Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Inspektorius) 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (SK-287, 2021) SPR-113 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų leidinyje“ Vienmandatės (duomenys neskelbtini)apygardos Nr. 11 rinkimų komisijos informacinis leidinys“) (www.vrk.lt. 2020 m. rugsėjo 26 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą; priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 72 000 Eur žalą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. spalio 25 d. imtinai; 59 200 Eur žalą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d. imtinai; priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos žalą nuo 2022 m. birželio 10 d. iki kol bus paneigta paskelbta neteisinga informacija po 100 Eur už kiekvieną dieną; priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovių pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2022 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu gavo Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) netinkamų veiksmų / neveikimo ir kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skunda dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų leidinyje („Vienmandatės (duomenys neskelbtini)apygardos Nr. 11 rinkimų komisijos informacinis leidinys“) (www.vrk.lt, 2020 m. rugsėjo 26 d.) paskelbtos informacijos (toliau – ir Publikacija) dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo ir dalyje del garbės ir orumo pažeidimo.

Pažymi, kad pareiškėjas pageidavo būti kandidatu į Seimo narius per 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, tačiau VRK atsisakė jį registruoti kandidatu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nesurinko reikalaujamo parašų skaičiaus. VRK paskelbė viešai informaciją apie pareiškėją, kaip apie kandidatą per Seimo rinkimus į Seimo narius tiek Seimo rinkimų leidinyje (toliau – ir Leidinys), tiek viešai savo svetainėje ir kt. bei dar ilgą laiką po to skelbė pasibaigus Seimo rinkimams. Tuo, pareiškėjo įsitikinimu, ne tik klaidindami rinkėjus bet ir pažeisdami pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, taip pat jo garbę bei orumą ir kt., kadangi po to pareiškėjas daugeliui asmenių turėjo ir vis dar turi aiškintis, kodėl jie visgi negalėjo už jį balsuoti per Seimo rinkimus, kodėl jis nesurinko reikiamo skaičiaus parašų, kodėl VRK apie jį kaip apie kandidatą į Seimo narius paskelbė viešai informaciją visiems rinkėjams, nors nesutiko jį registruoti kandidatu.

Siekdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją, pareiškėjas kreipėsi su pretenzija į VRK nurodydamas, kad dėl tokių netinkamų VRK veiksmų / neveikimo jis yra patyręs labai didelę žalą, kurią minėtos pretenzijos pateikimo metu įvertino 72 000,00 Eur suma bei prašė VRK jam gera valia žalą atlyginti. Tačiau VRK 2021 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2- 768(1.20) atsisakė atlyginti žalą. Nesutikdamas su tokiu VRK sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas padėti išspręsti susidariusią situaciją taikiai, kuri atsakė 2021 m. spalio 27 d. raštu, jog atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą ir, kad pareiškėjo skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją Inspektoriui. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta Inspektoriaus Sprendimu.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju neabejotinai turėjo būti konstatuojama, jog VRK, skelbdama Leidinyje pareiškėjo, kurio, kaip minėta, pati neregistravo kandidatu, duomenis, atliko asmens duomenų tvarkymo veiksmus netinkamai, tuo neužtikrindama tinkamos pareiškėjo duomenų apsaugos ir pažeisdama su tuo susijusias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, taip pat jo garbę ir orumą, kt. Šiuo atveju, nebuvo laiku ir tinkamai sureaguota dėl pareiškėjo duomenų apsaugos, kurie akivaizdžiai nebuvo tinkamai apsaugoti, paskleidžiant apie pareiškėją netgi tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip neva apie asmenį, dalyvaujantį Seimo rinkimuose, ir pan. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjas teismo prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir įpareigoti Inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Dėl žalos ir palūkanų priteisimo nurodo, kad šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad VRK visiškai neteisėtai ir nepgrįstai paskelbė duomenis apie pareiškėją kaip neva apie kandidatą į Seimo rinkimus tiek Leidinyje, tiek kt., be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi pati prieš tai atsisakė ji registruoti kandidatu ir pan. Pareiškėjo vertinimu, dėl viso to jis patyrė labai didelę žalą (įvairūs neigiami su tuo susiję išgyvenimai, situacijos aiškinimasis, sugadinta jo reputacija, sukeltas kitiems asmenims nepasitikėjimas juo, suklaidinti rinkėjai, bendrapartiečiai ir kt.),

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymi, jog pareiškėjas skunde teismui nepateikia jokių argumentų dėl Sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Vien tai, kad pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, nereiškia, jog toks Sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Šiuo atveju vienintelį nesutikimo su Sprendimu pagrindą pareiškėjas įvardija aplinkybę, kad jis nebuvo registruotas kandidatu 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, dėl ko jo duomenys neturėjo būti skelbiami rinkimų leidinyje. Sprendime detaliai ir motyvuotai nustatyta, jog ši aplinkybė nekeičia fakto, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, pageidavo dalyvauti Seimo rinkimuose, o VRK turėjo pareigą pareiškėjo duomenis skelbti, todėl nepažeidė Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Nurodo, kad pareiga rengti rinkimų leidinį VRK numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme ir VRK 2020 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. Sp-50 „Dėl Kandidatų sąrašų ir kandidatų rinkimų programų spausdinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi, rinkimų leidinyje skelbiamos informacijos būtinumas aiškiai numatytas ir paremtas konkrečiu teisėtu tikslu. Be to, Leidinyje skelbiamos informacijos turinys tiesiogiai nustatytas minėtame VRK 2020 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. Sp-50, kuriame numatyta, jog leidinyje kandidatui skirtame plote turi būti nurodyta kandidato vardas, pavardė, nuotrauka, kas iškėlė, partijos logotipas, rinkimų šūkis (neprivaloma) ir rinkimų programa. Todėl įvertinus nurodytų teisės aktų turinį, jų nuostatomis nustatytų pareigų apimtį Sprendime pagrįstai nuspręsta, kad VRK pareiškėjo, kaip pretendento į kandidatus, pateikusio spausdinimui rinkimų leidinyje skelbtinus duomenis, asmens duomenis tvarkė siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, todėl tokie asmens duomenų tvarkymo veiksmai atitinka Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (e) punkte nustatytą teisėtumo sąlygą.

Nors pareiškėjas Skunde teismui teigia, jog jis nebuvo registruotas kandidatu, kadangi nesurinko reikalaujamo piliečių parašų kiekio, vis dėlto rinkimų leidinyje ir nėra skelbiamas galutinis VRK patvirtintų kandidatų sąrašas. Taigi pareiškėjui, kaip dalyvauti Seimo rinkimuose pageidaujančiam asmeniui, pateikus pareiškinius dokumentus ir savo anketą leidiniui, VRK pagrįstai tokią informaciją paskelbė viešai, kadangi pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė valią dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas ne kartą dalyvavo Seimo rinkimuose, taigi jam neabejotinai žinoma, kad rinkimų leidiniuose skelbiami ne galutiniai kandidatų sąrašai, todėl teikdamas savo duomenis (vardą, pavardę, nuotrauką, rinkimų programą ir kitus reikalaujamus duomenis) rinkimų leidiniui pareiškėjas suprato, jog jo, kaip pretendento į kandidatus, duomenys bus skelbiami nepriklausomai nuo to, ar jis surinks būtiną piliečių parašų skaičių ir bus registruotas kandidatu.

Pareiškėjas savo kandidatūrą kėlė vienmandatėje (duomenys neskelbtini)apygardoje, o rinkimų leidinyje niekur nebuvo teigiama, jog pareiškėjas yra VRK registruotas ir reikalavimus atitinkantis kandidatas. Leidinyje aiškiai nurodyta, kad kandidatų sąrašas gali pasikeisti VRK patikrinus ir išbraukus Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus neatitinkančius kandidatus ar patiems kandidatams atšaukus pareiškinius dokumentus. Iš rinkimų leidinio turinio rinkėjams visiškai aišku, jog leidinio paskelbimo metu pareiškėjas neprivalo būti VRK patvirtintas ir registruotas kandidatas. Faktas, kad pareiškėjas buvo pateikęs pareiškinius dokumentus ir kėlė savo kandidatūrą vienmandatėje (duomenys neskelbtini)apygardoje, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog leidinyje nebuvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi, nenustačius informacijos neatitikties tikrovei, kaip būtino faktų sudėties (žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą) elemento, pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas negali būti konstatuotas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisingai nenustatyto garbės ir orumo pažeidimo laikytini nemotyvuotais ir nepagrįstais.

Pažymi, kad rinkimų leidinyje paskelbta informacija nėra žeminančio pobūdžio. Šiuo atveju pareiškėjo pristatymas kaip Seimo rinkimuose ketinančio dalyvauti asmens nereiškia jokio neteisėto ar gerai moralei prieštaraujančio pareiškėjo elgesio, tokia informacija niekaip nediskredituoja pareiškėjo. Dėl neegzistuojančio žeminančio informacijos pobūdžio bei informacijos neatitikties tikrovei negali būti laikomas pagrįstu pareiškėjo reikalavimas paneigti paskelbtą informaciją.

Pabrėžia, kad VRK neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjui dėl teisėto jo anketos paskelbimo rinkimų leidinyje nekilo jokia turtinė ar neturtinė žala.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad VRK sprendimas neregistruoti pareiškėjo kandidatu į Seimo narius buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., o Leidinys pradėtas rengti dar iki kandidatų registravimo dienos (31 diena iki rinkimų). t. y. pradėtas rengti 2020 m. rugpjūčio 7 d. bei sumaketuotas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas turėjo teisę skųsti VRK sprendimą dėl jo neregistravimo kandidatu teismui, tačiau Leidinio rengimo ir maketavimo metu pareiškėjas jokių pretenzijų VRK nereiškė, o VRK dar nebuvo žinomos ir aplinkybės, kad pareiškėjas nesurinks reikiamo parašų skaičiaus ir ar skųs VRK veiksmus teismui. Tuo atveju, jeigu teismas panaikintų VRK sprendimą dėl kandidato neregistravimo, VRK turėtų pareigą pareiškėją įrašyti į Leidinį, kas būtų techniškai nebeįmanoma, nes Leidinys jau buvo sumaketuotas ir atiduotas spaustuvei. Dėl šių motyvų, teikiant prioritetą pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimui ir rinkėjų informavimui apie kandidatus į Seimo narius, o ne pareiškėjo asmens duomenims, 2020 m. rugsėjo 8 d. VRK paliko informaciją apie pareiškėją Leidinyje, kol tuo metu VRK ginčo sprendimo teisėtumas dar nebuvo patikrintas ir VRK nežinojo, ar informacija apie pareiškėją (kaip 6 kandidatą) turės būti grąžinta į Leidinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu palikus galioti VRK 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dėl pareiškėjo neregistravimo kandidatu, VRK nebeturėjo objektyvių galimybių išimti pareiškėjo duomenis iš Leidinio, kuris iki teismo sprendimo priėmimo jau buvo sumaketuotas ir perduotas spausdinimui spaustuvei.

Pažymi, kad visuose minėto pobūdžio informaciniuose leidiniuose, taip pat ir Leidinyje, yra nurodoma, kad „Kandidatų sąrašas gali pasikeisti Vyriausiajai rinkimų komisijai patikrinus ir išbraukus Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus neatitinkančius kandidatus ar patiems kandidatams atšaukus pareiškinius dokumentus.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad rinkėjai galimai buvo klaidinami, nes negalėjo už jį balsuoti. Pareiškėjas netapo kandidatu į Seimo narius ne dėl VRK veiksmų ar neveikimo, o nesurinkus pagal įstatymą reikalaujamo jį remiančių rinkėjų parašų skaičiaus, todėl jokio priežastinio ryšio dėl rinkėjų negalėjimo už pareiškėją balsuoti ir VRK veiksmų, Leidinyje paskelbus informaciją apie pareiškėją, nėra. Be to, pati savaime pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam tenka aiškinti, kodėl nesurinko reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, nelaikytina įrodytu faktu, kuris padarė kažkokį neigiamą poveikį pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Inspektorius 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (SK-287, 2021) SPR-113 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų leidinyje“ Vienmandatės (duomenys neskelbtini)apygardos Nr. 11 rinkimų komisijos informacinis leidinys“) (www.vrk.lt. 2020 m. rugsėjo 26 d.) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą bei dėl žalos priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas buvo politinės partijos „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“ iškeltas kandidatus 2020 m. Seimo rinkimuose (duomenys neskelbtini) apygardoje Nr. 11, VRK pateikė pareiškinius dokumentus ir rinkimų programą.

(duomenys neskelbtini) apygardos Nr. 11 rinkimų komisija, 2020 m. rugpjūčio 31 patikrinusi pretendento į kandidatus grąžintus parašų rinkimo lapus, nustatė, kad pareiškėjas nesurinko reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, todėl parengė 2020 m. rugpjūčio 31 d. teikimą Nr. 1, kuriuo siūlė VRK neregistruoti jo kandidatu į Seimo narius.

VRK minėto apygardos rinkimų komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. teikimo Nr. 1 pagrindu 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-1591 neregistruoti S. L. kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje, nesurinkus reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus.

Pareiškėjas VRK sprendimą 2020 m. rugsėjo 9 d. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2020 pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad VRK teisėtai atsisakė registruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius, nes pareiškėjas apygardos rinkimų komisijai nepateikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalaujamo rinkėjų parašų skaičiaus.

Pareiškėjas praėjus daugiau kaip metams nuo Leidinio išleidimo 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d. su pretenzija kreipėsi į VRK, prašydamas atlyginti padarytą 72 000 Eur neturtinę žalą dėl pažeistos garbės ir orumo, Leidinyje paskelbus informaciją apie pareiškėją kaip apie kandidatą į Seimo narius, nors jis nebuvo registruotas kandidatu dėl nesurinkto reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus.

VRK 2021 m. spalio 17 raštu Nr. 2-768 (1.20) atsisakė patenkinti pareiškėjo pretenziją, nesant tam teisinio pagrindo. VRK gavusi pretenziją, Leidinį iš VRK internetinės svetainės 2021 m. rugsėjo 23 d. išėmė ir apie tai informavo pareiškėją.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. pranešimu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – VDAI) dėl galimo VRK asmens duomenų saugumo pažeidimo, paskelbus Leidinyje pareiškėjo, kaip galimo kandidato rinkimuose į Seimo narius, duomenis, nors nebuvo registruotas kandidatu į Seimo narius.

VDAI nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriklausantį VDAI kompetencijai ir persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Inspektoriui.

Pareiškėjas dėl VRK veiksmų, paskelbus Leidinyje informaciją apie jį, kaip paskleistos asmens duomenų tvarkymą bei garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos, dėl kurios jis patyrė žalą, 2021 m. gruodžio 2 d. patikslintu skundu kreipėsi į Inspektorių, kuris 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Leidinyje paskelbtos informacijos tiek dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo, tiek dalyje dėl garbės ir orumo pažeidimo. Inspektorius Sprendime konstatavo, kad tokie VRK veiksmai atitiko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmens duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsnio 1 dalies (e) punkte nustatytą teisėtumo sąlygą (asmens duomenys tvarkomi siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas), VRK asmens duomenis tvarkė teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu bei nepažeidė BDAR 5 straipsnyje nustatytų pagrindinių su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Inspektorius Sprendime taip pat konstatavo, kad Leidinyje nebuvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ar klaidinanti informacija apie pareiškėjo buvimą kandidatu, nes pareiškėjas kėlė savo kandidatūrą vienmandatėje (duomenys neskelbtini) apygardoje, o Leidinyje niekur nėra teigiama, kad pareiškėjas yra registruotas ir reikalavimus atitinkantis kandidatas.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu bei nurodydamas aplinkybės dėl jam padarytos žalos, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl Sprendimo teisėtumo

Pareiškėjo teigimu, Inspektorius neabejotinai turėjo konstatuoti neteisėtus VRK veiksmus, pasireiškusius tuo, kad Leidinyje pareiškėjo, kurio, VRK neregistravo kandidatu, duomenys buvo tvarkomi netinkamai, pažeidžiant su tuo susijusias pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, taip pat jo garbę ir orumą (paskleidžiant apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip apie asmenį, dalyvaujantį Seimo rinkimuose). Kaip teigia pareiškėjas, VRK duomenis apie pareiškėją, kaip apie kandidatą į Seimo narius, ilgą laiką skelbė tiek Leidinyje, tiek viešai savo sveitainėje, taip klaidindama rinkėjus ir pažeisdama pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Byloje nėra ginčo dėl VRK pareigos leisti Leidinį, tokia pareiga, be kita ko, VRK nustatyta įstatymais (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 19 punktas, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 6 dalis, VRK 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. Sp-50 patvirtinto Kandidatų sąrašų ir kandidatų rinkimų programų spausdinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos), todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Pareiškėjo keliamo ginčo esmė – VRK veiksmų neteisėtumas, kurie (veiksmai) pasireiškė tuo, kad nors VRK atsisakė pareiškėją registruoti kandidatu į Seimo narius, tačiau ir po atsisakymo dar ilgą laiką tiek Leidinyje, tiek VEK internetiniame puslapyje skelbė duomenis apie pareiškėją, kaip apie kandidatą į Seimo narius. Taigi, nagrinėjamu atveju, esminga įvertinti VRK veiksmus pareiškėjo paskelbtų duomenų apsaugos ir jų atitikimo tikrovei aspektu, t. y., ar VRK turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo duomenis skelbti net ir po atsisakymo pareiškėją registruoti Seimo nariu, ar tokie VRK veiksmai buvo teisėti.

Aprašo 15 punkte nustatyta, kad Apygardos rinkimų komisija (toliau – Komisija) rinkimų programas išspausdina leidinyje. Kandidatai rinkimų programas privalo pateikti Komisijai Seimo rinkimų įstatyme nustatytu laiku (iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos) (Aprašo 16 punktas). Kandidatui skirtame leidinio plote turi būti išspausdinta: kandidato vardas, pavardė, nuotrauka, kas iškėlė, partijos logotipas, rinkimų šūkis (neprivaloma) ir rinkimų programa. Kandidatai išdėstomi pagal kandidatų pavardžių pirmąsias raides abėcėlės tvarka (Aprašo 17 punktas). Už pateiktų rinkimų programų turinį atsako jas pateikę kandidatai, tai nurodoma Leidinyje (Aprašo 20 punktas). Su spausdinti paruošta (sumaketuota) rinkimų programa supažindinami partijų (koalicijų), komitetų, kandidatų atstovai rinkimams (Aprašo 6 punktas), o Leidinys privalo būti išplatintas rinkėjams kartu su pranešimu apie rinkimus ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų (7 punktas).

Kaip nustatyta iš VRK atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė, kandidatai rinkimų programas su pareiškiniais dokumentais turėjo galimybę pateikė iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 17:00 val., t. y. likus 65 dienoms iki rinkimų (Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalis). Po šios datos apygardų rinkimų komisijos pradėjo Leidinio maketavimo darbus ir kuris (Leidinys) pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus vėliausiai rinkėjams turėjo būti išplatintas iki 2020 m. spalio 3 d. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, VRK sprendimą dėl kandidatų neregistravimo, jiems nesurinkus reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, turėjo priimti ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų, t. y., kaip šiuo atveju, vėliausiai 2020 m. rugsėjo 10 d. Po šios datos VRK privalėjo skelbti kandidatų sąrašus. Pagal su spaustuve suderintą grafiką, rinkimų apygardos komisijos Leidinio maketus turėjo pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., o leidiniai turėjo būti atspausdinti ir pristatyti apygardų komisijoms iki 2020 m. rugsėjo 18 d., kas ir buvo padaryta (pagrindas – 2020 m. rugsėjo 18 d. Darbų priėmimo – perdavimo aktas). Taigi, kaip matyti, VRK sprendimas neregistruoti pareiškėjo kandidatu į Seimo narius buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d., o Leidinys buvo pradėtas rengti 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir sumaketuotas 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dar iki kandidatų registravimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Leidinys buvo pradėtas rengti / parengtas nepažeidus įstatymuose nustatytų terminų, t. y. dar iki sprendimo neregistruoti pareiškėjo kandidatu į Seimo narius, priėmimo, todėl, objektyviai vertinant, VRK turėjo teisinį pagrindą duomenis apie pareiškėją publikuoti Leidinyje. Be to, kaip nurodė atsakovė, Leidinyje buvo nurodyta ir formuluotė, kad kandidatų sąrašas gali pasikeisti VRK patikrinus ir išbraukus Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus neatitinkančius kandidatus ar patiems kandidatams atšaukus pareiškinius dokumentus. Taip pat Leidinys nebuvo patalpintas balsavimo patalpoje.

Pareiškėjas argumentus dėl to, kad Leidinyje buvo paskelbta apie pareiškėją tikrovės neatitinkanti informacija grindė tik tuo, kad jis į Leidinį buvo įtrauktas, nors buvo atsisakyta jį registruoti kaip kandidatą į Seimo narius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą nenustatyta, kad VRK pareiškėją į Leidinį įtraukė pažeisdama teisės aktų nuostatas. Priešingai, atsakovė vykdė jai teisės aktais įtvirtintą pareigą duomenis apie kandidatus pateikti specialiame leidinyje ir šią pareigą atliko įstatyme nustatytais terminais ir tvarka. Kita vertus, kaip jau minėta, Leidinyje buvo aiškiai nurodyta, kad informacija gali keistis, keičiantis objektyvioms aplinkybėm ir tai išoriniam skaitytojui leido aiškiai suprasti, kad kandidatų sąrašai Leidinyje nėra galutiniai. Leidinio maketavimo metu pareiškėjas dar turėjo kandidato į Seimo narius statusą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Leidinyje apie pareiškėją buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi, nenustačius, kad apie pareiškėją buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija ir/ar tai, kad į Leidinį pareiškėjas buvo įtrauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo išvadai, kad VRK savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teises, garbę ir orumą.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Inspektorius tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu tiek dėl jo asmens duomenų tvarkymo, tiek dėl garbės ir orumo pažeidimų. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti ar keisti Sprendimą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo

Byloje ginčas šiuo aspektu keliamas dėl VRK pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais VRK veiksmais, duomenis apie pareiškėją, kaip apie kandidatą į Seimo narius, be jokio teisinio pagrindo paskelbus Leidinyje ir VRK internetiniame puslapyje. Pareiškėjo vertinimu, dėl viso to jis patyrė labai didelę žalą (įvairūs neigiami su tuo susiję išgyvenimai, situacijos aiškinimasis, sugadinta jo reputacija, sukeltas kitiems asmenims nepasitikėjimas juo, suklaidinti rinkėjai, bendrapartiečiai ir kt.).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų argumentų, pareiškėjas patirtą žalą kildina iš VRK neteisėto veikimo, todėl, siekiant įrodyti institucijos veiksmų neteisėtumą, pareiškėjui padarytos žalos aspektu, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp VRK veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos.

Kaip pirmiau minėta, duomenų apie pareiškėją įtraukimas į Leidinį dar iki atsisakymo jį įtraukti į kandidatus, į Seimo narius, nėra pripažinti neteisėtais. Priešingai, kaip nurodyta šiame sprendime, VRK, rengdama Leidinio maketą, pagrįstai vadovavosi galiojančiais duomenimis, įstatymų nuostatomis. Taigi, byloje nėra nustatyta esminė viešosios atsakomybės sąlyga – VRK neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, VRK neatliko jokių teisei priešingų veikų, tuo labiau pareiškėjo teisių pažeidimų, o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas. Papildomai pažymėtina, kad VRK internetiniame puslapyje buvo pateiktas galutinis kandidatų į Seimo narius sąrašas, todėl anksčiau parengtas Leidinys (kuris parengtas pagal jo parengimo metu turimus teisingus duomenis) negali būti vertinamas kaip pagrindinis ir vienintelis šaltinis, klaidinantis rinkėjus. Tuo labiau, kad apie tai, jog informacija, pateikta Leidinyje, gali būti keičiama, rinkėjai buvo informuoti pačiame Leidinyje. Taip pat sutiktina su VRK atsiliepime nurodytais argumentais, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp rinkėjų negalėjimo balsuoti už pareiškėją ir Leidinyje paskelbtos informacijos. Rinkėjai už pareiškėją negalėjo balsuoti ne dėl Leidinyje paskelbtos, kaip teigia pareiškėjas, netikslios informacijos (byloje neginčytinai nustatyta, kad Leidinio išleidimo dieną informacija apie pareiškėją buvo tiksli), o dėl to, kad pats pareiškėjas neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų, keliamų kandidatui į Seimo narius. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jam teko aiškintis rinkėjams dėl jo įtraukimo į Leidinį ir pan., šiame sprendime nurodytų argumentų kontekste, sietinos ne su VRK veiksmais o su paties pareiškėjo neatitikimu reikalavimams, keliamiems kandidatui į Seimo narius.

Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjui neįrodžius viešosios atsakomybės sąlygos – VRK neteisėtų veiksmų, pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.