- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-182-245-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00210-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Advokatai
- Alfonsas Šarka
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-182-245/2013
2013 m. sausio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir nubaustas 1 (vieneriais) metais 5 (penkiais) mėnesiais laisvės atėmimo; pagal BK 290 str. ir nubaustas 1 (vieneriais) metais laisvės atėmimo; pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas 1 (vieneriais) metais 5 (penkiais) mėnesiais laisvės atėmimo; pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdui ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. prie šios bausmės iš dalies pridėta 2012-02-17 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtos 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėn. laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo;
tenkinti civiliniai ieškiniai ir priteista iš Kęstučio G. K. B. 2000 (du tūkstančiai) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, R. V. 105 (vienas šimtas penki) litai turtinei žalai atlyginti;
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. už tai, kad jis 2012 m. vasario 12 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, veikdamas kartu su G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po įvykusio eismo įvykio, nevykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo R. V. ir patrulio K. B. nurodymų, be leidimo išlipo iš tarnybinio automobilio Škoda Oktavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasino minėtiems pareigūnams susidorojimu užmušant, papjaunant, stumdė juos, G. G. įspyrus patruliui K. B. į dešinę blauzdą, pats įspyrė patruliui K. B. į veidą, įsikabinęs į tyrėjo R. V. tarnybinę striukę, suplėšė užtrauktuką, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 290 str. už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir laiku, veikdamas kartu su G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po įvykusio eismo įvykio, įžeidinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėją R. V. ir patrulį K. B., garsiai juos keikdamas necenzūriniais žodžiais ir spjaudydamas, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius minėtus valstybės tarnautojus.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po įvykusio eismo įvykio, pasipriešindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus patruliui K. B., tyčia vieną kartą įspyrė jam į veidą, tuo padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje K. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui.
Nuteistasis K. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, kadangi skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirta bausmė. Nurodo, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nebenusikalsti, ir tai, kad jis pilnai sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu ir pasižada atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistasis pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, dėl to, jo manymu, teismas neteisingai įvertino kaltininko asmenybę. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi jo nusikalstamų veikų padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Šioje byloje ginčo dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo nėra, skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Nepagrįstai nuteistasis K. G. skundžiasi dėl pernelyg griežtos bausmės, kadangi nuteistajam bausmė paskirta teisingai.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. G., atsižvelgė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Bausmė paskirta laikantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų pagrindų.
Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nebenusikalsti. Tokia nuteistojo pozicija klaidinga ir štai dėl ko.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įstatymų leidėjas šiame punkte nustatė tris alternatyvius lengvinančios aplinkybės pagrindus: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nors ikiteisminio tyrimo K. G. metu savo kaltę pripažino, tačiau tai padarė tik pareiškus jam įtarimą, tačiau visų bylos aplinkybių paaiškinti negalėjo, kadangi buvo neblaivus, negalėjo paaiškinti, dėl kokių aplinkybių įvyko konfliktas tarp jo, jo brolio ir policijos pareigūnų. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad kaltinamasis jo visiškai neatsiprašė. Todėl vien formalus gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje negali būti laikytinas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nėra pagrindo pripažinti ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad jis pilnai sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu ir pasižada atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą Byloje nukentėjusysis K. B. pareiškė 2000 litų civilinį ieškinį nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti, žala neatlyginta, ir apie susitarimą teisme kalbama nebuvo. Nukentėjusysis R. V. teisme parodė, kad žala jam taip pat neatlyginta, palaikė pareikštą ieškinį. Tai įvertinus K. G. negali būti pripažįstama ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri pripažįstama tada, kai kaltininkas gera valia atlygina arba pašalina nusikalstama veika padarytą žalą.
Įvertinus dar ir tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad K. G. nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad bausmė nuteistajam individualizuota netinkamai.
Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę. K. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.), už kiekvieną jų paskirtos bausmės yra mažesnės, nei baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies 138 str. 1 d., 286 straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai ir lygi 290 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Įvertinus tai, kad K. G. praeityje teistas, ir šiuos nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sprendžiama, jog su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė paskirta pagrįstai. Šios aplinkybės rodo, kad jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, yra linkusi nusikalti asmenybė, todėl skirti pačią minimaliausią pagal baudžiamąjį įstatymą numatytą bausmę jokio pagrindo nėra.
Jokių kitų įstatyme numatytų pagrindų sušvelninti K. G. teisinę padėtį šioje byloje nėra. Nėra galimybės nuteistajam BK 62 str. pagrindu skirti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės, kaip ir nėra galimybės taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
Daroma išvada, kad K. G. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta atskirai ir galutinė subendrinta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, ji yra tinkama realizuoti bausmės tikslus - siekti ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Nuteistajam paskirta tinkama bausmė, dar labiau mažinti paskirtųjų bausmių pagrindo nėra, kaip ir nėra pagrindo laikyti ir galutinę apėmimo būdu subendrintą bausmę per griežta ar neteisinga. Nuteistojo teiginys, kad teismas buvo šališkas, niekuo nepagrįstas.
Tai įvertinus, kolegija sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendį palikti galioti.