Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim 1976-03-23 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą: 2017 m. sausio 27 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), odiniu diržu tyčia sudavė savo mažamečiui sūnui M. K., gim. 2004-12-19, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į koją, tokiu būdu dėl kraujosruvos kairio skruosto ir kairės šlaunies srityje padarė nukentėjusiajam M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 2017-01-27 sūnus buvo išėjęs iš namų į kiemą, namo turėjo sugrįžti po 2 valandų, tačiau negrįžo. Grįžo po 19.00 valandos. Sūnus sakė, kad buvo pas draugą, tačiau jis melavo. Paaiškino, kad dėl sūnaus elgesio supyko, griebė už diržo ir du kartus sudavė sūnui. Pataikė į koją ir į veidą. Dėl savo veiksmų gailiso, mano, kad blogai pasielgė.

Vadovaujantis BPK 273 str., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, o būtent:

Nukentėjusiojo M. K. parodymai apie tai, kad prieš savaitę, penktadienį, lankėsi draugo Martyno, gyv. Kosmonautų mikrorajone, namuose. Tėtis nurodė grįžti namo 19 val., tačiau jis sugrįžo apie 21.00 val. Jo telefono aparatas buvo išsikrovęs, todėl pranešti, kad grįš vėliau neturėjo galimybės. Kai sugrįžo namo, tėtis buvo piktas, pasiėmė odinį diržą ir sudavė jam per veidą ir per kojas. Tėtis diržu sudavė du kartus, vieną kartą į koją, kairėje pusėje, antrą kartą į kairę veido pusę. Skaudėjo, todėl verkė. Nugarą susižalojo dar prieš įvykį, čiužinėjo ant ledo ir griuvo. Kai tėtis jį mušė diržu, namuose buvo tik jie dviese. Mama buvo išėjusi pas draugę. Tėtis, kai būna proga, išgeria alkoholio, tačiau tą dieną nebuvo progos, todėl nebuvo gėręs. Anksčiau tėtis jo niekada nemušė, tai buvo pirmas kartas. Mama jo nemuša, tik rėkia. Pripažino, kad yra išdykęs. Namuose gyvena tik su tėčiu ir mama. Seseriai 25 metai, ji gyvena atskirai. Su seserimi bendrauja. Apie tai, kad jį mušė tėtis, niekam nepasakojo. Mokykloje direktorei pasakė, kad sumušė draugas, nes nenorėjo išduoti tėčio. Jam gyventi pas tėvus gera, nori grįžti į namus(b.l. 20-21).

Liudytojos G. M. parodymai, kad ji dirba gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. 2017 m. vasario 1 d. apie 16 val. 30 min. į centrą buvo atvežtas dvylikametis berniukas M. K., iš Marijampolės miesto. M. veide buvo kraujosruva. Berniukas pasakojo, jog jį mušė tėvas, tai buvo pirmas kartas. M. K. yra bendraujantis berniukas, centre jaučiasi gerai, tačiau ilgisi namų, mokyklos (b.1.35-36).

Liudytojos A. A. parodymai, kad ji dirba Jono Totoraičio progimnazijoje, mokytoja. M. K. yra jos auklėtinis. Jos klasės auklėtiniai ją informavo, jog M. K. kažkas sumušė, nes ant pastarojo veido buvo kraujosruva. Ji klausė berniuko, kas jį sumušė. Šis atsakė, kad draugė. Ji teiravosi, kokia draugė, tačiau berniukas vangiai atsakinėjo į klausimus. Ant jo veido buvo trikampio formos mėlynė. Ji informavo socialinę dabuotoją L. Š., o pastaroji mokyklos direktorę. Socialinė darbuotoja kalbėjo su berniuku, nuvedė šį pas mokyklos medikę. M. K. yra vaikas, turintis specialių poreikių, aktyvus, reikalaujantis dėmesio. Anksčiau M. K. nebuvo atėjęs į mokyklą sumuštas. Berniukas yra tėvų prižiūrėtas, tvarkingai aprengtas (b.1.39-41).

Liudytojos L. Š. parodymai, kad dirba Jono Totoraičio progimnazijoje socialine darbuotoja. M. K. yra 6D klasės mokinys. Pastarajam pagal bendrojo ugdymo programą teikiama socialinio darbuotojo ir psichologo pagalba. Berniukas yra judrus, jo šeima nėra priskirta rizikos grupei. Su vaiko mama bendrauja nuolat. Vaikas prižiūrėtas, tvarkingai aprengtas, priemonėmis aprūpintas. Juo labai rūpinasi pilnametė sesuo. 2017-02-01 ryte atėjo 6D klasės auklėtoja ir pranešė, jog ant M. veido yra mėlynė. Ji berniuką pasikvietė į savo kabinetą. Berniuko veidas kairėje pusėje buvo sumuštas. M. sakė, jog jį sumušė draugas, tačiau negalėjo įvardinti jį sumušusio draugo nei vardo, nei pavardės, nei kur jis gyvena.Vėliau pasakė, kad jį sumušė mama. Apie tai pranešė mokyklos direktorei, o ši policijai. Apie įvykį pranešė mamai, tačiau pastaroji į mokyklą neatvyko (b.1.44-46).

Liudytojos A. K. parodymai, kad V. K. yra mamos vyras. Nors kaltinamasis jos neauginio, su pastaruoju sutaria gerai, jis vadina ją savo dukra. M. yra jos brolis, su juo dažnai bendrauja. M. yra atviras, pasakoja, kas vyksta namuose, mokykloje. 2017 m. vasario 2 d. apie 21.30 val. paskambino mamai. Pastaroji buvo susijaudinusi, sakė, kad M. iš mokyklos paėmė Vaikų teisių specialistai, dėl to, kad pastarąjį sumušė tėtis, paskutinį kartą, iki šio įvykio, su M. matėsi prieš dvi savaites, jis sumuštas nebuvo. Ji apsilankė mamos namuose. Kaltinamasis buvo liūdnas, nekalbėjo. Mama papasakojo, kad tėvas M. sumušė dėl to, kad laiku negrįžo į namus. Kaltinamasis su mama gyvena apie 13 metų. Per šiuos metus niekada nematė, kad patėvis būtų vartojęs smurtą šeimoje. Mama niekada jai nėra pasakojusi, kad kaltinamasis muštų M. ar pastarąją, niekada nei ant mamos nei ant M. nematė smurto žymių. M. yra judrus vaikas. Kaltinamasis taip pat visada ramus, problemas sprendžia ramiai, be barnių (b.1.50-51).

Liudytojos V. K. parodymai, kad M. K. yra jos sūnus. Jam 12 metų. Tai antras vaikas jos šeimoje. Dukra suaugusi, gyvena atskirai. 2017 m. sausio 27 d. apie 20 val. sugrįžo į namus ir pamatė, kad jos sutuoktinis odiniu diržu sudavė sūnui. Kur pataikė, nematė. Pradėjo šaukti, sutuoktinis iš karto pasitraukė nuo vaiko. Vaikas verkė, ji jį apkabino, paguodė. Jo veide buvo kraujosruva. Vaikas buvo išsigandęs. Apie tai, kas įvyko kalbėjo su savo sutuoktiniu. Pastarasis buvo labai susijaudinęs, kad taip pasielgė. Supyko ant sūnaus, kad pastarasis negrįžo namo, buvo vėlus vakaras, nėjo su juo susisiekti. M. dažnai taip negrįžta sutartu laiku namo. Jai ir vyrui dėl to labai neramu, nes vaikui tik 12 metų, bijo, kad sūnus nenukentėtų. Sutuoktinis dėl to, kad sumušė sūnų, labai gailisi, pergyvena, nori sūnaus atsiprašyti, tačiau Vaikų teisių specialistai neleidžia su sūnumi bendrauti. Anksčiau jis nėra mušęs sūnaus. Mantas yra labai aktyvus, šeimoje geras vaikas, padeda buityje, padeda ir kaimynams, mokosi gerai. Tačiau sunkiau su drausme, nes M. negrįžta laiku į namus, nuolat vėluoja pareiti iš mokyklos (b.l.60-61).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjo tarnybinį pranešimą gavus Jono Totoraičio progimnazijos direktorės R. Z. pranešimą, jog 2017-02-01, galimai motina V. K., vartojo fizinį smurtą savo sūnaus M. K., gim. 2004-12-19, atžvilgiu (b.1.5). 2017-02-03 gautas Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pranešimas, jog M. K. 2017-02-01 buvo paimtas iš Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos ir apgyvendintas VšĮ Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (b.1.10).

Specialisto išvadoje Nr. G89/2017(09) M. K. konstatuotos kraujosruvos kairio skruosto ir kairės šlaunies srityse. Šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (b.1.28).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko, kad V. K. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Neginčijamai įrodyta, jog 2017-01-27 apie 21.00 V. K. mušdamas nežymiai sutrikdė mažamečio sūnaus M. K. sveikatą ir ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiųs ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kaltinamojo įvykdyta veika, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.3d.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, numatyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijos ribose, žemesnė nei sankcijos vidurkis. Įvertinus kaltinamojo asmenybę (dirba, charakterizuojamas teigiamai), yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinajam draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jo gyvenimo būdą ir elgesį.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo skirtas gynėjas. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patekė pažymą, kurioje nurodoma, kad šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 Eur ir prašo priteisti jas iš kaltinamojo. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti kaltinamajam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, ši teisė negali būti ribojama. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, be to teismui duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad pinigai advokatui tikrai sumokėti, nepateikta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 304, 305, 307, 432 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant V. K. 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.

Iš V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika