Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-235-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-11
Bylos Nr.
2S-235-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Albinas Čeplinskas
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities VMI, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“
Civilinė byla Nr.2S-235-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė
procesinio sprendimo kategorija 129.1; 121.14; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutarties civilinėje byloje Nr.2-2118-559/2007 pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės prašymą dėl skolininko pakeitimo (suinteresuoti asmenys Kauno apskrities VMI (naujasis skolininkas), AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau AB ,,VST“) (išieškotojas) ir Kauno apskrities viršininko administracija).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2007-08-09 prašymu (b.l.1), vadovaudamasi CPK 596 str., prašė vykdomojoje byloje Nr.2-0175-03 dėl 855,16 Lt išieškojimo išieškotojui AB „VST“ pakeisti skolininką Č. B., mirusį 2005-04-09, nauju skolininku Kauno apskrities VMI, kuriam 2007-04-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (reg. Nr.2-1110).

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007-12-04 nutartimi (b.l.79-80) pareiškėjos prašymą patenkino. Teismas nustatė, kad po skolininko mirties jo palikimą valstybės vardu priėmė Kauno apskrities VMI, kuriai 2007-04-25 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (reg. Nr.2-1110). Turtas buvo paveldėtas pagal 2007-02-14 turto apyrašą, į kurį įtrauktas butas, esantis Kauno g. 100-3, Jonavoje. CK 5.1 str. nustato, kad paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Kadangi yra nustatytas skolininko turto paveldėtojas – Kauno apskrities VMI, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – todėl, teismo nuomone, kartu su kitu turtu Kauno apskrities VMI paveldėjo ir palikėjo turtines prievoles, t.y. skolą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-06-03 vykdomąjį raštą Nr.2-0175-03. CK 5.62 str. 1 d. nustato, kad paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nors pareiškėjos 2007-06-08 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko nekilnojamasis daiktas – 1/3 dalis 2,00 ha žemės sklypo, esančio Naujasėdžio k. Jonavos r., kurį paveldint valstybę atstovautų Kauno apskrities viršininkas (Apskrities valdymo įstatymo nustatyta tvarka), tačiau šis turtas nebuvo įtrauktas į paveldimą turtą sudarant 2007-02-14 turto apyrašą, ir paveldėjimo liudijimas jam neišduotas, todėl valstybės vardu priėmusiu palikimą asmeniu laikytina Kauno apskrities VMI. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas, Kauno apskrities VMI, pardavusi paveldėtą turtą, gavo tam tikras lėšas, iš kurių galima vykdyti skolininko prievoles neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, todėl skolininko teisių ir pareigų procesinis perėmimas galimas, pakeičiant skolininką į valstybę, kuriai atstovauja Kauno apskrities VMI.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.82-83) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI su teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą, kadangi teismas neteisingai taikė materialinės (CK 5.62 str., 5.63 str., 5.1 str.) bei procesinės teisės normas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad valstybė, kurią atstovauja Kauno apskrities VMI, paveldimą turtą priima vadovaujantis CK nuostatomis bei LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 patvirtintomis ,,Dėl bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis" taisyklėmis. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-580-660/2007 pavedė antstoliui pagal pareiškėjo pasirinkimą sudaryti skolininko, mirusio 2005-04-06, palikimo apyrašą. Į minėtą turto apyrašą buvo įtrauktos visos žinomos skolininko skolinės teisės ir pareigos. AB ,,VST" skola nebuvo įtraukta, kadangi apie šią skolą nebuvo žinoma. Remdamasis Kauno apygardos teismo 2007-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-11989-638/2007, suinteresuotas asmuo mano, kad net ir tuo atveju, jei įpėdiniui būtų žinoma apie AB ,,VST" skolą ir ji būtų įtraukta į turto apyrašą, tai savaime nesuteiktų teisės į kreditorinio reikalavimo tenkinimą, kol kreditorius pagal CK 5.63 str. nepateiks kreditorinio reikalavimo bei skolą pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas nepagrįstai pakeitė skolininką, neįvertindamas CPK 626 str., kuriame numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jei skolininkui mirus yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Antstolė privalėjo stabdyti vykdomąją bylą, o patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo išsiųsti išieškotojui AB ,,VST". Tai nebuvo padaryta, tuo pažeidžiant CPK 625 str. 3 d. Antstolė jokių vykdymo veiksmų minėtoje vykdomoje byloje nesiėmė apie 3 metus, o ir pats išieškotojas buvo pasyvus - nesidomėjo vykdymo eiga. Šiuo atveju, mirus skolininkui, patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo būtų pagrindas kreditoriui AB ,,VST" įgyvendinti savo, kaip išieškotojo materialines subjektines teises, kreipiantis su kreditoriniu reikalavimu į įpėdinį, nes, kol išieškotojui nėra perėję išieškotojo subjektinės teisės materialinėje teisėje, negalimas ir procesinių teisių perėmimas. Tiek kreditorius AB ,,VST", tiek ir antstolė dėl vykdymo išlaidų turėjo pateikti įpėdiniui kreditorinius reikalavimus ir skolą pagrindžiančius dokumentus CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Apelianto manymu, teismas, nepagrįstai vadovaudamasis tik procesine teisės norma (CPK 596 str.), pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą (CK 5.63 str., 5.62 str.) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-13 konsultacijos A3-93 ,,Dėl kai kurių CPK normų taikymo", kurioje nurodyta, jog tik subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. CK 5.63 str. numato, jog palikėjo kreditoriai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Šiuo atveju teismas neįvertino to, kad išieškotojas AB ,,VST" nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų ir pateikęs juos pagrindžiančių įrodymų įpėdiniui CK 5.63 str. nustatyta tvarka, t.y. jam nėra perėję išieškotojo materialinės subjektinės teisės, dėl ko išieškotojas neįgijo procesinės teisės reikalauti skolos grąžinimo iš įpėdinio, todėl ir skolininko pakeitimas šiuo atveju nepagrįstas. Valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI, yra specifinis turto paveldėtojas (turtą paveldi tik pagal apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose), kuris įstatymų nustatyta tvarka pateiktus ir į turto apyrašą įtrauktus kreditorinius reikalavimus paveldėto turto tikrosios vertės ribose padengia kreditoriams gera valia, vadovaudamasis imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimą (CK 5.62 str., 5.63 str.), gavusi kreditorių reikalavimus bei skolas pagrindžiančius dokumentus ir be priverstinio išieškojimo

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.89-90) pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad vykdymo procese teisių perėmimą reglamentuoja CPK 596 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Procesiniam teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: 1) sprendimu nustatyto teisinio santykio šalies pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusios šalies subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui. Mirus skolininkui, jo materialines subjektines teises perėmė valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI, kadangi pastarojo asmens vardu Jonavos rajono notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo turtą (2007-06-29 Jonavos rajono notarų biuro pranešimas Nr.912). Be to, Kauno apskrities VMI paveldėtą butą pardavė. CK 5.50 str. 1 d. nurodo, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlyga. Dėl to pareiškėjo argumentas, kad skola nepriimta kaip palikimas, nes nebuvo įtraukta į sudarytą paveldimo turto apyrašą, visiškai nepagrįstas. Pagal CPK 628 str. vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Po skolininko mirties atsiradus teisių ir pareigų perėmėjui, vykdymo veiksmai tęsiami, o bylos sustabdymas visiškai nėra pagrindas tiek kreditoriui AB ,,VST", tiek antstolei kreiptis su kreditoriniu reikalavimu į įpėdinį.

Suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.92-93) prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį palikti nepakeistą. Išieškotojas nurodo, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, kad įgytų palikimą turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Valstybė, kurią atstovauja Kauno apskrities VMI, skolininko palikimą priėmė pagal teismo antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. CK 5.53 str. 5 d. numatyta, kad, sudarant palikėjo turto apyrašą, turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos. Apeliantas teigia, kad, sudarant turto apyrašą, nei antstolei, nei Kauno apskrities VMI nebuvo žinoma nei apie vykdomuosius raštus, nei apie mirusiojo kreditorius. Jei antstolis, sudarydamas turto apyrašą, būtų sąžiningai atlikęs savo pareigas ir pasinaudojęs turima duomenų baze, pareiškėjai pateikta išieškoti skola būtų įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Skola buvo priteista ir pradėtas išieškojimas dar iki skolininko mirties, todėl kreditoriui nereikėjo atsistatyti termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, reikšti ieškinio paveldimam turtui ir t.t. CPK 596 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Išieškojimas buvo pradėtas iki palikėjo mirties, todėl visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankščiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintina iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Kolegijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – S. J. - teisių ir pareigų.

Kaip matyti iš byloje esančio 2007-11-13 S. J. atstovės pagal teisinės pagalbos sutartį prašymo notarei (b.l.49), tuo metu jau buvo ruošiami dokumentai civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dukrai S. J.. Nors šį pareiškimą teismui pateikusi Kauno apskrities viršininko administracija savo atsiliepime (b.l.47) nurodė, jog būtų tikslinga S. J. patraukti suinteresuotu asmeniu, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir prijungė pateiktą prašymą prie bylos, tačiau klausimo dėl mirusio skolininko dukters S. J. patraukimo suinteresuotu asmeniu net nesvarstė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Jonavos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr.2-201-660/2008 pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z., H. B., Jonavos rajono 1-am notarų biurui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui po Č. B. mirties atnaujinimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, patenkinęs antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (įstatyminės įpėdinės, pretenduojančios paveldėti mirusiojo turtą) teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis besąlygiškai turi būti panaikinta. Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teismui S. J. įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu, pagal CPK 47 str. 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartį naikina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir skolininko pakeitimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CK 5.53 str. 7 dalimi, įpėdinis, po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas (šiuo atveju - skolą VST), privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad palikimą pagal apyrašą priėmusi Kauno apskrities VMI būtų kreipusis į teismą dėl apyrašo papildymo, todėl, bylą nagrinėjant iš naujo, tokie duomenys iš Kauno apskrities VMI išreikalautini. Kolegija taip pat pažymi, jog, vadovaujantis CK 5.53 str. 8 dalimi ir teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-546/2006), palikimo apyrašą papildyti gali pareikalauti ir kreditoriai, kas tampa ypač aktualu, jeigu palikimą priėmęs įpėdinis šios pareigos nevykdo

Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų atskirojo skundų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį panaikinti ir skolininko pakeitimo klausimą perduoti Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Albinas ČeplinskasRaimondas Buzelis