūko darbinė veikla, dėl ko tikslinga pripažinti, kad darbo santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės t. y., atsakovo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kadangi būtent atsakovas iš darbo pasišalino su transporto priemone ir šiai dienai nėra galimybės atgauti automobilio. Tuo pagrindu taikytinos DK 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė du mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio, su ieškove jis negalėjo susisiekti, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri konstatavo, kad jo darbo santykiai pasibaigė 2023-06-05 Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nuo 2023-04-11 iki 2023-06-30 buvo nemokamose atostogose, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15 buvo komandiruotėje, ką iš dalies patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, kad iš komandiruotės atsakovas negrįžo. Byloje ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, jog dėl nepervestų lėšų transporto eksploatavimui, atsakovas neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą, nes nebuvo pravesta lėšų kurui bei kelių mokesčiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie atsakovo padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Ieškovės reiškiami kaltinimai atsakovui yra deklaratyvūs ir paneigiami byloje surinktais įrodymais

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovo Y. K. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai, prasidėję 2021-11-08, pasibaigė 2023-06-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenimis, nustatyta, kad šalis darbo santykiai sieja nuo 2021-11-08, o darbo laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 atsakovui priskaičiuotas 7453,59 Eur darbo užmokestis:

- už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2022-11-30 priskaičiuota 1192,78 Eur;

- už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2022-12-31 priskaičiuota 1524,19 Eur;

- už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-01-31 priskaičiuota 1525,63 Eur;

- už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-02-28 priskaičiuota 1664,71 Eur;

- u ž laikotarpį nuo 2023-03-01 iki 2023-03-31 priskaičiuota 1229,17 Eur;

- už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-04-30 priskaičiuota 317,11 Eur.

Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 68,32 Eur. Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalimi nutraukus sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro - 2855,78 Eur (68,32 Eur x 20,9 d. d.) x 2 mėn.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apskaičiuota 7453,59 Eur nesumokėta darbo užmokesčio suma. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė prieš išvykstant į komandiruotę jam išmokėjo 3260 Eur, todėl iš ieškovės priteistina nesumokėto darbo užmokesčio 4193,59 Eur.

Kadangi darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovui iš ieškovės priteistina išeitinė išmoka - 2855,78 Eur ir 4193,59 Eur nesumokėto darbo užmokesčio.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis darbo santykiai siejo nuo 2021-11-08 iki 2023-06- 05, t. y. 18 mėn. ir 18 k. d. Tokiu būdu, atsakovas per visą darbo laikotarpį įgijo teisę į 31 kasmetinių atostogų (18 mėn. x 1,666 d. d.) + 0,388 d. d. (1,666 d. d. : 30 d. x 18 d.) darbo dienas, kuriomis tęsiantis darbo santykiams atsakovas nepasinaudojo. Vadovaujantis nustatytu atsakovo VDU kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 2117,92 Eur (68,32 Eur x 30 d. d.).

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas ilgą laiką buvo nemokamose atostogose, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenų nustatyta, kad atsakovas dirbo laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 ir jam apskaičiuotas 7453,59 Eur darbo užmokestis.

Dėl dienpinigių apskaičiavimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15 siuntė atsakovą į komandiruotę, kur jis praleido 152 d. (16 d. + 31 d. + 31 d. + 28 d. + 31 d. + 15 d.).

Ieškovė byloje pateikė 2022-06-02 direktorės Įsakymą Nr. 2022/6/2A, dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo patvirtintas dienpinigių mokėjimo aprašas, kuriame nustatyta, kad bendrovėje nuo 2022-08-01 mokamas 80 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su minėtu įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal įmonėje nustatytą dienpinigių dydį, atsakovui turėjo būti mokami dienpinigiai: už 2022 metų lapkričio mėnesį 739,20 Eur; už 2022 metų gruodžio mėnesį 1488,80 Eur; už 2023 metų sausio mėnesį 1480,80 Eur; už 2023 metų vasario mėnesį 1310,40 Eur; už 2023 metų kovo mėnesį 1526,40 Eur, iš viso atsakovui mokėtina 6545,60 Eur dienpinigių suma.

Dėl netesybų išieškojimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu darbo santykių pasibaigimo dieną neatsiskaitė.

Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurią turėjo išmokėti darbo santykių su atsakovu pabaigos dieną, t. y. 2023-06-05, ieškovės uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra daugiau nei 2 mėnesiai. Taigi, atsakovui priklauso kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį

Taigi, esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinus atsakovo gauto darbo užmokesčio vidurkį, atsakovui priteistinos 1427,89 Eur netesybos nuo 2023-06-06 už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet nedaugiau kaip už šešis mėnesius.

Dėl žalos priteisimo iš atsakovo

Ieškovė prašo iš atsakovo Y. K. priteisti patirtą žalą, iš viso 6 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad žala susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovui patikėta transporto priemonė nėra gražinta ir įmonė nuo 2023-04-11 negali vykdyti jokios veiklos. Ieškovė už transporto priemonę MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria negali vykdyti veiklos, kas mėnesį moka po 1283,72 Eur. Ieškovė nurodė, kad negalėdama vykdyti veiklos įmonė negauna vidutiniškai 2 400 Eur pelno, o nuo 2023-04-11 iki birželio 30 d. ieškovė dėl atsakovo veiksmų yra negavusi 6000 Eur pajamų.

Atsakovas nurodė, kad su ieškovės transporto priemone negalėjo grįžti iš komandiruotės, kadangi ieškovė nepervedė lėšų į vairuotojo kortelę kurui įsigyti bei kelių mokesčiams susimokėti. Ieškovė šių atsakovo teiginių nepaneigė jokiais duomenimis.

Pažymėtina, kad ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad jai užkertama galimybė susigrąžinti transporto priemonę MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų veiksmų apsaugoti ieškovės transporto priemonę, ją palikdamas saugomoje aikštelėje ir apie tai informuodamas ieškovę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti žala atsirado dėl jos pačios veiksmų.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis.) Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šioje byloje 1461 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinus dalį ieškovės reikalavimų, iš atsakovo Y. K. priteistina ieškovei 292,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš ieškovės nepriteisiamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (aktuali redakcija TAR, 2023, Nr. 2023-24579) nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo santykius, kurie prasidėjo 2021-11-08, nutraukti 2023-06-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Priteisti atsakovui Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

-6311,51 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-04-30 ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2021-11-08 iki 2023-06-05;

-2855,78 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos;

-6545,60 Eur dienpinigių už komandiruotės (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje ir (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-04-15.

-1427,89 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023-06-06 už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius.

Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio – 1427,89 Eur (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023-06-05 sprendimą Nr. DGKS darbo byloje Nr. APS-131-9362/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.