- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 1-2691-957/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, nedirbanti, gaunanti valstybės pensiją, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 204 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R., 2014 m. vasario 12 d., apie 10.50 val., Gariūnų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, Vilniuje, neturėdama prekių įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti nedidelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, o būtent: du vienetus registruotu prekių ženklu „Emporio Armani“ pažymėtų kvepalų bei trylika vienetų registruotu prekių ženklu „ Georgio Armani“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 1935 Lt, tris vienetus registruotu prekių ženklu „Calvin Klein“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 357 Lt, keturiolika vienetų registruotu prekių ženklu „Chanel Sarl“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 2646 Lt, vienuolika vienetų registruotu prekių ženklu „Gucci“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 1639 Lt, aštuonis vienetus registruotu prekių ženklu „Hugo Boss“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 872 Lt, vieną vienetą registruotu prekių ženklu „Kenzo“ pažymėtų kvepalų, kurių žemiausia rinkos vertė - 115 Lt, septynis vienetus registruotu prekių ženklu „Lacoste“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 1204 Lt, vieną vienetą registruotu prekių ženklu „Naomi Campbell“ pažymėtų kvepalų, kurių žemiausia rinkos vertė - 79 Lt, devynis vienetus registruotu prekių ženklu „Versace“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė – 900 Lt, penkis vienetus registruotu prekių ženklu „YSL“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 556 Lt, vieną vienetą registruotu prekių ženklu „Chloe“ pažymėtų kvepalų, kurių žemiausia rinkos vertė - 159 Lt, po vieną vienetą registruotu prekių ženklu „Cristian Dior“ ir „Dior“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 298 Lt, du vienetus registruotu prekių ženklu „DKNY“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 310 Lt, tris vienetus registruotu prekių ženklu „Givenchy“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 345 Lt, du vienetus registruotu prekių ženklu „Lancome“ pažymėtų kvepalų, kurių bendra žemiausia rinkos vertė - 278 Lt, kai pastarųjų apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų ir taip padarė 11 693 Lt turtinę žalą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. R. savo kaltę, padarius BK 204 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad Gariūnų turgavietėje, esančioje adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje, tarp praėjimų į septintą eilę, prekiavo „Versace“, „Chanel“ ir kitais, aukščiau minėtais, registruotais prekių ženklais pažymėtais kvepalais bei plaukų šepečiais. Kvepalus pirko iš dviejų nepažįstamų vaikinų, kurių atpažinti negalėtų. Kvepalai buvo vienodos formos buteliukuose ir sudėti į vienodos formos dėžutes. Kvepalus pardavinėjo po 20 Lt. Žinojo, jog jos parduodami kvepalai nėra originalūs, jais prekiavo siekdama gauti papildomų lėšų, kadangi niekur nedirba, gauna tik pensiją. Po policijos pareigūnų atlikto patikrinimo ir ekspertizei paimtų kvepalų (83 vienetai dėžučių su kvepalais), minėtoje turgavietėje daugiau neoriginaliais kvepalais nebeprekiauja. (b.1.39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2014 m. vasario 22 d., dirbant tyrėja, Gariūnų turgavietėje, Gariūnų g. 68, Vilniuje, su tikslu nustatyti neteisėto svetimo prekių ženklo panaudojimo atvejus, įėjo į turgavietę pro pagrindinį įėjimą ir, pasukus į kairę, tarp praėjimo į septintą eilę, dešinėje pusėje, pamatė, jog, kaip vėliau paaiškėjo, J. R., prekiauja įvairiais kvepalais, pažymėtais „Emporio Armani“, „Giorgio Armani“, „Calvin Klein“, „Chanel“, „Gucci“, „Hugo Boss“, „Kenzo“, „Naomi Campbell“, „Versace“, „YSL“, „Chlore“, „Christian Dior“, „Dior“, „DKNY“, „Givency“, „Lacoste“, „Lancome“ prekių ženklais. Kvepalai buvo išdėlioti ant stalo. Kilo įtarimas, jog kvepalai yra klastotės, nes jie buvo vienodos formos buteliukuose ir sudėti į vienodos formos dėžutes. Paklausius pardavėjos kokia kvepalų kaina, pastaroji atsakė, kad visų kvepalų kaina yra vienoda - po 20 Lt. Jai paprašius parduoti kvepalus, pažymėtus registruotu prekių ženklu „Chanel“, pardavėja tai padarė, po ko O. S. prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą ir pranešė, kad bus atliktas patikrinimas (b.l. 11-12).
2014 m. vasario 22 d. patikrinimo akte nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 10).
Iš 2014 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo su priedais matyti, jog J. R. prekybos vieta yra tarp praėjimo į 7 eilę. Apžiūros metu viso paimti aštuoniasdešimt trys vienetai kvepalų, pažymėtų Emporio Armani, Giorgio Armani, Calvin Klein, Chanel, Gucci, Hugo Boss, Kenzo, Naomi Campbell, Versace, YSL, Chloe, Christian Dior, Dior, DKNY, Givency, Lacoste, Lancome prekių ženklais (b. l. 6-9).
Specialisto išvadoje Nr. 140042LT-01 nurodoma, jog minėtos prekės yra pažymėtos prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei Chlore Sas (kvepalai su žymenimis „Cloe“ – vienas vienetas), Šveicarijos įmonei Giorgio Armani SPA, Milan, Swiss Branch Mendirisio (kvepalai su žymenimis “Emporio Armani” – du vienetai ir “Giorgio Armani” – trylika vienetų), Prancūzijos įmonei Parfums Christian Dior Societe Anonyme (kvepalai su žymenimis „Cristian Dior“ – vienas vienetas ir „Dior“ – vienas vienetas“), JAV įmonei Gabrielle Studio, INC (kvepalai su žymenimis „DKNY“ – du vienetai), JAV įmonei Calvin Klein Trademark Trust (kvepalai su žymenimis „Clvin Klein“ – trys vienetai), Šveicarijos įmonei Cchanel Sarl (kvepalai su žymenimis „Chanel“ – keturiolika vienetų), Italijos įmonei „Guccio Gucci Spa“ ( kvepalai su žymenimis „Gucci“ – vienuolika vienetų), Vokietijos įmonei Hugo Boss Trade Mark Management GMBH & CO KG (kvepalai su žymenimis „Hugo Boss“ – aštuoni vienetai), Prancūzijos įmonei Kenzo Societe Anonyme (kvepalai su žymenimis „Kenzo“ – vienas vienetas), Šveicarijos įmonei Procter & Gamble International Operations SA (kvepalai su žymenimis „Naomi Campbell“ – vienas vienetas), Prancūzijos įmonei LVMH Fragrance Brands (Societe Aanonyme) (kvepalai su žymenimis „ Givenchy“ – trys vienetai), Prancūzijos įmonei Lacoste SA (kvepalai su žymenimis „Lacoste“ - septyni vienetai), Italijos įmonei Gianni Versace SPA (kvepalai su žymenimis „Versace“ – devyni vienetai), Prancūzijos įmonei Yves Saint Laurent Parfums, Societe Anonime (kvepalai su žymenimis „YSL“ – keturi vienetai), Prancūzijos įmonei Lancome Parfumset Beaute & Cie, Societe en Nom Collectif (kvepalai su žymenimis „Lancome“ – du vienetai). Kvepalų apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų ir šios prekės yra pažymėtos prekių ženklais be jų savininkų leidimo. Specialisto išvadoje nurodyti, jau aukščiau minėti, atitinkamai, kiekvienų kvepalų įvertinimai rinkos kainomis bei paskaičiuota bendra tyrimui pateiktų teisėtų gamintojų gaminamų prekių žemiausia rinkos kaina, lygi 11 693 litų. (b. l. 16-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad kaltinamosios J. R. kaltė, padarius jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 204 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 204 straipsnio 2 dalį inter alia atsako ir tas, kas neturėdamas leidimo pateikė realizuoti nedidelį kiekį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių ir dėl to padarė žalos.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. R. savo kaltę, padarius BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, pripažino visiškai ir parodė, kad Gariūnų turgavietėje iš nepažįstamų asmenų, nusipirkusi garsių firmų prekių ženklais ženklintų kvepalų, siekė juos realizuoti ir tai darė. Tokius kaltinamosios parodymus papildo ir kita byloje esanti medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tyrėjos O. S., atlikusios prekių patikrinimą, parodymai, 2014 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada Nr. 140042LT-01. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, jog J. R. pateikė realizuoti, nedidelį kiekį, t. y. aštuoniasdešimt tris vienetus, svetimais prekių ženklais pažymėtų, prekių ir dėl to padarė 11 693 Lt žalą. Padaryta žala neviršija 150 MGL dydžio sumos (BK 212 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad, pagal pirmiau išdėstytais ir teismo ištirtais įrodymais, nustatytas faktines bylos aplinkybes, J. R. padaryta veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 204 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, prekių ženklų savininkų atstovas - asociacija SNB – REACT, nurodė, kad prekių ženklų savininkams padaryta turtinė žala prilygintina atitinkamų originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai, taip pat tai, jog prekių ženklų savininkai apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį informuoti, tačiau šiuo metu civilinio ieškinio reikšti neketina (b. l. 25). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog nukentėjusiųjų atstovas proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja. Atitinkamai teismas pripažįsta, kad BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, šioje byloje įgyvendinta.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. R. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 70).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baudžiamasis nusižengimas ekonomikai ir verslo tvarkai. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. R. – dirba, teista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą (b. l. 49-62), priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai J. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų jam skirti baudą, prašė išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas, įvertinęs nuteistosios amžių, tai, kad jos sutuoktinis miręs, ji viena išlaiko studentą sūnų, pripažinta nuo okupacijos, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. R. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 15 MGL (1 950 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio baudą.
Nustatyti kaltinamajai J. R. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. kvitą serija BBB Nr. LS000529 saugomus kvepalus (viso 83 vienetai).
1. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.