- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-344-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. S. ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 15 d. apie 21.50 val., ties namu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: be priežasties mesdamas akmenį į tarnybinį policijos automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo įlenkdamas stogą, jį sugadino, padarydamas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1301,47 Lt žalą.
T. S. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas ir vadovaudamasis LR BPK 329 str. 1 p. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindė nuosprendį, neatsižvelgė, kad teismų sprendimai gali būti grindžiami tik teisėtais būdais gautais duomenimis, įvertinus jų visumą, nuosprendyje neatsižvelgė į esminius gynybos argumentus, neišdėstė motyvuotų ir išsamių išvadų, t. y. padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Nurodo, kad jo kaltė iš esmės grindžiama tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie analogiškai nurodė, jog iš karto prieš automobilio apgadinimą matė du vaikinus, pasirodžiusius iš už namo kampo, iš kurių vienas, dėvėjęs gaubtuvą, metė akmenį, o pareigūnams R. V. bei V. D. atvedus prie automobilių sulaikytus vaikinus, atpažino, kad vienas iš jų ir buvo tas, kuris metė akmenį. Kiti byloje esantys kaltinamieji įrodymai yra tik išvestiniai iš nukentėjusiųjų parodymų arba tik fragmentiškai patvirtinantys, tačiau ne esmines nusikaltimo aplinkybes.
Nurodo, kad iš nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu darytina išvada, kad akmenį metusio vaikino nukentėjusieji nematė, o jį nustatė tik atsižvelgdami į jo, apelianto, aprangą, ūgį ir žemėtą ranką. Kad nukentėjusieji nematė akmenį metusio asmens patvirtina ir liudytojo D. V. parodymai, ir aplinkybė, kad iš policijos komisariato jis, apeliantas, buvo paleistas tą patį vakarą, tuo tarpu kiti sulaikyti vaikinai buvo uždaryti į areštinę. Nurodo, kad nukentėjusieji apie tai, jog akmenį metė jis, apeliantas, nurodė tik praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Taip pat nurodo, kad jį sulaikęs pareigūnas R. V. bėgo ne iš paskos jo matytų vaikinų, bet iš namo priešingos pusės.
Tai, kad jis, apeliantas, metė akmenį į pareigūnų automobilį, yra nukentėjusiųjų prielaidos, kuriomis teismas apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negali. Tačiau ir tokias prielaidas paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas atmetė nemotyvuotai.
Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad tą vakarą jis būtų dėvėjęs rūbus su gobtuvu. Tai patvirtino liudytoja D. Š., kuri taip pat patvirtino aplinkybę, kad sulaikomas pareigūno R. V. buvo pargriautas ant žemės ir išvoliotas, dėl ko jo ne tik rankos, bet ir visi rūbai buvo žemėti. Liudytoja D. Š. taip pat parodė, kad laukdama policijos komisariate iš karto po įvykio girdėjo D. S. žodžius, iš kurių ji suprato, kad policijos pareigūnų automobilį apgadino D. K. pravarde „Doncė“.
Teisme apklausti liudytojai D. K., M. S. ir D. D. parodė, kad policijos automobilį apgadino D. K.. Tai yra tiesioginiai įrodymai liudytojų, kurie betarpiškai matė įvykį ir jame dalyvavo.
Atmesdamas šių liudytojų parodymus teismas rėmėsi neatitikimais dėl laiko ir tikimybine galimybe permesti akmenį per namą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo įvykio buvo praėję nemažai laiko, įvykio metu visi liudytojai buvo neblaivūs, todėl smulkmenų galėjo ir neatsiminti. Be to, minėtų liudytojų parodymus dėl akmenį metusio asmens netiesiogiai patvirtino ir liudytoja R. K., kuri po įvykio iš pokalbio su D. K. suprato, jog pareigūnų automobilį apgadino būtent jis.
Nurodo, kad nevažiavo automobilyje, kurį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl neturėjo jokio motyvo ir tikslo gadinti pareigūnų automobilį.
Nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų objektyvių duomenų - medicininių dokumentų - kurie patvirtina aplinkybę, jog dėl avarijoje patirtų sužalojimų įvykio metu dar jautė dešinės rankos silpnumą, tirpimą, jo dešinės rankos judesiai iš peties buvo skausmingi ir riboti, ypač keliant į viršų, dėl ko mesti didesnio nei kumštis akmens neturėjo galimybės.
Nurodo, kad nors nuo pat pradžių neigė savo dalyvavimą apgadinant pareigūnų automobilį, visas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesistengiant nustatyti objektyvios tiesos - prie bylos nėra prijungtas akmuo, kuriuo buvo sugadintas policijos automobilis, nenustatyta, ar jis buvo žemėtas, kokia trajektorija ir jėga turėjo būti mestas, kad būtent taip sugadintų automobilį, nesiaiškinta, kas važiavo automobilyje, kurį sustabdė policijos pareigūnai, kaip jis buvo apsirengęs įvykio metu, iš kur ir kada tą vakarą ėjo.
Tai, kad nukentėjusiųjų buvo sutartinai apkalbėtas, teisme patvirtino liudytojai T. R. ir M. S.. Tokius šių liudytojų parodymus patvirtina nukentėjusiųjų 2008-12-04 ir 2008-12-06 apklausų protokolai, kuriuose jį kaltinantys jų parodymai yra visiškai analogiški - tie patys sakiniai, tie patys skyrybos ženklai. Kalbėdami apie jį pareigūnai nurodė „Pagal jo aprangą, ūgį (jis didesnis) pažinau, kad būtent šis jaunuolis metė akmenį. Abu pristatyti jaunuoliai, o ypatingai tas, kuris metė akmenį, vadino mus „mentais“, vartojo necenzūrinius žodžius, kokius konkrečiai aš nepamenu, spardėsi, tačiau nepataikė.“
Esant išdėstytoms aplinkybėms - kaltinimas grindžiamas ne faktais, o nukentėjusiųjų prielaidomis, kiti byloje esantys įrodymai dėl jo aprangos įvykio metu, liudytojų, tame tarpe D. K. faktinių aplinkybių dėl apgadinto pareigūnų automobilio nurodymas, medicininiai dokumentai nukentėjusiųjų prielaidas paneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodyta, jog dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pripažintas kaltu.
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį ir vadovaudamasi BPK 312 str. l d., 313 str., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., prašo nuosprendį pakeisti - nuteistajam T. S. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Prokurorė nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teigia, kad teismas T. S. paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, netinkamai parinko bausmės rūšį ir skyrė aiškiai per švelnią bausmę. Nors BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, šiame straipsnyje taip pat nurodyta ir tai, kad teismas gali skirti ir laisvės atėmimo bausmę, privalėdamas motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, pilnai neatsižvelgė į BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog T. S. 2008-10-07 jau buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas. Nors nuosprendis apskųstas, neįsiteisėjęs, bet T. S. jis buvo paskelbtas, bausmė paskirta, tačiau tai jo elgesiui jokios įtakos neturėjo ir jis, praėjus 6 mėnesiams, vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Nuteistasis T. S. nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos ar jos dalies neatlygino, savo kaltę aktyviai neigė. Šios aplinkybės rodo T. S. vertybinę orientaciją, antisocialinių nuostatų stiprumą ir pavojingumą visuomenei. Todėl T. S. bausmė prasilenkia su bausmės paskirtimi ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Rokiškio apylinkės vyriausiosios prokurorės skundas tenkinamas dalinai.
Dėl nuteistojo T. S. skundo.
Prašymas panaikinti apkaltinamąjį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstas. T. S. kaltė padarius BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą, neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
Nukentėjusieji R. V. ir V. D. parodė, jog grupė jaunuolių pažeidinėjo viešąją tvarką, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Po kiek laiko prie namo kampo pasirodė du jaunuoliai. Vienas iš šių jaunuolių, kuris buvo aiškiai aukštesnis už kitą, į policijos pareigūnų pusę metė akmenį, kuris pataikė ir apgadino policijos automobilio stogą. Liudytojai R. V. ir V. D. šiuos jaunuolius iš karto nusivijo ir netoli įvykio vietos greitai sugavo. R. V. sulaikė aukštesnį jaunuolį – T. S., V. D. –žemesnįjį – M. S.. T. S. viena ranka buvo žemėta.
Analogiškai parodė nukentėjusysis D. G..
Liudytojas V. Š. patvirtino faktą, jog budėjo su kitais dviem policijos ekipažais (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. V. jam pasakė, kad į tarnybinį automobilį buvo mestas akmuo, įtariamieji sulaikyti.
Nuteistojo skundo teiginiai, jog nukentėjusieji neatpažino ir nematė asmens, metusio akmenį, nepagrįsti. Tą paneigia R. V., V. D. ir D. G. nuoseklūs parodymai. Nekyla abejonių, jog R. V., V. D. ir D. G. asmenį, metusį akmenį, įsidėmėjo. Jie vienodai ir nuosekliai nurodė, kad tai buvo aukštesnysis iš dviejų prie namo kampo pasirodžiusių vaikinų – T. S.. Apšvietimas įvykio vietoje buvo geras, nukentėjusieji T. S. ir M. S. įvykio metu matė iš nedidelio atstumo, patvirtino, jog sulaikę juos atpažino.
Kad policijos pareigūnai matė bei įsidėmėjo asmenį metusį akmenį, rodo ir 2008-11-15 tarnybiniai pranešimai. D. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad akmenį, kuris pataikė į policijos automobilio stogą, metė “didesnis” ( aukštesnis), ant galvos užsidėjęs “kapišoną” (gobtuvą), sulaikytas jaunuolis, kuris metė akmenį, pasivadino T. S. ( T.1, b.l. 10). Analogiškos aplinkybės nurodytos V. V. tarnybiniame pranešime ( T.1, b.l. 7).
Liudytojai M. S. ir T. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, esą, girdėję kaip būnant policijos komisariate po akistatos su T. S. išėjęs pareigūnas sakė kitiems sakyti, kad T. S. yra tas asmuo, kuris metė akmenį ir reikia kalbėti „ant jo“, tačiau šios akistatos buvo atliekamos 2009-01-29, kai tuo tarpu duomenys, rodantys, kad akmenį metęs asmuo yra T. S., buvo užfiksuoti gerokai anksčiau - minėtuose 2008-11-15 tarnybiniuose pranešimuose bei 2008-12-04 V. D., R. V., 2008-12-06 D. G. apklausos protokoluose ( T.1, b.l. 31, 39, 49). Todėl nukentėjusiesiems tartis, kad būtų nurodytas būtent T. S., nebuvo jokio tikslo, kadangi metęs akmenį asmuo buvo nurodytas dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios.
Tai, kad liudytojas D. V. parodė, jog kažkas iš policijos pareigūnų įvykio vietoje paaiškino, jog nematė, kas metė akmenį, neprieštarauja nukentėjusiųjų nuosekliems parodymams, kadangi (duomenys neskelbtini) m. tą vakarą budėjo trys policijos ekipažai ir ne visi iš budėjusiųjų pareigūnų buvo betarpiškai įvykio vietoje, ką patvirtina nukentėjusiųjų R. V., V. D. ir D. G., liudytojo V. Š. parodymai. Tuo tarpu D. V. parodė, jog neprisimena, kuris iš pareigūnų jam taip paaiškino, taigi neatmestina, jog tai buvo pareigūnas, buvęs toliau nuo įvykio vietos.
Atmestini T. S. teiginiai, jog jis buvo be gobtuvo, t.y., apsirengęs kitaip, nei asmuo, pagal nukentėjusiųjų parodymus metęs akmenį. Kad T. S. įvykio metu buvo drabužiu su gobtuvu, parodė ne tik nukentėjusieji, bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas M. S., kuris po įvykio buvo sulaikytas kartu su T. S..
Liudytoja D. Š. yra nuteistojo motina, todėl yra suinteresuota švelninti sūnaus padėtį. Teismas pagrįstai nesivadovavo jos parodymais jog T. S. buvo apsirengęs drabužiu be gobtuvo.
T. S. neigė metęs akmenį į pareigūnų automobilį taip pat neigė tuo metu buvęs įvykio vietoje. Jis tvirtina miegojęs pas draugę, o į įvykio vietą atvyko ne mažiau kaip po pusvalandžio, kai jam paskambino D. K. ir pakvietė ateiti pasižiūrėti, nes (duomenys neskelbtini) miesto centre apdaužytas policijos automobilis. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. K., M. S. ir D. D. parodė, kad policijos automobilį apgadino D. K.. Šie D. K., M. S., D. D. ir T. S. parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiųjų parodymams, be to prieštarauja tarpusavyje bei įvykio aplinkybėms, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiant T. S., M. S. ir D. K. akivaizdžiai matyti, jog pastarasis žymiai žemesnis už T. S., bei žemesnis už M. S.. Todėl tai, kad akmenį, esą, metė žemiausias tarp jų D. K., aiškiai prieštarauja nukentėjusiųjų R. V., V. D. ir D. G. nuosekliai parodytai aplinkybei, jog akmenį, kuris apgadino automobilį, metė aukštesnis asmuo – T. S.. Versija, jog D. K. telefonu pakvietė T. S. jau po to, kai pataikė akmenį į policijos automobilį ir T. S. atvyko ne anksčiau kaip po pusvalandžio ir tuomet įvykio vietoje buvo atsitiktinai sulaikytas, prieštarauja bylos aplinkybėms. Nukentėjusiųjų R. V. ir V. D. parodymai, jog T. S. ir M. S., matytus prie namo kampo metant akmenį, nukentėjusieji nusivijo iš karto, pavijo bei tuojau sulaikė netoli įvykio vietos, atitinka įvykio situaciją. Tuo tarpu T. S. versija, jog policijos darbuotojai jį atsitiktinai ėmė vytis ir sulaikė praėjus pusvalandžiui po įvykio, prieštarauja logiškai įvykių sekai. Be to, T. S., M. S. ir D. D. parodymai prieštarauja tarpusavyje. Liudytojas M. S. parodė, jog jis buvo sulaikytas tuojau po akmens metimo, po kelių minučių buvo atvestas ir sulaikytas T. S., o tai prieštarauja T. S. parodymams, kad jis į įvykio vietą atėjo tik po pusvalandžio bei D. K. parodymams, jog po 40 min. D. D. nurodė po to, kai D. K. metė akmenį, jis iš karto pabėgo, tą vakarą su T. S. susitikęs nebuvo, kai tuo tarpu T. S. nurodo jog D. D. įvykio vietoje buvo sutikęs. Be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas M. S. nenurodė, jog akmenį būtų metęs D. K. ( T.1, b.l. 74). D. K. yra geras T. S. draugas, paties paaiškinimais neteistas, tuo tarpu teistam T. S. gresia griežtesnė atsakomybė, todėl kaltę prisiima D. K., o kiti draugai - M. S. ir D. D. šią versiją patvirtina.
T. S. teigia, jog jis, esą, negalėjęs akmens mesti dėl anksčiau buvusios rankos traumos, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog esą tai patvirtina medicininiai dokumentai. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų ( T.1, b.l. 155) rodo, jog T. S. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po stuburo traumos, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis dėl to negalėtų mesti akmens. Akmuo prie bylos nepridėtas, tačiau nukentėjusysis D. G. parodė, jog akmuo buvo nemažas, tačiau tokio dydžio, jog į saują galima paimti, tokį akmenį būtų galima permesti per namo stogą. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( T.1, b.l. 34-37), jog nuo namo kampo iki automobilio atstumas nedidelis, todėl akivaizdu, jog tvirtai sudėtam 1,95 m. ūgio T. S. didelės fizinės pastangos numesti akmenį nuo namo kampo iki automobilio nebūtų reikalingos.
Dėl prokuroro skundo.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
T. S. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, jo gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, 2008-10-07 buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu, atidedant vykdymą, tačiau tai jo elgesiui tai įtakos neturėjo, nes jis, praėjus 6 mėnesiams, vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Tai rodo, jog T. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelni ir neatitinka bausmės tikslų, todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 2d.). Įvertinus T. S. asmenybę bei padarytą veiką visumą aplinkybių, tai, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta, tačiau rimtesnių padarinių nebuvo sukelta, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtina arešto bausmė, griežtesnė už sankcijos vidurkį.
2008-10-07 Rokiškio apylinkės teismo nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams už BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytą nusikaltimą, taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą. Šis nuosprendis, priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įsiteisėjęs, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jau yra įsiteisėjęs ir bausmės turi būti subendrintos. Pagal BK 65 str. taisykles areštas keičiamas laisvės atėmimu vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, pagal BK 64 str. 1d ir 3 d. taikomas dalinis bausmių sudėjimas, skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-16 nuosprendį pakeisti:
T. S. pagal BK 284 str. 1d. skirti bausmę - areštą 75 paroms.
Taikyti BK 64 str. 1d., 3d. bei BK 65 str. ir bausmę subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės 2008-10-07 nuosprendžiu paskirta bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taikant bausmių dalinį sudėjimą, skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 11 ( vienuolikai) mėnesių atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradėjimo dienos.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.