Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-442/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2-442/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
Nordea Bank Finlanf Plc
Atsakovas
N. Z., G. R., R. R., M. Z.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „ERP“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-442/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc ir atsakovo N. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje Nr. 2-4933-881/2012 pagal ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc ieškinį atsakovams G. R. (G. R.), R. R., N. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ERP“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. R., R. R., N. Z., M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „ERP“.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi (nutarties rezoliucinė dalis taisyta 2012 m. birželio 8 d. nutartimi) ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – solidariai areštuotas atsakovų G. R. ir N. Z. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės už bendrą 3 388 495,01 Lt sumą, minėto turto nesant ar esant nepakankamai, solidariai areštuotos atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat areštuotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis R. R..

Šalies argumentai

Atsakovas N. Z. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui gauti bei disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis pajamomis, neviršijant 3 300 Lt sumos, atskaičius mokėtinus mokesčius, taip pat disponuoti lėšomis, viršijančiomis šią sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. 06-105593-FA, taip pat leisti atsiskaityti su Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi. Atsakovas taip pat prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad jis yra sukūręs šeimą, turi tris vaikus, todėl šeimos, vaikų, būsto išlaikymui yra reikalingos piniginės lėšos, o sutuoktinės gaunamų pajamų tam neužtenka. Be to, atsakovas turi mokėti įmokas AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 06-105593-FA. Taigi yra pagrindas pakeisti atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš dalies leisti disponuoti jam priklausančiomis lėšomis. Dėl piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių (šeimos išlaikymas, atsiskaitymas pagal kredito sutartį ir kt.), atsakovas prašo leisti šią nutartį vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovo N. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui N. Z. disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis pajamomis, neviršijant 2 300 Lt sumos, atskaičius mokėtinus mokesčius, taip pat disponuoti lėšomis, viršijančiomis šią sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr.06-105593-FA pagal šioje kredito sutartyje numatytą mokėjimų grafiką ir terminus, taip pat leisti atsakovui atsiskaityti su Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi.

Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis apie savo šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, kredito sutartį Nr. 06-105593-FA su AB „Swedbank“ ir kt., todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jam yra būtina laisvai disponuoti tam tikra piniginių lėšų suma, kad jis galėtų patenkinti būtiniausius savo šeimos poreikius, taip pat atsiskaitinėti su AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį, tačiau, teismo nuomone, prašoma suma, kuria siekia disponuoti atsakovas, nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas pateikė pažymą apie tai, kad jo sutuoktinė dirba UAB „Management Consult“ 4 valandas per mėnesį ir gauna 4,85 Lt už vieną darbo valandą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo sutuoktinė dėl kokių nors priežasčių (sumažėjęs darbingumas ir kt.) negalėtų dirbti visos darbo savaitės; atsakovo sutuoktinė yra darbingas asmuo, todėl turi pareigą pagal savo galimybes taip pat prisidėti prie vaikų bei šeimos išlaikymo (CK 3.192 str.). Be to, nėra pagrindo didesnį prioritetą suteikti atsakovo ir jo šeimos interesui nei ieškovo interesui ir paneigti laikinųjų apsaugos priemonių esmę - būtina derinti ir užtikrinti abiejų šalių interesus. Dėl šios priežasties teismas atsakovo prašomą laisvai disponuoti šeimos išlaikymui reikalingą sumą sumažino iki 2 300 Lt, taip pat leidžiant atsakovui vykdyti mokėjimus AB ,,Swedbank“ pagal sudarytą kredito sutartį bei mokėti mokesčius VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdymo skubiai, teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pateikti argumentus ir įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra būtina leisti skubiai vykdyti šią nutartį, tačiau atsakovas tokių argumentų ir įrodymų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo leisti šią nutartį vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti šią teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Ieškovas laiku nebuvo informuotas apie atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato vieno kreditoriaus interesų pirmenybės kito kreditoriaus atžvilgiu. Nors teisme nagrinėjamas būtent ieškovo ir N. Z. ginčas dėl skolos iš atsakovo, kaip laiduotojo, priteisimo, yra nepaisoma ieškovo teisių ir interesų apsaugos. Vietoje to, nutartimi yra tenkinamas atsakovo prašymas, kuris suponuoja kito kreditoriaus - AB „Swedbank“ - interesų apsaugą.Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.), tačiau teismas pažeidė minėtą įstatymo nuostatą nutartyje tik abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovui leidžiama disponuoti lėšomis, viršijančiomis 2 300 Lt sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr.06-105593-FA. Taigi teismo nutartyje konkrečiai nėra įvardijama, kokias operacijas (kokia pinigų suma) turi teisę atlikti atsakovas, atsiskaitydamas su AB „Swedbank“.Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo principų - lieka neaišku, kokia pinigų suma per mėnesį visumoje atsakovui yra leidžiama disponuoti. Tai neabejotinai atsakovui suteikia galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepaisyti ieškovo interesų.Atsakovo atžvilgiu 2012 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka savo paskirtį, ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus, jos yra paskirtos optimalia apimtimi (t. y. nevaržo atsakovo teisių daugiau nei to reikia galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui). Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisiu laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Atsakovo prašyme nepateikiama jokių motyvų apie tai, kad nėra grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, taip pat informacijos apie kitokių priemonių taikymą, siekiant užtikrinti Ieškovo interesus ir galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 148 str.).Negalima atsakovo ir jo šeimos intereso iškelti aukščiau už ieškovo interesus ir tokiu būdu paneigti laikinųjų apsaugos priemonių paskirties - būsimo teismo sprendimo realaus ir tinkamo įvykdymo užtikrinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas N. Z. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį dalyje, kuria buvo leista disponuoti 2 300 Lt suma, leidžiant disponuoti 3 300 Lt suma. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo tokius motyvus:

Atsakovo sutuoktinės gebėjimas ar negebėjimas aprūpinti šeimą šioje byloje neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovo sutuoktinės atžvilgiu 2012 m. liepos 17 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje teismas jos atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas visą atsakovo sutuoktinės turtą 3 388 495,01 Lt sumai. Dėl to M. Z. negalės jokia apimtimi prisidėti prie vaikų auklėjimo, prie šeimos ūkio išlaikymo, todėl teismo argumentai, susiję su CK 3.192 straipsnio taikymu, yra nepagrįsti, nes teismui buvo žinoma apie priežastis, kurioms esant atsakovės M. Z. galimybės prisidėti prie šeimos (ir jos ūkio) išlaikymo buvo eliminuotos.Jokių kitų argumentų, dėl kurių pagrįstai būtų galima mažinti atsakovo prašytos leisti jam disponuoti sumos dydį, teismas nenurodė. Prašomos leisti disponuoti sumos dydis buvo pagrįstas objektyviomis minimaliomis faktinėmis šeimos išlaidomis per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirojo skundo

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Nagrinėjamu atveju teismas pakeitė 2012 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leido atsakovui N. Z. disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis pajamomis, neviršijant 2 300 Lt, atskaičius mokėtinus mokesčius, taip pat disponuoti lėšomis, viršijančiomis šią sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr.06-105593-FA pagal šioje kredito sutartyje numatytą mokėjimų grafiką ir terminus, taip pat leisti atsakovui atsiskaityti su Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi.

Pažymėtina, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Bendrąja prasme, areštavus visą jo turtą ir neleidus iš jo vykdyti jokių mokėjimų, fizinis asmuo negalėtų vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, partenkinti minimalių asmeninių poreikių. Tokia situacija galėtų sukurti pagrindą nutraukti sutartis su fiziniu asmeniu dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti eilę ginčų (taip pat teisminių) su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis fizinio asmens mokumas dar labiau galėtų pablogėti. Tai neatitiktų ir paties kreditoriaus (ieškovo) šioje byloje interesų. Dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo (kredito įmokų nemokėjimo) fiziniam asmeniui galėtų iškilti reali grėsmė netekti būsto ar kito turto, o tai sukeltų neadekvačius teisinius padarinius (pavyzdžiui, būsto pardavimas iš varžytynių ir pan.) ir akivaizdžiai nepagrįstai suvaržytų tokio asmens bei jo šeimos teises, prieštarautų ir paties ieškovo teisėtiems interesams (turtas tokiu būdu paprastai parduodamas už mažesnę, nei rinkos, kainą). Taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principai, todėl atsakovo prašymas leisti vykdyti įsipareigojimus kitam bankui, taip pat užtikrinti savo šeimai būtinas pragyvenimui lėšas, yra pagrįstas.

Atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi nebuvo apibrėžtos konkrečios sumos ir dėl to gali nukentėti ieškovo interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nurodė aiškiai, kokia suma atsakovas gali naudotis (2 300 Lt). Antra, pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kad leidžiama atsakovui N. Z. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. 06-105593-FA pagal šioje kredito sutartyje numatytą mokėjimų grafiką ir terminus, taip pat leisti atsakovui atsiskaityti su Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi. Tai reiškia, kad teismas, nors ir nenurodė konkrečių sumų, kurios gali būti sumokėtos minėtam bankui bei valstybės biudžetui, tačiau nurodė tokių įmokų pagrindą – konkrečią kredito sutartį su šioje kredito sutartyje numatytu mokėjimų grafiku ir terminais (2 t., 48 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas siekia ar ketina sumokėti AB „Swedbank“ ar VMI bei VSDFV Vilniaus skyriui daugiau negu tai priklauso padaryti ir tokiu būdu sumažinti turto masę. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo šeimos pragyvenimui skirta suma yra nepagrįstai per didelė ir todėl pažeidžianti ieškovo interesus. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama nutartis neproporcinga ieškovo atžvilgiu ar nepagrįstai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo N. Z. atskirojo skundo

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovo sutuoktinė turi pareigą pagal savo galimybes prisidėti prie vaikų bei šeimos išlaikymo (CK 3.192 str.), nepakankamai atsižvelgė į šios bylos aplinkybes, būtent į atsakovo sutuoktinės atžvilgiu 2012 m. liepos 17 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo padidinti atsakovui leistą gauti bei disponuoti sumą (2 300 Lt).

Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė leisti atsakovui gauti bei disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis pajamomis, neviršijant 3 300 Lt, atskaičius mokėtinus mokesčius, taip pat disponuoti lėšomis, viršijančiomis šią sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. 06-105593-FA, taip pat leisti atsiskaityti su Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismui pateikė duomenis tik apie savo ir savo sutuoktinės darbo užmokestį, kuris bendroje sumoje neviršija 2 650,98 Lt (iš pažymų nėra aišku, ar tai yra darbo užmokestis atskaičus mokesčius ar kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį Nr. 06-105593-FA atsakovas ir jo sutuoktinė turi sumokėti apie 2 400 Lt per vieną mėnesį. Taigi bendroje sumoje vien tik teismo skundžiama nutartimi leista naudoti konkreti suma bei bankui kas mėnesį mokėtina suma beveik du kartus viršija atsakovo ir jo sutuoktinės kas mėnesį gaunamas atsakovo teismui nurodytas pajamas. Atsakovui nei su 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikus jokių duomenų apie kitas gaunamas pajamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis skundžiama nutartimi atsakovui leistos naudotis sumos bus imama ne iš atsakovo darbo užmokesčio, o iš bendros atsakovo turto masės, o tai gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, o taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė konkrečių skaičiavimų su juos pagrindžiančiais įrodymais, jog atsakovo šeimai būtina ne mažiau kaip 3 300 Lt CPK 178 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido atsakovui šeimos reikmėms naudotis 2 300 Lt suma.

Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas