Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-694-425/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2A-694-425/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00963-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-694-425/2013

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00963-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 44.1; 44.2.4.2; (S) 44.5.2.5; 44.8; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. G. 2013-02-12 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 132 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2000-03-02 prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl atleidimo iš pareigų panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-15 nutartimi E. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-05-07 sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, padidino neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo 8 000 Lt iki 15 000 Lt, likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovas ieškinyje argumentavo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanomai trumpiausią laiką. Administracinė byla buvo pradėta 2000-03-02 pareiškėjo prašymu dėl atleidimo iš pareigų panaikinimo ir buvo baigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-15 nutartimi. Iš viso administracinės bylos nagrinėjimas truko 11 metų. Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tokie veiksmai truko ilgą laiką, todėl jam padaryta 132 000 Lt neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-06-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog administracinės bylos Nr. 1-44-552/2010 medžiaga nustatyta, kad ieškovas E. G. 2000-03-02 kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Pasvalio rajono policijos komisariato 2000-02-02 įsakymą Nr. 9TE dėl atleidimo E. G. iš tarnybos, grąžinti į tarnybą ir priteisti iš atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. 2000 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu ieškovas E. G. paprašė administracinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta jam iškelta baudžiamoji byla. 2000-03-13 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta E. G. iškelta baudžiamoji byla. Teismas 2000-10-13, 2000-10-30, 2001-12-14, 2003-04-25, 2004-01-08, 2004-07-15, 2005-07-13, 2007-03-23 teikė rašytinius paklausimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie baudžiamosios bylos, iškeltos E. G., eigą. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-08-16 priėmė nutartį, kuria ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pareiškėjo E. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei LR BPK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-08-27 gavo E. G. prašymą atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą (1 t. b.l. 45), o 2007-10-02 nutartimi teismas atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį 2007-10-17. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad administracinė byla buvo sustabdyta pagrįstai, nes pareiškėjas skundė jo atleidimą iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą, o atleidimo pagrindas buvo neatsiejamai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje. Byloje esančiais duomenimis taip pat nenustatyta, kad bylos sustabdymo laikotarpiu buvo išnykę bylos sustabdymo pagrindai ar kad teismas nepagrįstai laikė savo žinioje sustabdytą bylą, neatlikdamas joje procesinių veiksmų. Atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumą dėl nepagrįsto proceso delsimo baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-565-99 laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2007-08-31 konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2009-06-10 sprendime Nr. 2-310-278/2009, priteisdamas E. G. iš Lietuvos valstybės 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismui pripažinus valstybės veiksmų neteisėtumą baudžiamajame procese, kuris neišvengiamai lėmė ir administracinės bylos nagrinėjimo trukmę, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakomybė už per ilgą administracinės bylos nagrinėjimą taip pat tenka valstybei, o atsakovės argumentus, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl paties ieškovo veiksmų pareiškus prašymą sustabdyti bylą atmetė kaip nepagrįstus. Nustatydamas ieškovui E. G. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-03-14 sprendimu apgynė pareiškėjo teises - E. G. grąžintas į tarnybą, sprendimas dalyje dėl grąžinimo į tarnybą ir 1 203,66 Lt priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje, pirmą kartą užtrukęs 1 metus, antrą kartą – 8 mėnesius, buvo nepagrįstai ilgas. Panevėžio apygardos teismas 2009-06-10 sprendimu Nr. 2-310-278/2009 dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės veiksmų baudžiamajame procese priteisė E. G. iš Lietuvos valstybės 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-15 nutartimi E. G. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, padidino priteistos neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo 8000 Lt iki 15 000 Lt. Taigi, nors atsakovės neteisėti veiksmai truko pakankamai ilgą laiką, tačiau ieškovo teisės buvo apgintos visiškai, byloje nėra duomenų, kad pažeidimas (ilgas administracinės bylos nagrinėjimo procesas) turės kokią nors įtaką tolesniam ieškovo gyvenimui, be to, iš administracinės ir civilinės bylos medžiagos, matyti, kad ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus ir dėl eilės kitų tuo pačiu metu jam susiklosčiusių nepalankių aplinkybių tiriant baudžiamąją bylą, nušalinus nuo pareigų ir atleidus iš tarnybos, kurie teismų procesiniais sprendimais įvertinti pinigais ir priteistas ieškovui neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 132 000 Lt, teismas pripažino neprotingai dideliu ir ieškovo E. G. patirtą neturtinę žalą įvertintino 3 000 Lt suma.

Šalies argumentai

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė LR Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. LR Teisingumo ministerija nurodė, kad vienintelis dokumentas patvirtinantis ar paneigiantis ieškovo kaltę, buvo galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuris priimtas 2007-08-16. Administracinė byla visą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo minėtoje byloje buvo sustabdyta pagrįstai. Sutapatindamas valstybės atsakomybę ikiteisminiame tyrime ir administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio, jog žala dėl per ilgo baudžiamojo proceso ieškovui jau yra atlyginta. Bylos sustabdymas atitiko ir paties ieškovo interesus, nes tai buvo padaryta jo paties prašymu. Apeliantė nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinės bylos nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pirmą kartą trukęs apie metus, o antrą – 8 mėnesius, buvo akivaizdžiai per ilgas. LVAT yra vienintelė apeliacinė institucija bylos, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, be to, šiam teismui priskirtos ir kitos funkcijos. Didelis teismo krūvis lėmė susidariusią situaciją, tačiau tai negali būti pripažįstama proceso vilkinimu. Atsakovės atstovė nurodė, jog turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos: ne tik neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, bet ir pareigūno ar teismo kaltė. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl teismo kaltės egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog ilgas administracinės bylos nagrinėjimo procesas turėjo kokią nors įtaką ieškovo gyvenimui, taigi ieškovas jokios žalos nepatyrė, tačiau jam vis tiek buvo priteista 3 000 Lt suma. Nagrinėjamu atveju vien pats pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui. Atsiliepimu į ieškovo E. G. apeliacinį skundą atsakovės atstovė LR Teisingumo ministerija prašė ieškovo E. G. apeliacinį skundą atmesti. LR Teisingumo ministerija pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos ir ieškovo nurodomos EŽTT bylos aplinkybės skiriasi. EŽTT byloje buvo sprendžiama situacija, kai valstybės valdžios institucijos baudžiamosios bylos tyrimo neatliko nei stropiai, nei kruopščiai, proceso trukmė buvo per ilga. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl per ilgos administracinio proceso trukmės, prie ko aktyviais veiksmai prisidėjo pats ieškovas. Baudžiamojo ir administracinio proceso reikšmės ir poveikio asmeniui negalima sulyginti, todėl ieškovo nurodomas EŽTT sprendimas negali būti pagrindu nustatant neturtinės žalos dydį, juolab, kad sprendžiant klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra nustatoma konkreti žalos suma, o ne išvedama proporcija pagal egzistuojančius precedentus. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realios neturtinės žalos padarymą.

Ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimą ir padidinti neturtinės žalos atlyginimą iki 132 000 Lt. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti tik 3 000 Lt neturtinę žalą, o likusioje dalyje ieškinį atmesti yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl priteistos per mažos neturtinės žalos dydžio. Teismas turėjo vadovautis Europos Žmogaus Teisių teismo 2001-11-13 sprendimu byloje A. Š. v. Lietuvą Nr. 55479/00, kur buvo priteista 30 000 Lt kompensacija, tai yra 10 kartų didesnė nei priteista apeliantui, nors bylos nagrinėjimas truko du kartus trumpiau nei apelianto byla. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės LR Teisingumo ministerijos skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ir taip pernelyg palankiai įvertino situaciją, neatsižvelgė į tai, kad liudyti buvo kviestas komisaras, nepateiktas delspinigių apskaičiavimas. Atsakovės pareikšta kritika yra niekuo nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo E. G. apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės atstovės LR Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. I-44-552/2010 medžiaga nustatyta, kad ieškovas E. G. 2000-03-02 kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu pripažinti neteisėtu Pasvalio rajono policijos komisariato 2000-02-02 įsakymą Nr. 9 TE dėl E. G. atleidimo iš darbo bei prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta E. G. iškelta baudžiamoji byla. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2000-03-13 nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. 2007-08-23 ieškovas E. G. pateikė prašymą atnaujinti administracinę bylą (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 1, b. l. 45), Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-10-02 nutartimi administracinę bylą pagal E. G. skundą atnaujino (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 1, b. l. 51). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008-03-14 sprendimu E. G. skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamus įsakymus ir grąžino E. G. į tarnybą, priteisė 3 390,6 Lt darbo užmokesčio už neteisėtą nušalinimą ir 371,27 Lt delspinigių, 66 188,60 Lt už priverstinę pravaikštą, 25 000 Lt neturtinės žalos (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 1, b. l. 227-231). Pareiškėjas E. G. ir atsakovas Pasvalio rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinius skundus, o 2008-04-11 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinė byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka. LVAT 2009-03-16 nutartimi panaikino sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką patenkintas iš dalies bei priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir skundą šioje dalyje perdavė teismui nagrinėti iš naujo (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 2, b. l. 49-56). Panevėžio apygardos teismas 2010-05-07 sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė 117 517,23 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteisto vidutinio darbo užmokesčio (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 3, b. l. 28-30). E. G. dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kurį LVAT išnagrinėjo ir 2011-02-15 nutartimi tenkino iš dalies – padidino neturtinės žalos dydį iki 15 000 Lt (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 3, b. l. 61-73).

Ieškovas E. G. prašė priteisti 132 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri padaryta neteisėtais Lietuvos Respublikos veiksmais, t. y. nepagrįstai ilgai nagrinėjant administracinę bylą dėl E. G. atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, jog ieškovui buvo padaryta 3 000 Lt neturtinė žala, kurią ieškovui priteisė, likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad valstybės civilinė atsakomybė kilo dėl nepagrįstai ilgo administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų atsirasti turi egzistuoti trys būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.272 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, prieš priteisdamas ieškovui 3 000 Lt žalos atlyginimą, privalėjo nustatyti, ar šios sąlygos egzistuoja.

Ieškinyje teigiama, kad neteisėti atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmai pasireiškė administracinę bylą nagrinėjant 11 metų, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl administracinės bylos sustabdymo pagrindų egzistavimo. E. G., teikdamas skundą dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, pačiame skunde iš karto suformulavo prašymą administracinę bylą stabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Kadangi E. G. nušalintas nuo pareigų ir vėliau atleistas iš tarnybos dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos ir pareigūno vardo diskreditavimo, šių konkrečių aplinkybių tyrimas ir nustatymas baudžiamojoje byloje buvo neatsiejamai susijęs su administracinės bylos klausimais ir galutiniu sprendimu administracinėje byloje. ABTĮ 1 str. 2 p. numatė, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, o tais atvejais, kurių šis įstatymas nereglamentuoja, - Civilinio proceso kodeksu. Tuo metu galiojusios CPK redakcijos 239 str. 4 p. numatė, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad bylos sustabdymas atitiko ir ieškovo E. G. interesus, kadangi būtent baudžiamojoje byloje priimtu procesiniu sprendimu E. G. grindė skundą ir atleidimo iš tarnybos neteisėtumą. Galutinis procesinis sprendimas E. G. baudžiamojoje byloje priimtas 2007-08-31 ir, išnykus administracinės bylos sustabdymo pagrindui, teismas bylos nagrinėjimą 2007-10-02 nutartimi atnaujino.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, jog administracinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas, procesas nebuvo vilkinamas, tačiau pareiškėjui ir atsakovui pateikus apeliacinius skundus, apeliacinis administracinės bylos nagrinėjimo procesas užtruko nepateisinamai ilgai: pirmąjį kartą – metus laiko, antrąjį – aštuonis mėnesius, nors bylos išnagrinėtos tik vieno teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais sprendimo argumentais. Asmuo, kreipdamasis į teismą, siekia pažeistų teisių gynybos, todėl teismas turi stengtis kiek galima greičiau ir efektyviau tai padaryti. Sprendžiant dėl tinkamos proceso trukmės turi būti vertinama bendra proceso trukmė iki pažeistos asmens teisės realiai buvo apgintos. Pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą dėl neteisėto jo atleidimo iš tarnybos ir prašė apginti jo pažeistas teises – pareiškėją sugrąžinti į tarnybą bei priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą. Jau minėta, kad bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iškart po skundo priėmimo, sustabdymas atitiko pareiškėjo interesus ir prašymą, o egzistuojant bylos sustabdymo pagrindams, teismas objektyviai negalėjo nagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, kadangi nebuvo žinomos bylai svarbios aplinkybės. Sprendimas dėl E. G. grąžinimo į tarnybą ir įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas, panaikinimo priimtas ir įsiteisėjo 2009-03-16, t. y. praėjus 1 metams ir 5 mėnesiams nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Tokį pareiškėjo teisių apgynimo terminą apeliacinės instancijos teismas laiko esant protingu ir pagrįstu, nepažeidžiančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo. Galutinis sprendimas dėl E. G. pareikštų reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimą priimtas ir įsiteisėjo 2011-02-15, t. y. praėjus 3 metams ir 4 mėnesiams nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Sutiktina, kad šios reikalavimų dalies nagrinėjimas užtruko ilgiau, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek ieškovo nurodoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija numato, kad byla turi būti išnagrinėta kiek įmanoma greičiau, t. y. valstybė turi dėti visas pastangas, kad bylų nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, objektyviai neleidusias bylos išnagrinėti per trumpesnį laiką. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, pareiškėjo ir valdžios institucijų elgesį ir proceso poveikį pareiškėjui (EŽTT 1998-04-23 sprendimas Doustaly v. France byloje, Reports 1998-II, p. 857, § 39). E. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kelis kartus tikslino savo reikalavimus, teikė naujus prašymus, pateikė atskirąjį skundą, teismas rinko papildomus įrodymus. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo reikalavimų dalis buvo nagrinėjama du kartus pirmosios instancijos teisme ir du kartus apeliacinės instancijos teisme, todėl laikotarpis, per kurį byla išnagrinėta, pailgėjo. Pareiškėjas finansiškai buvo suinteresuotas kuo greitesniu sprendimo priėmimu dėl jo reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką, tačiau reikia įvertinti ir tai, kaip nurodė LVAT 2011-02-15 nutartyje (adm. b. Nr. I-44-552/2010, T. 3, b. l. 61-73), kad pareiškėjas nuo 2000 m., t. y. nuo jo atleidimo iš tarnybos, dirbo įvairiose privačiose įmonėse ir turėjo pragyvenimo šaltinį. Nors nagrinėta administracinė byla nebuvo ypač sudėtinga, tačiau dėl pareiškėjo prašymo bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta susijusi baudžiamoji byla, dėl reikalavimų tikslinimo, dėl laiko įprastiniams proceso veiksmams atlikti, galutinio sprendimo priėmimas užtruko kiek ilgiau nei įprastai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais bei EŽTT teismų praktika, daro išvadą, kad administracinės bylos dėl E. G. atleidimo iš darbo proceso trukmė yra pagrįsta ir protinga, o šios bylos aplinkybėmis įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas buvo įvykdytas. Konstatuotina, kad neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmų nenustatyta.

Ieškinyje teigiama, kad dėl itin ilgo proceso ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo ieškovo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl ieškovui padaryta 132 000 Lt neturtinė žala. Analogiška neturtinės žalos samprata nurodyta CK 6.250 str. 1 dalyje, tačiau vien deklaratyvus ieškovo teiginys ir pateiktas teisės normoje išvardintų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų sąrašas nėra pagrindas pripažinti, kad žala tikrai buvo padaryta. CPK 178 str. įtvirtina šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas niekaip nepagrindžia savo nurodytų teiginių, nėra aišku, kokiu būdu dėl administracinės bylos nagrinėjimo ieškovui būtų sumažėję bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas vien deklaratyvų ieškovo teiginį apie patirtą neturtinę žalą, be jokių papildomų paaiškinimų ar pagrindimų vertino esant tinkamu įrodymu ir nurodė, kad neturtinės žalos patyrimo įrodymai paprastai yra paties žmogaus paaiškinimai apie jo išgyventus patirtus vidinius pergyvenimus, kurių pagrįsti kitais įrodymais neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad dažnai neturtinės žalos padarymą ir jos dydį rašytiniais dokumentais ar liudytojų parodymais yra sunku, tačiau ieškovas turi dėti visas pastangas tai padaryti (CPK 178 str.). Ieškovas be deklaratyvaus teiginio apie patirtą neturtinę žalą nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, neatvyko nei į vieną teismo posėdį, kuriame būtų galėjęs plačiau paaiškinti žalos aplinkybes, nenurodė, kodėl prašoma priteisti būtent toks neturtinės žalos dydis. Ieškovas 2013-05-09 teismui pateiktame pranešime (b. l. 44) nurodė, jog visi jo rašytiniai parodymai yra pateikti 2012-12-12 ieškinyje Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau byloje tokio ieškinio pateikta nėra, LITEKO teismų informacinėje sistemoje taip pat nėra registruoto tokios datos E. G. ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir procesinius dokumentus, daro išvadą, jog ieškovas E. G. neįrodė patyręs prašomą priteisti 132 000 Lt neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde E. G. nurodė, kad teismas turėtų vadovautis EŽTT praktika, pirmiausia sprendimu byloje Š. prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjui priteista 10 kartų didesnė kompensacija. Ieškovui paaiškintina, jog teismai, nagrinėdami bylas teismų praktika vadovaujasi ne aklai taikydami ankstesnėse bylose priimtus išaiškinimus, tačiau atsižvelgdami į bylos aplinkybes, bylų ratio decidendi. E. G. nurodomoje EŽTT byloje buvo nagrinėjami per ilgo ir nenuoseklaus baudžiamojo proceso ir dėl to asmeniui padarytos žalos atlyginimo dydžio klausimai, tuo tarpu ieškovo atveju buvo nagrinėjama byla dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, ieškovas nepatyrė jokių laisvės suvaržymų, paties ieškovo elgesys turėjo įtakos proceso trukmei, todėl EŽTT byla nėra precedentas šios bylos atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-06-10 sprendimu ieškovui priteisė 8 000 Lt neturtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl per ilgai trukusio baudžiamojo proceso, dėl kurio užsitęsė ir administracinės bylos nagrinėjimas.

Nesant visų deliktinės valstybės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, pagrindo tenkinti E. G. ieškinį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 132 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė