- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-146-211/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- H. G.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio (toliau tekste ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste ir – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-52,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos aplinkybės
1. H. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės H. G. atliks 2020 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-52 nutarė netaikyti nuteistajam H. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundą, motyvuodamas tuo, jog Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 59-52 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.
4.1. Nurodė, jog nuteistojo asmens byloje esančioje 2020 m. kovo 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-38 konstatuota, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (47 taškai, iš kurių 42 taškus sudaro dinaminiai veiksniai). 2016 m. sausio 5 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta H. G. vidutinė ši rizika – 48 taškai, iš kurių 5 taškai statiniai, taigi dabartinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palyginus su prieš tai vertinta (daugiau kaip prieš ketverius metus), sumažėjo vos vienu tašku, t. y. beveik nesumažėjo.
4.2. Be to teismas pažymėjo, kad H. G. iš tiesų bausmės atlikimo metu skatintas aštuonis kartus (pirmą kartą – 2015 m. gegužės 28 d., o paskutinį kartą – 2018 m. kovo 29 d., bet, kita vertus, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį net šešiolika kartų nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (pirmą kartą – 2011 m. rugsėjo 5 d., o paskutinį kartą – 2019 m. liepos 25 d.). Taip pat teismas nurodė, jog H. G. atsisakė pataisos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, taip pat ne kartą atsisakė be pateisinamų priežasčių atlikti bendrus darbus (bendro naudojimo patalpų tvarkymą). Tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nededa pakankamai pastangų, kad turėtų apmokamą darbą pataisos įstaigoje ir nenori bent po truputį atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius, kas rodo jo ignoruojamą požiūrį į savo nusikaltimais sukeltas neigiamas pasekmes.
4.3. Taip pat teismas konstatavo, kad, nors nuteistasis įgijo profesiją, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, sporto renginiuose, tačiau jis neįvykdė kitų priemonių – baigti 12 klasių, taip pat mokėti ieškinį, bausmės atlikimo metu jo elgesys sietinas su nuteistųjų subkultūros raiškomis, emociniu priklausomumu referentinei nuteistųjų grupei ir nors H. G. pasisako, kad linkęs pripažinti visuotinas, socialiai priimtinas vertybes, geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimų ar pažeidimų bausmės atlikimo metu fakto.
II. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai ir prašymai
5. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo gynėjo D. Jurgučio skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 59-52 bei taikyti H. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant jam intensyvią priežiūrą.
5.1. Skunde pareiškėjas teigia, jog teismas neteisingai vertino jo pažangą pakartotinio nusikalstamumo rizikai mažinti. Taip pat teigia, jog H. G. į įkalinimo įstaigą pateko būdamas 19-os, anksčiau nebuvo teistas, iki laisvės atėmimo jis dirbo, turėjo profesinį išsilavinimą, nebuvo sukūręs šeimos. Įkalinime jis yra praleidęs 9 metus, iš esmės savo gyvenimo brandos, per kuriuos asmuo įprastai siekia išsilavinimo, susiranda darbinę veiklą, pradeda kurti materialinę gerovę, šeimą ir pan., laikotarpį. Pasak pareiškėjo, įkalinimo įstaigoje įtakoti minėtus dinaminius veiksnius asmens galimybės yra ribojamos įkalinimo įstaigos socialinės aplinkos. Anot pareiškėjo, įkalinimo įstaigoje esantis asmuo negali sukurti pilnavertiškos partnerystės, susikurti materialinę gerovę, užsiimti norima veikla, pasirinkti draugų ir pan., todėl H. G. atveju minėtiems dinaminiams veiksniams didesnę įtaką galėjo turėti būtent pats jo įkalinimas, t. y. aplinka kuri juos įtakojo, o ne jis pats. Taigi, pareiškėjo teigimu, negalima teigti, kad H. G. atveju pažanga dinaminiams veiksniams didele dalimi priklauso nuo jo valios. Jau vien rizikos nedidėjimas, ypač kad ir nedidelis sumažėjimas, vertintinas H. G. naudai, reiškiantis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Taip pat, pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vertino H. G. elgesį ir asmenybę dėl drausmės nuobaudų įkalinimo įstaigoje. Teigia, jog teismas tik formaliai ir šališkai vertino H. G. nuobaudų skaičių, tačiau nevertino jo elgesio įkalinimo įstaigoje dinamikos ir ryškių pokyčių priežasčių. Anot pareiškėjo, teismas šališkai vertino H. G. nuobaudas, kurių galiojimas yra pasibaigęs. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai H. G. paskirtą lengvos grupės režimą (nuo 2016-03-31 iki 2018-11-22) vertino kaip palyginti trumpą. Pareiškėjo manymu, neabejotinai svarbu įvertinti ir lengvosios grupės panaikinimo priežastis. Pareiškėjo manymu, teismas nevertino, kad visos galiojančios nuobaudos H. G. paskirtos po nuteistųjų masinių neramumų Pravieniškių PN-AK, kurių pasėkoje ir H. G. buvo nubaustas perkeliant jį į paprastąją grupę. Nurodo, jog H. G. pagrindines nuobaudas yra apskundęs, procesiniai sprendimai dėl jų dar nėra įsiteisėję. Teigia, jog nuteistasis H. G. pats mano, kad jo ilgalaikės pastangos buvo visiškai nepagrįstai nubrauktos neatsakingais ir šališkais pataisos įstaigos pareigūnų veiksmais, sudariusiais bereikalingą įtampą, pakirtusiais H. G. pasitikėjimą teisingumu bausmės vykdyme.
