Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1807-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-03
Bylos Nr.
e1-1807-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00071-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1807-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00071-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent – jis, 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), sugriebė su juo kartu gyvenančiai K. K. už plaukų, parbloškė ją ant sofos, tampė ją, stumdė, prispaudęs K. K. prie sofos, viena ranka smaugė jos kaklą, po to, K. K. sėdint ant sofos, sudavė kumščiu 1 (vieną) kartą jai į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pasmakrėje ir kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 1 d. įtariamuoju apklaustas A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis su savo sugyventine K. K. gyvena kartu apie pusmetį, veda bendrą ūkį. 2022 m. sausio 1 d. apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini) bute, šventė Naujuosius metus su savo sugyventine, vakaro metu vartojo alkoholį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tuomet jis nuėjo praustis rankų prie kriauklės, o sugyventinė toliau jam priekaištavo. Tuomet jis ją pastūmė dešine ranka į krūtinę. Po pastūmimo jo sugyventinė nenukrito, tik kelis žingsnius žengė atgal ir atsirėmė į spintelę. Ji pradėjo rėkti dar labiau ir jis išėjo iš kambario. Sugyventinės pastūmimas buvo iš inercijos, nieko blogo tikrai nenorėjo. Prieš tai niekada nebuvo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Jis gailisi dėl šio įvykio, negali patikėti ir suprasti šio savo poelgio. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Yra (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, su įtarimu sutinka. Apie įvykį, kuris buvo 2022 m. sausio 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis papasakojo pirminės apklausos metu. Papildo, kad tada šventė Naujuosius metus. Tarp jo ir sugyventinės K. K. prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko prasidėjo konfliktas neprisimena. Jie buvo dviese, sėdėjo kambaryje. Buvo išgėręs. Prisimena, kad kilus konfliktui jis pastūmė K. ir tolesnių savo veiksmų neprisimena. Gal dėl to neprisimena, kad buvo išgėręs ir susinervinęs. Jam atrodė, kad tik pastūmė. Patvirtina, kad viskas galėjo būti, kaip yra nurodyta jam pareikštame įtarime. Dėl to, kad smurtavo prieš K., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo labai gailisi, K. atsiprašė. Atvykus pareigūnams, K. atidavė jiems geltonos spalvos metalo grandinėlę, du auksinius žiedus, kuriuos jis anksčiau buvo K. padovanojęs ir „Airsoft“ pistoletą, skirtą žaidimui. Geltonos spalvos metalinė grandinėlė priklauso jam, ji ne auksinė, o du auksinius žiedus K. atidavė pareigūnams, kad jie jam juos grąžintų. Kadangi buvo sulaikytas, tai šie daiktai liko pas pareigūnus. Po šio įvykio su K. bendravo tik telefonu. Kaip ir minėjo, K. atsiprašė, ji jam pasakė, kad grąžina jo dovanotus žiedus ir jų santykiai tuo ir baigėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 1 d. nukentėjusiąja apklausta K. K. parodė, kad su sugyventiniu A. M., kartu gyvena (duomenys neskelbtini), apie keturis mėnesius. Pradžioje jų santykiai buvo geri, bet jau apie du mėnesius, maždaug nuo lapkričio, santykiai pablogėjo dėl to, kad A. M. vartodavo dideliais kiekiais alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus, labai pavydus, grasindavo susidorojimu, tačiau dar nesmurtavo. Jau kurį laiką ji norėjo nutraukti su juo santykius, bet bijojo jam apie tai pasakyti, todėl, kad A. M. grasino susidorojimu, jei jie išsiskirs. 2022 m. sausio 1 d., jos bute (duomenys neskelbtini), šventė dviese su sugyventiniu Naujuosius Metus. Apie 02.40 val. A. M. pradėjo konfliktuoti, buvo akivaizdžiai padauginęs alkoholio, vienas išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Jai stovint prie kriauklės kambaryje, A. M. pradėjo rėkti, klausė, kodėl ji su juo nekalba, kumščiu trenkė į virtuvės spintelės stalviršį, sugriebė už plaukų ir nubloškė ją ant sofos, tuomet pradėjo visaip tampyti ir stumdyti, pradėjo smaugti viena ranka jos kaklą, prispaudė ją prie sofos. Po to jai sėdint ant sofos, A. M. trenkė jai su kumščiu į pilvą. Dėl šių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Ji paskambino broliui V. L., papasakojo kas nutiko ir šis iškvietė policiją. Tuo metu pabėgo į lauką ir nuėjo į dukros L. P. butą (duomenys neskelbtini). Kai atvyko policija, grįžo į įvykio vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 6 d. liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad K. K. yra jo sesuo, duoti parodymus apie ją ir įvykio aplinkybes sutinka. 2022 m. sausio 1 d., apie 02.00 val. ar 02.30 val. jam paskambino K. ir pasakė, kad jos sugyventinis A. M. tikriausiai ją užmuš, sudavė jai į pilvą, paėmė jai už gerklės ir metė ant lovos. Prieš tai Naujuosius metus jis sutiko savo namuose, o K. su A. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Tai žino, nes prieš tai jie su K. susiskambino ir pasveikino vieni kitus su Naujaisiais metais. Jis pasakė K., kad, esant galimybei, ji nueitų į savo dukters L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, o jis pas ją atvažiuos. Susirado kas jį paveža ir nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) į jos dukters butą. K. dukters namuose nebuvo. K. buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, ant jos kaklo priekyje matėsi paraudimai. Daugiau apie įvykį K. jam nepasakojo. Jie išėjo iš buto, jis iškvietė policiją ir tada jie nuvažiavo prie K. namų. Atvykus policijai, K. nuėjo su jais į savo butą, o jis pasiliko laiptinėje ir palaukė kol pareigūnai įformino įvykį ir išvežė A. Tai buvo pirmas kartas, kai sesuo K. pasiskundė, kad sugyventinis ją sumušė. Anksčiau negirdėjo, kad A. būtų smurtavęs prieš K. Kiek žino nuo šito įvykio K. su A. negyvena. Iki įvykio A. su K. kartu gyveno maždaug 3-4 mėnesius.

K. K. 2022 m. sausio 1 d., 8.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val. jos sugyventinis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), jos bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ją tempė už plaukų, smaugė ranka jos kaklą, vieną kartą trenkė į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrėjus K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), nustatytos K. K. poodinės kraujosruvos pasmakrėje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), 5-7 paros laiko iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 1 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje pateiktomis aplinkybėmis. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto savybes, todėl konkrečiai pasakyti kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai negalima. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ieškinio pateikimo pranešama, kad 2022 m. gegužės 26 d. telefonu bendraujant su nukentėjusiąja K. K., ji pareiškė, kad įvykio metu, kuris buvo 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kurio metu jos sugyventinis A. M. prieš ją smurtavo, jai buvo padaryta fizinė žala, kurios ji pinigais nevertina ir ieškinio šiame tyrime nepateikinės. A. M. po įvykio K. K. atsiprašė.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini) garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2022_01_01_06-39-00_37067532713“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį. Įrašo trukmė 2 min. 35 sek. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro darbuotoja (toliau – ir BPC) ir pranešėjas vyras (toliau – V). BPC – Vienas, vienas, du. Vienas, vienas, du. V – Laba diena. BPC – Labas rytas. V – Labas rytas, jau ne diena. Rusiškai galima kalbėti. BPC – O lietuviškai nekalbat? V – Kalbam. Gal kaip nors. BPC – O kas atsitiko? V – Nu čia biški buvo smurtas prieš moterį. Mano sesers. BPC – Prieš jūsų seserį smurtavo vyras ar sugyventinis? V – Sugyventinis. BPC – Adresas dabar koks yra? V – (duomenys neskelbtini), koks ten bus (girdisi su kažkuo kalbasi), (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), jo? Mes tuoj atvažiuosim ir norim kartu su policija užeiti į butą. <...> BPC – Mažamečių ten vaikų namuose yra pas juos? V – Ne, nėra. Pas mane yra, bet jie namuose. BPC – O greitosios nereikia seseriai? V – Greitosios ne. BPC – O dabar pasakykit ką jis padarė jai? Trenkė? V – Grasino su buteliu trenkt per galvą, smaugė už gerklės (girdisi vyriškas balsas fone – smūgis buvo į pilvą), į pilvą smūgį, pirštus laužė. BPC – O sesuo kodėl pati neskambino. V – Bijo, suprantat? BPC – Gerai. V – Ji pabėgo, skambino man. BPC – Kur ji dabar randasi? <...> V – Su manim, dabar va. BPC – Ai, dabar su jumis. Tai jūs ten lauksit... V – (duomenys neskelbtini) čia, netoli prie „Senukų“. BPC – O, tai jūs kur policijos lauksit, man nurodykit adresą? V – (duomenys neskelbtini), ten. BPC – Prie namo lauksit, taip? V – Jo, mes tuoj atvažiuosim. BPC – Supratau. Tai dabar aš iškart informuosiu policiją, o jūs vykstat į vietą. Savo vardą, pavardę pasakykit? V – V. L. bus. BPC – Gerai tada, laukit, privažiuos policija, pasitikit, gerai? Įrašo pabaiga.

Iš 2022 m. sausio 1 d., apie 08.37 val. atlikto kaltinamojo A. M. blaivumo patikrinimo metu užfiksuotu duomenų matyti, kad A. M. 2022 m. sausio 1 d., apie 08.37 val., buvo nustatytas 1,45 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini) bute, šventė Naujuosius metus su savo sugyventine. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis pastūmė K. K. dešine ranka į krūtinę. Po pastūmimo jo sugyventinė nenukrito, tik kelis žingsnius žengė atgal ir atsirėmė į spintelę. Tolesnių savo veiksmų neprisimena nes buvo išgėręs ir susinervinęs. Pastarasis patvirtino, kad viskas galėjo būti, kaip yra nurodyta jam pareikštame įtarime. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios K. K. bei liudytojo V. L. duoti parodymai. Nukentėjusioji K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., jos bute (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu šventė Naujuosius Metus. Apie 02.40 val. A. M. pradėjo konfliktuoti. Jai stovint prie kriauklės kambaryje, A. M. pradėjo rėkti ir sugriebęs ją už plaukų nubloškė ant sofos, pradėjo visaip tampyti, stumdyti, viena ranka pradėjo smaugti jos kaklą. Po to jai sėdint ant sofos, A. M. trenkė jai su kumščiu į pilvą. Dėl šių veiksmų K. K. patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios K. K. paaiškinimai apie kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jai sukeltą fizinį skausmą yra išdėstyti ir 2022 m. sausio 1 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis tampė ją už plaukų, smaugė su ranka kaklą, vieną kartą trenkė į pilvo sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. L. duoti parodymai. Pastarasis parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., jam paskambino K. K. ir pasakė, kad jos sugyventinis A. M. sudavė jai į pilvą, paėmė už gerklės ir metė ją ant lovos. Atvažiavus pas K. K., ji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, o ant kaklo priekyje matėsi paraudimai. Pirmiau minėtas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. sausio 1 d., liudytojas V. L. informavo, kad (duomenys neskelbtini), prieš jo seserį smurtavo sugyventinis t. y. smaugė už gerklės, smūgiavo į pilvą, laužė pirštus. Šie teismo neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė pavojingų padarinių – fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtina ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos pasmakrėje ir kairėje plaštakoje, pripažintinos nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat pripažinta, kad šie sužalojimai pastarajai galėjo būti padaryti 2022 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. M. nusikalstami smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą – šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymas, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. M. K. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. M., nukentėjusiosios K. K. bei liudytojo V. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2022 m. sausio 1 d. apie keturis mėnesius gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją K. K.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis A. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusioji. Kaltinamojo neblaivumas taip pat yra užfiksuotas ir 2022 m. sausio 1 d. atlikto kaltinamojo blaivumo patikrinimo metu, kurio metu pastarajam nustatytas 1,45 prom. neblaivumas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. M. jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą 2022 m. sausio 1 d., apie 02.40 val. padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusioji K. K., 2022 m. gegužės 26 d. su ja bendraujant telefonu, pareiškė, kad padarytos fizinės žalos pinigais nevertina ir atsisako reikšti civilinį ieškinį, nes kaltinamasis A. M. po įvykio jos atsiprašė. Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 26 d. nukentėjusiajai K. K. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nuo 2020 m. birželio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. M. yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, o taip pat už baudžiamąjį nusižengimą, susijusi su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, teistumas išnykęs, taip pat pastarasis baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. M. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius draudimus, kurie ribotų pastarojo smurtinį elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskirtos bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam taip pat tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės visuma, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. 07.50 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 14.36 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį, ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį, ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d., 07.50 val. iki 2022 m. sausio 2 d., 14.36 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė