- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- II-957-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01060-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- A. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.), nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-8172-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-8172-2024 A. K. buvo nubaustas 70 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2024 m. vasario 1 d. 9.41 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.7 punktą (b.l. 15-16).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti, ir grąžinti jo sumokėtą 150 Eur sumą už neteisėtą priverstinį jo nurodyto automobilio nuvežimą į saugomą aikštelę. Savo skundą argumentavo tuo, kad jis bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimą, kad buvo žiemos metas (sausio mėn. pabaiga), ištisinės ženklinimo linijos nesimatė per sniegą, o ženklo, draudžiančio stovėjimą, nėra. Jo transporto priemonė buvo palikta 2024 m. sausio 26 d. apie 19.00 val. Tuo metu kelio danga ir šaligatviai buvo padengti sniegu. Jis fiziškai negalėjo pamatyti ištisinės ženklinimo linijos. Vėliau jis padarė tos vietos nuotraukas. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad keliai nevalomi, horizontalios linijos nesimato per sniegą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės specialistė į tai neatkreipė dėmesio (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad nusižengimas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Kelių eismo taisyklių 150.7 punkte numatyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 3 priede numatyta, kad 1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Iš byloje esančių administracinio nusižengimo dieną darytų nuotraukų aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi netoli siauros ištisinės linijos (KET 3 priedo 1.1 punktas); iki šios linijos išmatuotas 1 m 13 cm atstumas ir šis atstumas nuo sustojusios transporto priemonės iki siauros ištisinės linijos akivaizdžiai mažesnis nei 3 metrai. Šioje vietoje prie šaligatvio borto pastačius transporto priemonę, nebegali būti 3 metrų nuo sustojusios transporto priemonės iki siauros ištisinės linijos. Akivaizdu, kad aptariamoje vietoje palikta transporto priemonė trukdo kitų transporto priemonių eismą šios krypties eismo juosta - jos priverstos kirsti ištisinę liniją, kad aplenktų kliūtį. Taigi, A. K., palikdamas šioje vietoje automobilį pažeidė KET 150.7 punktą. ANK 603 straipsnyje (Priverstinis transporto priemonės nuvežimas) numatyta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų) <...> numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vairuotojas, būdamas atidus, privalo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas E. V. eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl A. K., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, vairuodamas automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad toje vietoje nebuvo jokių stovėti draudžiančių ženklų - stovėjimą draudžiančio nebuvimas aptariamoje vietoje neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės, o teiginys, kad ištisinė linija buvo apsnigta, vertintinas kaip asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, darytos ne nusižengimo fiksavimo momentu, negali būti vertinamos, nes fotografuota kitą dieną. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad A. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas (b.l. 57-59).
Institucijos atstovė būdama tinkamai el. pranešimu informuota apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, nurodė, kad serga, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei teismas manytų esant tai reikalinga. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja bylos nagrinėjimui nedalyvaujant Institucijos atstovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo poziciją dėl A. K. skundo išsamiai išdėstė atsiliepime, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos atstovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. K. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ten yra autobuso žiedas, o toliau, kur kelias eina, ten jis nevalomas. „Grinda“ kelio nevalo dėl to, kad toliau valymo technika negali apsisukti, o apsisuka tik ten, kur yra autobusų žiedas. Tai yra valo autobusų žiedą. Nutarime nurodyto automobilio jis nevairavo. Šį automobilį atvežė su tralu ir pastatė protokole užfiksuotoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu kelio danga buvo apsnigta. Automobilis pagal jo pirkimo pardavimo sutartį faktiškai priklausė jam, SDK kodas buvo jo vardu, tačiau nuosavybės teisė atsirado, kai jį įregistravo Regitroje. Atvežimo dieną jis dar neturėjo iš VĮ Regitra techninio paso. Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje ir jis negalėjo su juo važinėti, laukė autoserviso, kuris tą viską sutvarkytų, o po to atliko privalomą technikinę apžiūrą, o po to jau registravo automobilį. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį paliko ne prie savo gyvenamosios vietos, nes soduose buvo labai daug sniego ir ten privažiavimas buvo dar sudėtingesnis. (duomenys neskelbtini) gyveno jo sugyventinės tėvai. Kadangi dirbo kitomis dienomis, automobilio nepasiėmė, jis ten prastovėjo 4 dienas. Jis manė, kad jam leidžiama ten stovėti. Susipažinęs su dokumentais, matė, kad kitas automobilis ta juosta negalėtų pravažiuoti. Jis tą vietą labai puikiai žino. Jo sugyventinės tėvai, gyvena žemiau ten. Toje vietoje jis buvo gal 10 kartų, bet kai atvažiuoja, būna sniegas, tai nesimato ištisinės linijos. Taip, jis puikiai žino, kad ten yra ištisinė linija, bet tuo metu jis jos nematė. Jis negali žinoti, kur trys metrai nuo to kelio eina. Su sugyventine gyvena 8 metus. Jo pateiktos nuotraukos buvo padarytos po savaitės ar dviejų, po protokolo surašymo. Kad automobilio pastatymo dieną buvo apsnigta, patvirtina jo pateikti meteorologiniai duomenys. Jis nesutinka su 150 Eur transportavimo išlaidomis, nes tokia kaina yra transportuoti automobilį iš Klaipėdos į Vilnių. Jis neprisimena, kad būtų buvęs baustas pagal ANK 417 straipsnį, gal ir buvo, nes dirbo „Bolt“ vairuotoju. Atitirpus sniegui jis jau galėjo gabenti automobilį, tačiau atvykęs jo vietoje nerado, pamanė, kad jį pavogė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.
Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad jam priklausantis automobilis „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 1 d. 9.41 val. stovėjo nuotraukose (b.l. 35-36, 40-47) užfiksuotoje vietoje (duomenys neskelbtini), priparkuotas prie važiuojamosios dalies krašto, kai iš kitos pusės ėjo ištisinė ženklinimo linija, sutiko ir su aplinkybe, kad nuo jo transporto priemonės iki ištisinės linijos nėra 3 metrų tarpo. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės pareigūno atliktus matavimus matyti, kad šis atstumas yra tik 1,13 m. Minėtos aplinkybės įrodytos administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 31-34), pranešimu dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo (b.l. 35-36), nuotraukomis (b.l. 40-47). Taigi pareiškėjo veikoje yra KET 105.7 punkte nustatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji požymiai.
Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nėra kaltas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, neįtarė, jog stato automobilį draudžiamoje pagal KET 150,7 punkto reikalavimus stovėti vietoje, ne nėra kelio ženklo, draudžiančio automobilių stovėjimą, o kelio ženklinimo nesimatė dėl apsnigtos kelio dangos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas susipažinęs su bvlos medžiaga, ją įvertinęs ir išklausęs pareiškėjo paaiškinimų dėl nusižengimo aplinkybių tokią poziciją vertina kritiškai.
Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Vadovaujantis šia nuostatą eismo dalyvio pareigas nustato ne tik KET ženklai, bet ir horizontalusis kelio ženklinimas, šiuo atveju KET 3 priedo 1.1 punktas - siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo papildomai teikti duomenys neįrodo aplinkybės dėl kelio dangos apsnigimo 2024 m. sausio 26 d. Ji pats pripažino, kad byloje jo pateiktos nuotraukos (b.l. 5-6, 9-12) darytos ne laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. vasario 1 d., kai minėtoje vietoje stovėjo automobilis, o 1-2 savaitėmis vėliau. Tyrimo metu jo pateikti duomenys apie meteorologines sąlygas 2024 m. sausio 26 d. (b.l. 7-8) nėra informatyvūs, nes nėra jokių nuorodų, kokioje konkrečioje vietoje fiksuotos oro sąlygos. Teismo posėdyje jis pateikė duomenis iš Biržų meteorologinės stoties, kurioje oro sąlygos galėjo būti kitokios nei Vilniuje.
Pats A. K. nurodė, kad jis pastatė automobilį ne bet kurioje vietoje, o prie savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena 8 metus, tėvų namų. Jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jam gerai žinoma ta vieta, jis žinojo, kad ten yra ištisinė ženklinimo linija. A. K. teigė, kad su sugyventine kartu gyvena 8 metus, manytina, kad panašiai tiek laiko jis turi būti pažįstamas su jos tėvais. Jis pats nurodė toje vietoje anksčiau buvęs apie 10 kartų. Teismas kritiškai vertina jo teiginį, esą jis lankėsi toje gatvėje tik žiemos metu ir visada tik tada, kai gatvė buvo užsnigta. Įvertinus šias aplinkybes, teismas laiko, kad teisiškai nereikšminga yra aplinkybė, kad kelio danga, pareiškėjo teigimu, buvo automobilio pastatymo metu apsnigta, nes pareiškėjui iš anksčiau buvo žinomas kelio ženklinimas toje vietoje, o būtent kad ištisinė kelio ženklinimo linija toje vietoje atriboja priešingos krypties eismo juostas. Iš 2024 m. vasario 1 d. darytų nuotraukų matyti, kad automobilis „Ford“ priparkuotas ne prie pat važiuojamosios dalies krašto (šaligatvio bortelio), ir dėl to akivaizdžiai kliudo minėta eismo juosta važiuoti kitoms transporto juostoms, kurioms aplenkti stovintį automobilį „Ford“ kertant ištisinę liniją draudžia KET 140.7 punktas. Eismo juostos plotis gatvėse būna nuo 3 iki 4,50 m (statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 “Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), automobilio „Ford Ka“ plotis apie 1,70 m, todėl net priparkavus plačiausioje įmanomoje eismo juostoje, 3 metrų atstumo nuo automobilio iki ištisinės linijos nelieka. A. K. kaip dažnai lankęsis (duomenys neskelbtini) g. asmuo, turėjo matyti, kad eismo juostos toje gatvėje pakankamai siauros, kelkraščio nėra, šalia važiuojamosios dalies iš karto eina šaligatvis (b.l. 46), ir suvokti, kad bet koks prie važiuojamosios dalies krašto priparkuotas automobilis iš esmės sumažins tinkamą pravažiuoti nekertant ištisinės linijos plotį iki mažiau nei 3 metrų, tačiau tai aplinkybei buvo abejingas.
Kadangi pareiškėjo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) g. automobilis akivaizdžiai kliudė saugiam, transporto priemonių eismui ta eismo juosta, kurioje jis stovėjo, ja buvo padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, pagrįstai pareiškėjui buvo pritaikyta ANK 603 straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Jo prašymas grąžinti atlygintas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas netenkintinas.
Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų, vadinasi sankcijos vidurkis yra 60 eurų.
2023 m. kovo 20 d. A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-21079-2024 vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo surašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas iki 2024 m. balandžio 20 d. sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą – 30 eurų. Pasiūlyta mokėti ne pusę minimalios baudos, o minimalią, nes tai buvo pakartotinai padarytas ANK 417 straipsnyje numatytas nusižengimas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. vasario 12 d., administraciniais nurodymais pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, šios nuobaudos buvo galiojančios nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu. Todėl vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad A. K. pakartotinai padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas nurodymo nevykdė, nes nusižengimo nepripažino, todėl pasibaigus jo įvykdymo terminui ANK 613 straipsnio 1 dalies pagrindu jis nustojo galioti ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, bauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio taisyklėmis.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Šiuo atveju nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 12 punkte - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pažymėtina, kad apie savo šeimyninę ar turtinę padėtį pareiškėjas nebuvo pateikęs institucijai duomenų. Institucija atsižvelgdama į nusižengimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį viršijančią baudą. Teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti mažesnę sankcijoje numatytą baudą, kadangi A. K. per paskutinius 5 metus ji ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų šešis kartus už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, turėjo galiojančių nuobaudų. Teismo vertinimu mažesnės baudos skyrimas nemotyvuotų pareiškėjo laikytis įstatymų ir nepažeidinėti KET taisyklių.
Apibendrinant, konstatuotina, kad A. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8172-2024 pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-8172-2024.
Netenkinti A. K. (A. K.) prašymo grąžinti atlygintas išlaidas (150 Eur) už transporto priemonės priverstinį nuvežimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.