5.3. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas formaliai vertino ir H. G. pastangas dėl darbo ir ieškinio dengimo. Atsižvelgiant į žalos dydį (66085,77 Eur), jos atlyginimas iš darbo pataisos įstaigoje nerealus ir praktiškai neįvykdomas. H. G. turi profesinį išsilavinimą, susitarimą su darbdaviu, kur galėtų dirbti lygtinai paleistas, todėl žalą atlyginti galėtų realiai.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
6. Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Vertindamas nuteistojo elgesio atitikimą šiems pagrindams, aukštesnysis teismas pažymi, kad iš H. G. vertinimo pagal OASys sistemą matyti, jog H. G. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei. Svarstant H. G. elgesį 2016 m. sausio 5 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė ši rizika – 48 taškai, iš kurių 5 taškai statiniai (asmens bylos I tomo I dalies l. 87). 2020 m. kovo 30 d. atlikto pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-38 nurodyta, kad H. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (47 taškai, iš kurių 42 taškus sudaro dinaminiai veiksniai (asmens bylos I tomo I dalies l. 80–88). Taigi dabartinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palyginus su daugiau kaip prieš ketverius metus atliktu vertinimu, sumažėjo vos vienu tašku, t. y. beveik nesumažėjo, todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju H. G. pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką nėra, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys neatitinka alternatyvaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo, įtvirtinto BVK 157 straipsnio 1 dalyje.
8. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad H. G. bausmės atlikimo metu, iš tikrųjų, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, sporto renginiuose, įgijo baldžiaus specialybę ir mokėsi tekintojo specialybės, bausmės atlikimo metu buvo 8 kartus skatintas, paskutinį kartą – 2018 m. kovo 29 d. (asmens bylos II tomo II dalies l. 82, 135, 147, 158, 161, 163, 170, 173), 2016 m. kovo 21 d. nutarimu buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę (asmens bylos II tomo II dalies l. 158), tačiau šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi asmens bylos duomenimis H. G. bausmės atlikimo metu net šešiolika kartų baustas už režimo tvarkos nesilaikymą – už necenzūrinių žodžių prieš pareigūnus vartojimą, neleistinų programų kompiuteryje naudojimą, pareigūnų nurodymų nevykdymą, naudojimąsi draudžiamu daiktu (mobiliojo ryšio telefonu), atsisakymą tvarkyti bendro naudojimo patalpas, taip pat už atsisakymą dirbti siūlomą mokamą darbą, įstaigos turtą niokojimą (sudaužė kameroje esantį veidrodį), 2018 m. lapkričio 22 d. nubaustas perkeliant jį iš lengvosios grupės į paprastąją (asmens bylos II tomo II dalies l. 186). Tai rodo, kad nuteistasis nepateisino jam suteikto pasitikėjimo už savo teigiamą elgesį taikant švelnesnę bausmės atlikimo tvarką, nes vėl pažeidė režimą, galiausiai paskutinė nuobauda 2019 m. liepos 25 d. jam paskirta už masinių neramumų kėlimą (asmens bylos I tomo II dalies l. 30, 147, 169, 195, II tomo II dalies l. 5, 55, 60, 186, 194, II tomo kitos II dalies l. 18, 21, 26, 32, 46, 67, 94). Be to, iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog H. G. palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, atsisakė pataisos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, kas patvirtina nuteistojo nenorą bent po truputį atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius ir rodo jo ignoruojamą požiūrį į savo nusikaltimais sukeltas neigiamas pasekmes.
9. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad H. G. nėra motyvuotas darbui ir suteikia pakankamą pagrindą abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti išėjus iš pataisos įstaigos, o konstatavus aplinkybę, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog nėra formalaus pagrindo H. G. taikyti lygtinį paleidimą.
10. Dėl nuteistojo gynėjo skundo argumentų, kad visos nuteistojo nuobaudos paskirtos po nuteistųjų masinių neramumų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir kad nuteistasis kai kurias jam paskirtas nuobaudas yra apskundęs ir šie skundai nėra dar išnagrinėti, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad net paskirtų ir įsiteisėjusių H. G. nuobaudų kiekio pakanka pripažinti, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra pavyzdinis.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad H. G. nuteistas už labai sunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK 129 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (asmens bylos I tomo I dalies l. 35-46) – jis tyčia nužudė žmogų, t. y. sukėlė itin sunkius, nepataisomus padarinius, taip pat sunkiai sužalojo kitus du žmones, jo neatliktos bausmės dalis yra ženkli (2020 m. birželio 16 dienai – 4 metai 6 mėnesiai ir 14 dienų), teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad H. G. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo H. G. gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.