Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-910-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1-910-1017/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
G. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Arcticus“ direktoriumi, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 21 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d., būdamas juridinio asmens UAB „Alorum“, įmonės kodas 302303383, registruotos adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „Alorum“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, šio įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo teisės aktų reikalaujamos įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko neužtikrino jokių buhalterinės apskaitos registrų tvarkymo, dėl to dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., tokiu būdu jis, G. J., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo UAB „Alorum“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d., būdamas juridinio asmens UAB „Alorum“, įmonės kodas 302303383, registruotos adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „Alorum“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „Alorum“ likvidavimo proceso ir siekdamas, kad nebūtų patikrinta įmonės UAB „Alorum“ ūkinė-finansinė veikla, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 27 d. paprašė savo motinos L. L., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, pagaminti 2014 m. kovo 27 d. dienos J. J. priklausančių įmonės UAB „Alorum“ akcijų perleidimo V. Ž. sutartį, kurią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nurodė J. J., neinformuodamas jos apie minėtą savo nusikalstamą sumanymą, savo parašu patvirtinti, tokiu būdu J. J. patvirtino tik jam, G. J., žinomus netikrus duomenis apie tai, kad J. J. 2014 m. kovo 27 d. pardavė V. Ž. savo turimas įmonės 100 vienetų akcijų už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) įmoką iš V. Ž., pagal kurią realiai jis, G. J., sumokėjo V. Ž. 2 500 Lt (724,05 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. savo atsakomybe taps oficialiu įmonės savininku ir direktoriumi, savo atsakomybe panaikins jo, G. J., sąsajas dėl ankstesnės įmonės UAB „Alorum“ ūkinės-finansinės veiklos ir tokiu būdu jis, G. J., savo naudai išvengs įmonės UAB „Alorum“ likvidavimo proceso. Tokiais savo veiksmais G. J. suklastojo tikrą dokumentą.

2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. apklaustas specialiuoju liudytoju G. J. nurodė, kad jis nuo 2000 metų turi vadovavimo įvairioms įmonėms patirtį. 2009 metų pradžioje jis ir jo žmona J. J. įgijo įmonę UAB „Alorum“, kurios akcininke tapo J. J., o jis buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. Įmonė, jam tapus direktoriumi, iš karto pradėjo vykdyti veiklą – žuvies produkcijos gamybą Norvegijoje. Ši veikla buvo vykdoma komandiruojant įmonės darbuotojus iš Lietuvos į Norvegiją, kur įmonė pagal sutartis su Norvegijos įmonėmis turėdavo išnuomotas darbo vietas su įranga. Įmonė UAB „Alorum“ mokėtinus mokesčius mokėjo Lietuvos Respublikai. UAB „Alorum“ nuosavo veiklos turto neturėjo, vykdė veiklą Norvegijoje savo darbuotojų pajėgomis. Darbuotojų vienu metu paprastai būdavo keliasdešimt. Įmonė turėjo pajamas iš Norvegijos įmonės už įvykdytus užsakymus, o išlaidas turėjo darbo užmokesčiui, mokesčiams ir kitas mažesnes išlaidas. UAB „Alorum“ buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo tvarkoma ir įmonės buhalterija, kurią tvarkė įmonės darbuotoja L. L., kuri teikė ir įmonės mokestines deklaracijas. Vėliau jo vadovaujamų įmonių buveinės buvo adresu Vytenio g. 9, Vilniuje. Realiai tik jis organizavo įmonės UAB „Alorum“ veiklą. J. J. buvo tik akcininkė. Įmonė UAB „Alorum“ veiklą vykdė apie 1-2 metus. Žuvies produkcijos gamybos veiklą jis organizavo ir organizuoja iki šiol, kas tris mėnesius vis kitos įmonės vardu, ir tai jis daro dėl keliamų finansiškai sunkių Norvegijos šalies reikalavimų. Norvegijos įstatymai reikalauja, kad įmonė, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą Norvegijoje, pagal atitinkamą apyvartą, ar vykdanti veiklą daugiau nei tris mėnesius, turi turėti Norvegijoje tvarkomą buhalteriją ir Norvegijoje samdomą buhalterį, kurio minimalus darbo užmokestis yra labai didelis. Nustojus įmonės UAB „Alorum“ vardu vykdyti veiklą, jis ir J. J. su įmone apie 2 metus nieko neveikė. 2014 metų pradžiai tokių, jau nenaudojamų, įmonių, kaip UAB „Alorum“, susikaupė aštuonios. Šios įmonės buvo tvarkingos ir neturėjo jokių mokestinių ar kreditorinių įsipareigojimų. Jos neturėjo galimybių toliau vykdyti veiklos Norvegijoje. 2014 metų pradžioje jis sumanė parduoti kam nors įmonės UAB „Alorum“ akcijas. Jis tuo metu žinojo, kad įmones po veiklos uždaryti yra sudėtinga, nes yra reikalingas oficialus brangus ir ilgas likvidavimo procesas. Taip pat jis žinojo apie reiškinį, kad yra asmenys, kurie už užmokestį oficialiai perima įmonių valdymą ir tokiu būdu ankstesni vadovai lengvai atsikrato sudėtingų įmonių likvidavimo procesų. Jis šiuo metu neatsimena tikslių aplinkybių, kaip jis pradėjo bendrauti su V. Ž.. Jis atsimena, kad su juo pradėjo bendrauti telefonu. V. Ž. pirmas jam pareiškė, kad perims iš jo įmonę už 2500 Lt užmokestį, ir jis dėl to net nesiderėjo. Jis tuo metu žinojo, kad realiai tokios paslaugos kaina gali būti nuo 1000 iki 4000 Lt. Jam nėra tiksliai žinoma, kokiam tikslui V. Ž. įgijo iš jo įmonę UAB „Alorum“. Jis neklausė, ką V. Ž. veiks su įmone, nesidomėjo jo patirtimi įmonių likvidavime ar įmonių veiklos vykdyme. Tarp jo ir V. Ž. nebuvo jokių susitarimų, kad V. Ž. paslėptų nuo mokesčių administravimo įstaigų įmonės apskaitos dokumentus ar jų joms nepateiktų. V. Ž. įmonė UAB „Alorum“ bei jos valdymas su dokumentacija buvo realiai perduoti. Jis atsimena, kad įmonės UAB „Alorum“ dokumentus jis susikrovė į savo automobilį iš tuo metu buvusios ir dabartinės jo turimų įmonių buveinės, esančios Vytenio g. 9, Vilnius. Įmonės UAB „Alorum“ apskaitos dokumentai buvo perduoti V. Ž. Vilniaus mieste, adreso neatsimena, juos perkraunant iš jo automobilio į V. Ž. naudojamą automobilį, jo duomenų neatsimena. Dokumentų buvo apie 20 segtuvų. Minėti dokumentai V. Ž. buvo perduoti pagal L. L. parengtą 2014 m. kovo 31 d. aktą, kurį jis ir V. Ž. pasirašė, kai V. Ž. paėmė minėtus dokumentus. Akto turinys ir data sutapo su realybe. Jam nėra žinoma, kur toliau nukeliavo įmonės apskaitos dokumentai, ir nėra žinoma jų dabartinė vieta. Įmonėje jokio turto ir jokių įsipareigojimų nebuvo. Įmonės UAB „Alorum“ 2014 m. kovo 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį parengė irgi L. L.. Šią sutartį J. J. pasirašė savarankiškai, o V. Ž. ją pasirašė minėto susitikimo metu perduodant dokumentus. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad J. J. už parduodamas akcijas V. Ž. iš jo gavo 10 000 Lt, kurių realiai negavo. Šio susitikimo metu jis V. Ž. už tai, kad jis iš J. J. perims įmonės UAB „Alorum“ akcijas, grynais pinigais sumokėjo 2 500 Lt užmokestį. Jis tuo metu suprato, kad jam asmeniškai siekiant išvengti įmonės UAB „Alorum“ sudėtingo įmonės likvidavimo proceso, įmonės UAB „Alorum“ akcijos buvo perleistos V. Ž. už 2 500 Lt užmokestį. Kai V. Ž. 2014 m. kovo 31 d. realiai perėmė įmonės akcijas, V. Ž. jį atleido iš direktoriaus pareigų. Jam nėra žinoma, ką V. Ž. paskyrė į direktoriaus pareigas. Jis šiuo metu neatsimena, kas VĮ „Registrų centre“ atliko juridinių faktų registravimo veiksmus dėl įmonės atsakingų asmenų pasikeitimo. Jam šiuo metu nėra nieko žinoma apie tolesnį įmonės UAB „Alorum“ likimą ar jos veiklą po 2014 m. kovo 31 d., to reikia klausti V. Ž.. Jam nėra žinomas asmuo vardu ir pavarde P. B.. Daugiau V. Ž. jo vadovaujamų įmonių perleista nebuvo, tačiau jis analogiškomis sąlygomis yra perleidęs kelias tvarkingas įmones kitiems asmenims. Dėl šių įmonių jis iki šiol nebuvo kviečiamas nei į mokesčių administravimo įstaigas, nei į teisėsaugos institucijas. Pripažįsta savo kaltę, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. įmonės UAB „Alorum“ apskaita buvo tvarkyta aplaidžiai ir pripažįsta savo kaltę dėl to, kad savo atliktais veiksmais suklastojo 2014 m kovo 27 d. dienos įmonės UAB „Alorum“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (b. 1. 142-146).

2017 m. sausio 10 d. apklaustas įtariamuoju G. J. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir 2015 m. lapkričio 17 d. bei 2016 m. rugsėjo 13 d. apklausų specialiuoju liudytoju metu, be to, pažymėjo, kad nėra sirgęs psichikos sveikatos ir priklausomybės ligomis, taip pat patvirtino savo kaltę, nurodė, kad po pirmosios apklausos atsakingiau ėmė suvokti įmonių vadovo atsakomybę ir nuo to momento jis tinkamai organizuoja įmonių apskaitą ir įmonių perleidimą. Tai yra, jis ir toliau įsigyja įmones, jų vardu tęsia minėtą analogišką ūkinę – komercinę veiklą Norvegijoje, o po to šias minėtas įmones jau perleidžia Lietuvoje oficialiai veikiantiems asmenims, iš kurių minėtas įmones ir įsigydavo, tai yra asmenims, kurių veikla jis visiškai pasitiki, su kuriais jie kartu buhalterine bei mokestine prasme patikrina jo perleidžiamų įmonių veiklą, visus jų teisėtus veiksmus juridiškai tvarkingai įforminant. Dėl šių minėtų jo padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi. Šiais atvejais jis yra pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pasižada ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų (b. 1. 154-155).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 6 d. apklausta liudytoja L. J. nurodė, kad 1968 metais ji įgijo aukštąjį ekonomikos išsilavinimą ir iki 1980 metų tapo ekonomikos mokslų daktare. Iki Lietuvos nepriklausomybės ir nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol ji aktyviai dirba pagal buhalterės profesiją. Jos sūnus G. J. nuo apie 2000 metų vadovauja vienai po kitos įmonėms. G. J. vykdomo verslo esmė – žuvies produkcijos gamyba Norvegijoje. Ši veikla vykdoma komandiruojant įmonės darbuotojus iš Lietuvos į Norvegiją, kur įmonė pagal sutartis su Norvegijos įmonėmis turėdavo išnuomotas darbo vietas su įranga. Tokios įmonės mokėtinus mokesčius mokėjo Lietuvos Respublikai. Žuvies produkcijos gamybos veiklą G. J. organizavo ir organizuoja iki šiol kas tris mėnesius vis kitos įmonės vardu, ir tai jis daro dėl keliamų finansiškai sunkių Norvegijos šalies reikalavimų. Norvegijos įstatymai reikalauja, kad įmonė, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą Norvegijoje, pagal atitinkamą apyvartą ar vykdanti veiklą daugiau nei tris mėnesius, turi turėti Norvegijoje tvarkomą buhalteriją ir Norvegijoje samdomą buhalterį, kurio minimalus darbo užmokestis yra labai didelis. G. J., žinodamas apie jos galimybes tvarkyti apskaitą, paprašė tvarkyti apskaitą įmonių, kuriose jis organizuoja veiklą. Kiek pamena, ji buvo įforminama šiose įmonėse kaip darbuotoja. Įmonė UAB „Alorum“ jai yra žinoma, ši įmonė buvo viena iš G. J. vadovaujamų įmonių. G. J. žmona J. J. įmonių vykdomoje veikloje nedalyvavo, bent jai apie tai nėra žinoma. J. J. galėjo būti G. J. vadovaujamų įmonių akcininke. Visose G. J. vadovaujamose įmonėse jos darbo esmė buvo tvarkyti visą įmonės apskaitą ir teikti visas privalomas teikti mokestines ataskaitas. Kitų buhalterių, be jos, šiose įmonėse nebuvo. Įmonė UAB „Alorum“ ir kitos įmonės turėjo buveinę adresu (duomenys neskelbtini), G. J. priklausančiuose patalpose. Šiuo adresu ji tvarkė įmonių apskaitą. UAB „Alorum“ realiai veikė 2009-2011 metais. Nuo 2012 metų Norvegijoje sugriežtėjo reikalavimai užsienio įmonėms, todėl UAB „Alorum“ nuo 2012 metų visiškai niekur nevykdė veiklos. UAB „Alorum“ neturėjo pridėtinės vertės mokėtojo statuso, įmonės finansus valdė G. J.. UAB „Alorum“ mokėjimus atlikdavo ji su G. J. žinia. UAB „Alorum“ veiklos pabaigai, tai yra 2011 metų pabaigai, kiek pamena, neturėjo jokių mokestinių ar kreditorinių įsipareigojimų. Pas G. J. kaupėsi veiklos nevykdančios įmonės, kurių oficialiu vadovu buvo G. J.. Kaip ir kai kurios kitos įmonės, įmonė UAB „Alorum“ 2012-2014 metais buvo nevykdanti veiklos įmonė. Kiek pamena, 2012 ir 2013 metais UAB „Alorum“ apskaita nebuvo tvarkoma, veiklos įmonėje nebuvo. Šiuo laikotarpiu ji teikė nulines ataskaitas Sodrai. Ji šiuo metu negali paaiškinti, kodėl nėra pateikti UAB „Alorum“ finansinės atskaitomybės rinkiniai, šie dokumentai popierinėje laikmenoje tikrai buvo rengti laiku. Ir ji, ir G. J. žinojo, kad yra teisinė galimybė imtis nevykdančių įmonių likvidavimo proceso, tačiau abu žinojo, kad šis procesas yra ilgas ir reikalaujantis asmeninių finansų. Kitas kelias buvo G. J. įmones perleisti kitam asmeniui ir tokiu būdu G. J. prarastų sąsajas su savo anksčiau vadovaujamomis įmonėmis. Ji šiuo metu nepamena, iš kur atsirado idėja perleisti įmonę UAB „Alorum“ naujam oficialiam atsakingam asmeniui. Jai nėra žinomos tikslios aplinkybės, kuriomis G. J. perleido UAB „Alorum“ V. Ž.. Ji nėra mačiusi V. Ž.. Jai nėra žinomos aplinkybės, kuriomis G. J. pradėjo bendrauti su V. Ž., taip pat nežinomos sąlygos, kuriomis G. J. perleido įmonę V. Ž.. Jai nėra žinoma, kokiams tikslui V. Ž. perėmė įmonę UAB „Alorum“. G. J. prašymu ji parengė jam įmonės UAB „Alorum“ valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentus V. Ž.. Apskaitos dokumentų perdavimo aktą ji parengė pagal realų dokumentų kiekį. 2013 metais ji savo profesinę veiklą pradėjo vykdyti adresu Vytenio g. 9, Vilnius. Šiuo adresu buvo G. J. vadovaujamų įmonių buveinės. UAB „Alorum“ apskaitos dokumentai buvo pervežti iš senos buveinės į naująją. UAB „Alorum“ valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentus ji rengė adresu Vytenio g. 9, Vilnius. Iš šio adreso 2014 metų kovo pabaigoje G. J. pasiėmė visus akte išvardintus UAB „Alorum“ apskaitos dokumentus ir juos išvežė naujajam įmonės atsakingam asmeniui V. Ž.. Dokumentų buvo apie 20 segtuvų. Įmonėje UAB „Alorum“ turto nebuvo. Jo parengtų UAB „Alorum“ valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentų pasirašinėjimas vyko ne prie jos. Jai nėra žinoma, kad G. J. galėjo prašyti, jog V. Ž. paslėptų nuo valstybinių įstaigų UAB „Alorum“ apskaitos dokumentus, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla. Jai nėra žinoma, kokia buvo įmonės veikla ir įmonės statusas po G. J.. Kai G. J. buvo kviečiamas į FNTT apklausai, ji viešoje erdvėje matė, jog įmonės UAB „Alorum“ atsakingu asmeniu yra jai nežinomas asmuo P. B.. Viešoje erdvėje pasidomėjus apie P. B., pamatė, kad ant P. B. yra perrašyta apie 40 įmonių, kur jis realiai veiklos nevykdo. 2012-2014 metais, kol G. J. buvo direktoriumi, įmonės apskaitos registrai vesti nebuvo, nes įmonė veiklos nevykdė. Taip pat įmonėje nebuvo vesti per visą laikotarpį pinigų ir turto inventorizacijos aktai, nes nemanė, kad jų reikia. Įmonės UAB „Alorum“ apskaitą ji tvarkė pagal galiojančius įstatymus, kaip ji juos suprato. Iš to, kaip buvo tvarkyta UAB „Alorum“ apskaita, įmonės veiklą patikrinti yra galima. Tai, kad įmonės veiklos nevykdymo laikotarpiu nebuvo vesti apskaitos registrai ir turto bei pinigų inventorizacijos aktai, jos manymu, gali būti tik labai nežymus pažeidimas. Gali būti, kad ji UAB „Alorum“ nebuvo įdarbinta ir apskaitą tvarkė tiesiog neatlygintinai, G. J., kaip sūnaus, prašymu (b. 1 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016m. rugsėjo 6 d. apklausta liudytoja J. J. nurodė, kad jos sutuoktinis G. J. jau seniai įmonių vardu organizuoja žuvies produkcijos gamybą Norvegijoje. Ši veikla yra vykdoma komandiruojant įmonės darbuotojus iš Lietuvos į Norvegiją, kur įmonė pagal sutartis su Norvegijos įmonėmis turėdavo išnuomotas darbo vietas su įranga. Žuvies produkcijos gamybos veiklą G. J. organizavo ir organizuoja iki šiol kas tris mėnesius vis kitos įmonės vardu ir tai jis daro dėl keliamų finansiškai sunkių Norvegijos šalies reikalavimų. Norvegijos įstatymai reikalauja, kad įmonė, vykdanti ūkinę-komercinę veiklą Norvegijoje, pagal atitinkamą apyvartą arba jei vykdo veiklą daugiau nei tris mėnesius, turi turėti Norvegijoje tvarkomą buhalteriją ir Norvegijoje samdomą buhalterį, kurio minimalus darbo užmokestis yra labai didelis. Šios G. J. įmonės mokėtinus mokesčius mokėjo Lietuvos biudžetui. UAB „Alorum“ buvo eilinė įmonė, kurios vardu G. J. organizavo minėtą veiklą. G. J. šią ir kitas įmones įsigydavo perkant šių įmonių akcijas, kurios būdavo įformintos jos ar G. J. vardu. Ji pamena, kad ji G. J. prašymu nuo 2009 metų buvo naujai įsteigtos UAB „Alorum“ akcininke ir tai reiškė, jog šios akcijos yra registruotos jos vardu, bet realiai tai buvo jos ir G. J. bendras šeimos turtas. Ji niekaip nedalyvavo nei UAB „Alorum“ valdyme, nei įmonės veiklos organizavime, todėl dėl įmonės tikslios veiklos nieko negali paaiškinti. Jai nėra nieko tiksliai žinoma dėl šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tą organizavo G. J.. Nutraukus UAB „Alorum“ vardu veiklą, ji ir G. J. su įmone apie du metus nieko neveikė. 2014 metų pradžiai tokių jau nenaudojamų įmonių, kaip UAB „Alorum“, susikaupė aštuonios. Šios įmonės buvo tvarkingos ir neturėjo jokių mokestinių ar kreditorinių įsipareigojimų. Šios įmonės neturėjo galimybių toliau vykdyti veiklos Norvegijoje. 2014 metų pradžioje G. J. jai paaiškino, jog nėra gerai jų vardu turėti veiklos nevykdančias įmones ir kad jis imsis kažkaip spręsti šį klausimą. Dėl UAB „Alorum“ ji gali paaiškinti, kad G. J. jai buvo pateikęs pasirašyti įmonės akcijų perleidimo sutartį, kuri jai buvo pateikta susipažinti šios apklausos metu, kažkokiam jai nežinomam asmeniui V. Ž., kurio ji nėra mačiusi. Jokios įmokos už parduotas akcijas ji nei iš G. J., nei iš V. Ž. negavo. Akcijų perleidimo ir įmokos už jos parduotas akcijas klausimais rūpinosi tik G. J.. Jai nieko nežinoma apie aplinkybes, kad G. J. už parduodamas akcijas V. Ž. papildomai už tai dar primokėjo 2 500 Lt. Šias aplinkybes galėtų paaiškinti tik G. J.. Kaip suprato, minėtas pirkėjas po jų buvo užregistruotas šios įmonės akcininku ir direktoriumi. Jai yra žinoma, kad G. J. po pirmosios apklausos FNTT dėl UAB „Alorum“, kitų įmonių akcijas ėmė perleisti patikimiems Lietuvoje oficialiai veikiantiems asmenims, iš kurių minėtas įmones ir įsigydavo. G. J. minėjo, kad UAB „Alorum“ akcijų perleidimo V. Ž. aplinkybes tiria FNTT ir dėl šių aplinkybių yra nustatyta jai tiksliai nežinoma G. J. kaltė, kurią jis pripažino ir dėl to labai gailisi. Jos žiniomis, G. J. visada verslą vykdė sąžiningai bei skaidriai, o jo vadovaujamos įmonės visada mokėjo visus mokesčius Lietuvos biudžetui (b. 1 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 9 d. apklaustas įtariamuoju V. Ž. nurodė, kad dirba UAB „Panerių metalas“ direktoriumi, šios bendrovės veikla yra metalo ir jo dirbinių pardavimas. 2012-2013 metais jis sugalvojo verstis kita veikla, tai yra pirkti bei parduoti įmones. Vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis, tačiau būdavo taip, kad už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o jam sumokėdavo pinigus. Tokiu būdu jis tapdavo įmonės direktoriumi arba įmonės akcininku. Tokios įmonės turėjo kažkokių tai problemų – ar tai skolos, ar tai gręsiantis bankrotas. Nuo skolų dydžio, nuo problemų kiekio priklausydavo ir jo užmokestis. Kiekvieną kartą jis to klausdavo pardavėjo. Kartais įmonės turėdavo finansinio turto, tai yra kreditorinių skolų. 2013 metų antroje pusėje jis susipažino su P. B., kuris jam paskambino ir paklausė, ar jis turi parduoti įmonių. Jis su P. B. susitarė susitikti ir susitiko Anykščiuose. Susitarė, kad P. B. pabus įmonių direktoriumi už kažkokią tai pinigų sumą. Jis sakė P. B., kad įmonės yra normalios, turėdamas omeny, kad nebuvo kažkokių grobstymo faktų, kad jomis prisidengiant buvo padaryti nusikaltimai. P. B. su tokiu pasiūlymu sutiko ir jis nuo to laiko su juo pastoviai susitikdavo, kuomet reikėdavo perrašyti kokią nors bendrovę P. B. vardu. Būdavo atvejų, kuomet jis pats rašydavo akcijų pirkimo pardavimo protokolus, būdavo atvejų, kuomet akcijų pirkimo pardavimo protokolus surašydavo įmonių, kurios parduodavo akcijas, atstovai. Būdavo atvejų, kuomet jis įmonių direktoriams pateikdavo P. B. duomenis ir jie surašydavo akcijų pirkimo pardavimo protokolus ir įrašydavo P. B. duomenis. Kuomet jis perimdavo dokumentus ir tapdavo vieninteliu įmonės akcininku, jis surašydavo akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei dokumentų priėmimo perdavimo aktus ir įrašydavo P. B. duomenis. Tuomet jis važiuodavo susitikti su P. B., kur pastarasis pasirašydavo. Kartais dėl pasirašymo jis važiuodavo į Kauną, kartais P. B. atvažiuodavo į jo namus adresu Žukausko g. 20A-20, Vilniuje, kartais atvažiuodavo į jo ofisą adresu Žarijų g. 2A, Vilniuje. P. B. realiai pasirašydavo ir akcijų pirkimo pardavimo sutartis, ir dokumentų priėmimo perdavimo aktus, tačiau dokumentų dažniausiai nepaimdavo, dokumentai likdavo jo kontoroje, esančioje adresu Žarijų g. 2A, Vilniuje. UAB „Alorum“ atstovas R., pavardės neprisimena, pasakė, kad problemų įmonėje nėra, jiems ta įmonė nereikalinga, ir jam sumokėjo 2 500 Lt. Įmonė UAB „Alorum“ perrašyta P. B. (b. l. 115-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad jis klastodavo įmonių pirkimo dokumentus ir tikrai neišsaugojo jokių įmonių dokumentų. Jis pažįstas V. Ž. ir E. K.. Jis praeityje yra teistas už įvairius nusikaltimus, plėšimus, vagystes, sukčiavimą ir kitus nusikaltimus. Nuo 2012 m. kovo 20 d. pagal teismo nuosprendį už vagystę jis buvo suimtas ir atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose iki 2013 m. birželio 20 d., kol buvo paleistas atlikus bausmę. Išėjęs iš pataisos namų jis pradėjo ieškoti kuo jam užsiimti, nes darbo ir pajamų jis jokių neturėjo. Jis tuo metu jau pažinojo V. Ž. ir tikėjosi, kad jis galės padėti jam surasti kokio nors darbo. 2013 m. rudenį, tiksliai nepamena, kada, jis paskambino V. Ž. ir paklausė, ar jie gali susitikti, nes jie ieško darbo. Susitikus su V. Ž., pastarasis jam pasiūlė tokį darbą: V. Ž. paduoda jam pasirašyti ant įvairių įmonių dokumentų, o jam už tai sumoka atitinkamą sumą pinigų. V. Ž. plačiau paaiškino, kad po dokumentų pasirašymo jis bus paskirtas į įmonės direktoriaus pareigas bei taps tos įmonės savininku. Už tai, kad jis pasirašys ant tokių dokumentų, jis gaus iš V. Ž. po 300 Lt už kiekvieną įmonę. V. Ž. jam pasakė, kad įmonės bus „švarios“, kaip jis suprato, be jokių skolų ir įsipareigojimų. Kaip suprato iš V. Ž. žodžių, V. Ž. norėjo tas įmones subankrotinti, ir tai padaryti jo vardu. Jis pagalvojo, kad tapti įmonės direktoriumi ir savininku nėra blogai, todėl sutiko su V. Ž. pasiūlymu. Tą pačią dieną V. Ž. jam perrašė keturias įmones, tarp kurių buvo „MCG Nordic“, ŽUB „Bulvė“, o kitų įmonių pavadinimų jis nepamena. V. Ž. jam iš karto sumokėjo 1 200 Lt sumą. Jis nelabai domėjosi, kokios tai įmonės, nes žinojo, kad realiai vis tiek tų įmonių jis nevaldys, nes jos bus bankrotinamos. Jis realiai tik pasirašė ant akcijų pirkimo – perdavimo dokumentų ir dokumentų dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas, tačiau realiai netapo šių įmonių direktoriumi: neturėjo šių įmonių dokumentų, nevaldė šių įmonių, nežino, kur buvo šių įmonių ofisai, ką jos vykdė ir panašiai. Dar jis pamena, kad iš karto po dokumentų pasirašymo V. Ž. savo automobiliu „Ford Mondeo“ pats jį nuvežė į Vilniuje esantį „Registrų centrą“, kur jis V. Ž. nurodymu pridavė keturių įmonių dokumentus ir „Registrų centre“ pasirašė kažkokius dokumentus ar kvitus, po ko jau jis oficialiai buvo įregistruotas „MCG Nordic“, ŽUB „Bulvė“ ir kitų dviejų įmonių direktoriumi. Po kažkiek dienų V. Ž. jau pats atvyko pas jį ir pasakė, kad vėl reikia pasirašyti kažkokius dokumentus ir davė 200 Lt sumą, po ko jis pasirašė ant kažkokios įmonės dokumentų. Po to jis dar kelis kartus buvo susitikęs su V. Ž. ir V. Ž. jam paduodavo pasirašyti ant įvairių įmonių pirkimo dokumentų. Dar jis pamena, kad jis „Registrų centre“ užsakė savo elektroninį parašą (kompiuterinę laikmeną, vadinama „fleške“), kuriuo galima buvo pasirašyti jo vardu elektroniniu būdu. Jis savo elektroninį parašą atidavė V. Ž., kuris pasakė, kad jam reikia to elektroninio parašo, kad galėtų atleisti darbuotojus iš įmonių, kurių direktoriumi yra jis. V. Ž. prašymu jis yra pasirašęs ant mažiausiai trisdešimties tuščių popieriaus lapų. V. Ž. sakydavo, kad kartais būdavo netinkamai suforminami dokumentai, todėl reikėjo jo parašo, kad V. Ž. galėtų pataisyti dokumentus. Nuo to momento, kai 2013 m. birželio 20 d. jis išėjo į laisvę, iki dabar V. Ž. jo vardu perrašė įmones „BFA Graund Handlingas“, „Armėjas“, „Macuda ir ko“, „Statybinių medžiagų arsenalas“, „Travel Time LT“, „Vienas privalumas“, „Silvena“, „Segmita“, „Malgima“, „Milrasa“ „Niky“, „Andruva“, „Arsenalas“ ir dar kitas, kurių pavadinimų jis nepamena. Visais atvejais šių įmonių pirkimo dokumentuose būdavo nurodoma, jog jis neva perka minėtų įmonių akcijas ir po to yra paskiriamas šių įmonių direktoriumi. Kartais būdavo, kad šių įmonių akcijas jis įgydavo ne tiesiogiai, bet pirkdavo kitų įmonių vardu. Iš tikrųjų jis jokių įmonių akcijų nepirkdavo, o atvirkščiai – V. Ž. jam sumokėdavo po 300 Lt už tai, kad šios įmonės būtų perrašytos jo vardu. Jis gali pasakyti, kad daugumos šių įmonių akcininku būdavo V. Ž., o kas buvo akcininkais dar prieš jį, jis negali pasakyti, nes jų nėra matęs. Taip pat jis nei iš V. Ž., nei iš kitų asmenų negaudavo jokių įmonių apskaitos dokumentų, nors formaliai būdavo paskiriamas šių įmonių direktoriumi. Jis tik yra turėjęs kelių įmonių antspaudus: „Armėjas“, „Silvena“ ir gal dar kelių įmonių. Net nežino, kam jam jų reikėjo. V. Ž. už tokius įmonių perrašymus taip pat gaudavo pinigų. Jis 2013 metais pas V. Ž. kontoroje, adresu Žarijų g. 2A, Vilniuje, yra matęs pirmąjį įmonės „Niky“ direktorių, vardu Ramūnas. Kaip jis minėjo, ši įmonė buvo perrašyta jo vardu. Ramūnas jam pasakė, kad sumokėjo V. Ž. 10.000 Lt sumą, kad V. Ž. subankrotintų šią įmonę. V. Ž. už šią įmonę jam davė tik 300 Lt. Dėl to jis net buvo susipykęs su juo, kad moka taip mažai. Kiek V. Ž. gaudavo už kitų įmonių perrašymą jo vardu, jis nežino, nes V. Ž. jam to nesakydavo. Apie įmonę UAB „Alorum“ jis beveik nieko nežino, žino tik tiek, kad jis 2014 metų birželio mėnesį atsitiktinai pastebėjo, kad jis yra šios įmonės akcininkas ir direktorius, tačiau jis tikrai atsimena, kad pats neatliko jokių veiksmų, kad taptų šios įmonės akcininku ar direktoriumi. Jam visiškai nėra žinoma, kokią veiklą vykdė ši įmonė, ir nėra žinoma, kas buvo šios įmonės atsakingais asmenimis praeityje. Jam asmuo vardu ir pavarde G. J. nėra žinomas. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės disponuotą turtą, įgytas mokestines ir kreditorines prievoles, vykdytą neteisėtą veiklą. Tik šios apklausos metu jam tapo žinoma, kad prieš jį šios įmonės akcininku ir direktoriumi buvo V. Ž.. Jis iš V. Ž. nėra gavęs jokio atlygio, kad jis tapo šios įmonės akcininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma, kur yra šios įmonės apskaitos dokumentai. Tas aplinkybes, kad tapo oficialiu šios įmonės akcininku ir direktoriumi, jis vertina taip, kad V. Ž., be jo žinios, pats, savavališkai suklastodamas jo parašą arba panaudodamas jo turimus tuščius lapus su jo parašais, arba savavališkai panaudodamas jam priklausantį jo valdomą jo elektroninį parašą, atliko reikiamus veiksmus, kad jis oficialiai būtų užregistruotas šios įmonės akcininku ir direktoriumi. Jis negavo jokio atlygio ir jam nebuvo žadėtas joks atlygis, kad jis buvo užregistruotas šios įmonės akcininku ir direktoriumi (b. l. 121-125).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Alorum“ direktoriaus pareigas 2009 m. kovo 31 – 2014 m. balandžio 7 d. laikotarpiu ėjo G. J., 2014 m. balandžio 7 –2014 m. balandžio 17 d. laikotarpiu – V. Ž., nuo 2014 m. balandžio 17 d. – P. B.. Įmonės akcininkais 2009 m. vasario 4 d. – 2014 m. balandžio 7 d. laikotarpiu buvo J. J., 2014 m. balandžio 7 d. – 2014 m. balandžio 17 d. laikotarpiu – V. Ž., nuo 2014 m. balandžio 17 d. – P. B.(b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 9 d. buvo atliktos kratos ikiteisminio tyrimo metu nustatytose su P. B., V. Ž. ir kitais asmenimis siejamose vietovėse, kurių metu V. Ž. gyvenamoje vietoje – bute, esančiame S. Žukausko g. 20A- 20, Vilniuje, buvo rastas ir paimtas įmonės UAB „Alorum“ antspaudas, V. Ž. darbo vietoje Žarijų g. 2A, Vilniuje – UAB „Alorum“ apskaitos dokumentai (b. l. 88-105).

2016 m. balandžio 18 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/33 dėl UAB „Alorum“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodoma, kad UAB „Alorum“ apskaita laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. tvarkyta nebuvo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Buhalterinė apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tyrimo metu buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ir nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. birželio 9 d. Duomenų, kad UAB „Alorum“ laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2014 m. birželio 9 d. vykdė veiklą, tyrimui nepateikta. (b. l. 28-135).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. J. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d., būdamas juridinio asmens UAB „Alorum“, įmonės kodas 302303383, registruotos adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „Alorum“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, šio įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo teisės aktų reikalaujamos įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko neužtikrino jokių buhalterinės apskaitos registrų tvarkymo, o dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., tokiu būdu G. J. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo UAB „Alorum“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Alorum“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši A. K. (K.) neatsargi veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Be to, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog G. J. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 31 d., būdamas juridinio asmens UAB „Alorum“, įmonės kodas 302303383, registruotos adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „Alorum“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „Alorum“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „Alorum“ likvidavimo proceso ir siekdamas, kad nebūtų patikrinta įmonės UAB „Alorum“ ūkinė-finansinė veikla, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 27 d. paprašė savo motinos L. L., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, pagaminti 2014 m. kovo 27 d. dienos J. J. priklausančių įmonės UAB „Alorum“ akcijų perleidimo V. Ž. sutartį, kurią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nurodė J. J., neinformuodamas jos apie minėtą savo nusikalstamą sumanymą, savo parašu patvirtinti, tokiu būdu J. J. patvirtino tik jam, G. J., žinomus netikrus duomenis apie tai, kad J. J. 2014 m. kovo 27 d. pardavė V. Ž. savo turimas įmonės 100 vienetų akcijų už 10.000,00 Lt (2896,20 Eur) įmoką iš V. Ž., pagal kurią realiai jis, G. J., sumokėjo V. Ž. 2.500,00 Lt (724,05 Eur) užmokestį už tai, kad V. Ž. savo atsakomybe taps oficialiu įmonės savininku ir direktoriumi, savo atsakomybe panaikins jo, G. J., sąsajas dėl ankstesnės įmonės UAB „Alorum“ ūkinės-finansinės veiklos ir tokiu būdu jis, G. J., savo naudai išvengs įmonės UAB „Alorum“ likvidavimo proceso. Tokiais savo veiksmais G. J. suklastojo tikrą dokumentą, ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis G. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 180-181).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas finansų sistemai bei tyčinis nusikaltimas valdymo tvarkai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (įvykdyti du baigti neatsargus ir tyčinis nesunkus nusikaltimai), į G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. J. – brandaus amžiaus, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2015 m. gegužės 18 d., paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 160-169).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę skirti 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, G. J. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Pripažinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. J. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Teisėja Giedrė Norvilienė