- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-216-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. C.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pas Liuciją“
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4071-292-2006, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pas Liuciją“ prašymas suinteresuotiems asmenims J. C., J. C. ir antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Pas Liuciją“ prašė nustatyti J. C. ir J. C. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui J. C. priklauso 52/100 dalys buto, o J. C. - 48/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką: J. C. paskirti naudotis 15,75 kv.m. bendro ploto kambariu 10-6, J. C. paskirti naudotis 13,79 kv.m bendro ploto kambariu 10-4, abiems paskirti naudotis bendro naudojimo patalpomis 10-1 (0,98), 10-2 (2,52), 10-3 (7,78), 10-5 (7,21), 10-7 (1,97).
Pareiškėjas UAB „Pas Liuciją“ nurodė, kad jam iš skolininko J.C. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimu priteista 11 371,16 Lt suma, sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstolei A. K.. Antstolė informavo, kad areštavo skolininko sutuoktinės J. C. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – nurodytą butą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko J. C. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Nors preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), tačiau bute yra du skirtingo dydžio kambariai, todėl kiekvienam iš sutuoktinių turi būti nustatyta jo dalis, atitinkanti naudojimosi butu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė skolininko J. C. ir jo sutuoktinės turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis bei nustatė naudojimosi turtu tvarką pagal pareiškėjo prašymą. Teismas nurodė, kad skolininkas J. C. ir J. C. yra sutuoktiniai, o ginčo butas įregistruotas J. C. vardu. Kadangi butas įgytas po santuokos sudarymo, teismas jį pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Siekiant nukreipti skolos išieškojimą į J. C. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtina nustatyti sutuoktiniams priklausančias turto dalis. Nors J. C. įrodinėjo, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, nes įregistruotas jos vardu ir įgytas iš asmeninių lėšų, teismas rėmėsi buto pirkimo-pardavimo sutarties 6 punktu, kuriame nenurodyta sąlyga, jog butas perkamas J. C. asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktiniams aiškiai neišreiškus valios ir nesusitarus dėl nuosavybės teisių į turtą, teismas vadovavosi prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Teismas netaikė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), atsižvelgęs į aplinkybę, jog bute yra du nevienodo dydžio kambariai, ir kiekvienam iš sutuoktinių nustatė dalį, atitinkančią faktinę naudojimosi butu tvarką, taip pat nustatė naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino jos pateiktus įrodymus, jog butas įgytas už asmenines J. C. lėšas, kurias ji gavo pardavusi butą Vilniuje, priklausiusį jai asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įgytas butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nutartyje nurodė, kad buto pirkimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog butas perkamas asmeninėn J. C. nuosavybėn, tačiau pagal sutarčių aiškinimo taisykles teismas turėjo šį klausimą spręsti, įvertinęs surinktus įrodymus bei sutartį sudariusių asmenų valią. Padalinęs turtą pagal pareiškėjo pasiūlymą, teismas pažeidė sutuoktinių turto lygių dalių principą, nes kitam suinteresuotam asmeniui J. C. nustatyta didesnė turto dalis. Neproporcingai padalinęs butą, teismas nepasisakė dėl kompensacijos išmokėjimo už J. C. tenkančią didesnę turto dalį. Teismas pažeidė J. C. procesines teises, protokoline nutartimi atmetęs jos prašymą leisti pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Pas Liuciją“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad butas Vilniuje, nepaisant sutuoktinio J. C. dovanojimo sutarties, Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir taikos sutartimi pasidalintas tarp sutuoktinių kartu su kitu turtu. Net ir pasidalinę turtą sutuoktiniai toliau gyvena kartu registruotoje santuokoje, ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ginčo butą Alytuje. Kadangi šio buto pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta, todėl šios sutarties sąlyga, kad J. C. nepateikė dokumentų, įrodančių kokios nuosavybės teise perka butą, patvirtina, jog butas nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas nenustatinėjo viso sutuoktinių turto ir nesudarinėjo jo balanso, todėl pagrįstai nustatyta didesnė J. C. dalis, nes padalinti butą lygiomis dalimis, kartu nustatant naudojimosi tvarką, nėra galimybės, o naudojimosi tvarka turi būti nustatyta remiantis CPK 667 str. 2 d. Pareiškėjo nuomone, kompensacijos klausimas gali būti išspręstas atskira tvarka. Be to, nurodo, kad apeliantė bylos nagrinėjimo eigoje turėjo galimybę pasinaudoti teisininko pagalba, bet nepasinaudojo.
Atskirasis skundas atmestinas. Pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame su kitais asmenimis turte – sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiame turte išnagrinėtas nepažeidžiant CPK 667 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo butas priklauso sutuoktiniams J. C. ir J. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. CK 3.82 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. O tai reiškia, kad remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi turtas įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaisant to abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu turtas yra įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovei J. C. 2004 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant ginčo butą (b.l. 43-46) buvo išaiškintas CK 3.87 ir 3.88 straipsnių turinys t.y. kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir J. C. nepateikė dokumentų, įrodančių kokios nuosavybės teise perka butą (sutarties 6 p.). Tokia sutarties sąlygos redakcija patvirtina, kad J. C. neįrodinėjo ir nesiekė, kad turtas būtų įregistruotas asmeninės nuosavybės teise, ir tik iškilus išieškojimo grėsmei tai bando paneigti t.y. sandorio sudarymo metu nebuvo aiškiai išreikšta J. C. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl tai nėra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nurodyta sutarties sąlyga, patvirtinusi aiškiai išreikštą J. C. valią įgytą butą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl teismo išvada, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra tinkamai pagrįsta.
Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kurių pagrindu sutuoktiniams buvo nustatytos nevisiškai lygios dalys bendrame turte. Nors preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau nustatant skolininko dalį bendrame turte, toji dalis turėtų būti nustatyta taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Be to, nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje turi būti nustatyta naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalimi tvarka (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tik tokiu atveju užtikrinama reali išieškojimo galimybė. Kadangi pirmosios instancijos teismas skolininko dalį ir naudojimosi butu tvarką nustatė, atsižvelgdamas į faktinį naudojimąsi, todėl nukrypimas nuo lygių dalių principo yra pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tas nukrypimas yra labai nedidelis ir negali esmingai pažeisti atsakovės interesų.
Kadangi byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, o ne reikalavimas padalinti visą sutuoktinių turtą, todėl turto balansas šioje byloje nebuvo sudarytas ir kompensacijos klausimas nebuvo sprendžiamas. Šis klausimas gali būti išspręstas tarp sutuoktinių atskira tvarka.
Suinteresuotas asmuo J. C. taip pat nepagrindė savo skundo motyvo, jog jai buvo apribota teisė bylos nagrinėjimo metu naudotis teisine pagalba. J. C. apie iškeltą bylą buvo žinoma, ji dalyvavo teismo posėdyje (b.l. 49-52), jame teikė rašytinius įrodymus ir jokio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl teisininko pagalbos nereiškė.
Dėl nurodytų motyvų priimta nutartis nekeistina, o skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš skolininko J. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Pas Liuciją“ (įmonės kodas 122661749) 256,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.