- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1812-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22381-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- V. K., G. S.
- Ieškovas
- asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29959-820/2014 pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. K. ir G. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir G. S. 1 808,45 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 10 d. Vilniuje dėl V. K., vairavusio G. S. priklausančią transporto priemonę Audi A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto įvykio metu transporto priemonė Audi A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto įvykio padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. AB ,,Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas 1 808,45 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo išmokėtą draudimo išmoką UAB ,,Lietuvos draudimas“. Išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ar jos savininką. Kadangi nei transporto priemonės Audi A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. S., nei vairuotojas V. K. neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, ieškovas kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau šie ieškovo reikalavimo neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. nurodė, kad yra eismo įvykio kaltininkas ir prašo nuostolių atlyginimą priteisti tik iš jo. Taip pat prašė priteisti nuostolių atlyginimą dalimis, ne daugiau kaip po 100 Lt, nes jo sunki finansinė padėtis, neturi pastovaus darbo ir augina du mažamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. K. ir G. S. 1 808,45 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1 808,45 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis, t. y. po 36 Lt, bylinėjimosi išlaidų; atsakovo V. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.280 straipsnį ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Kadangi nei transporto priemonės savininkas, nei jos vairuotojas (žalą padaręs asmuo) nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, ieškovas prašo priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovų solidariai (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Todėl ieškovas kreipėsi į bendraatsakovius dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b. l. 32, 33). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai atlygino ieškovui jo patirtus nuostolius (CK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovų solidariai (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.) priteistina 1 808,45 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.6 str. 3 d., 6.988 str. 3 d.).
Nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas pažymėjo, kad turtinę padėtį apibrėžia ne tik skolos dydis kreditoriui, tačiau ir gaunamos pajamos, nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos pas trečiuosius asmenis. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansinę padėtį. Taipogi byloje nėra nustatyta jokių kitų ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą būtų įvykdyti labai sunku (CPK 18 str., 284 str.). Ieškovas su skolos mokėjimo išdėstymu nesutinka. Ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas atsakovo prašymą išdėstyti priteistų nuostolių mokėjimą dalimis atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti nuostolių mokėjimą tik iš jo vieno bei dalimis. Nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino visas aplinkybes, atsižvelgdamas tik į ieškovo teises ir interesus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad iki pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo gavimo žalos dydis jam nebuvo žinomas, iš ieškovo jokių pranešimų dėl žalos atlyginimo atsakovas nebuvo gavęs. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė nuostolių atlyginimą priteisti tik iš jo vieno, kadangi jis yra eismo įvykio kaltininkas, be to, dalimis, motyvuodamas tuo, kad augina du mažamečius vaikus, jo finansinė padėtis sunki ir neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansinę padėtį. Taigi teismas priėmė sprendimą neįvertinęs atsakovo mokumo (neprašė pateikti pažymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Palaiko pirmosios instancijos teisme išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai sunkią turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniu skundu apeliantas skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuostolių atlyginimas buvo priteistas solidariai iš abiejų atsakovų – apeliantas tvirtina, kad nuostolių atlyginimas turėtų būti priteistas tik iš jo vieno, t. y. ieškinys atsakovės G. S. atžvilgiu turėtų būti atmestas, taip pat tą sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Anot atsakovo, nagrinėdamas pastarąjį atsakovo prašymą, teismas neobjektyviai ir neišsamiai įvertino visas aplinkybes.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o pagal šio straipsnio 2 dalį – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš eismo įvykio kaltininko (apelianto) ir transporto priemonės savininko (atsakovės G. S.) atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nebuvo įgaliotas atstovauti teisme atsakovės G. S. interesams, todėl reikalauti panaikinti atsakovės atžvilgiu priimto sprendimo (t. y. prašyti priteisti nuostolių atlyginimą tik iš jo) neturi procesinės teisės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, t. y. kaip nurodo apeliantas, neišsamiai ir neobjektyviai įvertinęs visas aplinkybes, išnagrinėjo apelianto prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pagal civiliniame procese galiojančią įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi, apeliantas, siekdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo įrodyti pastarojo taikymo sąlygas, pirmiausia, pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 284 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis augina du mažamečius vaikus, bei pateikta darbo sutartis su nustatytu bandomuoju laikotarpiu ir minimalia mėnesine alga neįrodo, kad iš apelianto priteista 523,76 Eur suma jam yra tokia didelė, kad pateisintų teismo sprendimo vykdymo išdėstymą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės bei piniginės lėšos. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal teismų praktiką, vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo – teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant tai, kad priteista suma objektyviai nėra didelė, jos atsiradimą lėmė paties apelianto kalti veiksmai, kaip tik ir reikštų teismo sprendimo paneigimo situaciją, t. y. būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo principu.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.